respublika.lt

2018 rugpjūčio 20, pirmadienis

„Otelo ir Dezdemonos“ sugrįžimasnuotraukos

2018 liepos mėn. 19 d. 11:20:11
Milda KUNSKAITĖ

FTB skyriaus, tiriančio meno kūrinių vagystes, darbuotojai pranešė, kad jiems pavyko rasti pavogtą Marko Šagalo paveikslą „Otelas ir Dezdemona“. Paveikslas rastas praėjus 30 metų po dingimo.

 

1988 m. spalį Ernestas ir Roza Heleriai (Ernest & Rose Heller) grįžo iš atostogų Aspene į savo apartamentus viename iš elitinių Manhatano dangoraižių. Įėję į butą jie pamatė, kad jiems nesant jis buvo apiplėštas. Dingo skulptūros, juvelyriniai dirbiniai, kilimai, firmos „Steuben“ meniški stiklo gaminiai, archeologiniai radiniai iš Peru ir Kosta Rikos. Dingo ir keturiolika paveikslų, tarp kurių buvo Pablo Pikaso (Pablo Picasso), Marko Šagalo, Ogiusto Renuaro (Auguste Renoir), Fernano Ležė (Fernand Leger) darbai.

Kaip FTB darbuotojams sakė Ernestas Heleris, tai buvo kolekcija, kurią sutuoktiniai rinko visą gyvenimą. Helerių šeima tarp meno žmonių buvo žinoma, o jų namai buvo tarsi meno salonas, kuriame lankėsi daug dailininkų ir muzikantų. Tarp kitko, 7-jame dešimtmetyje pas Helerius viešėjo ir Markas Šagalas. Bendra 1988 m. pavogtų vertybių kaina siekė 700 tūkst. dolerių, atsižvelgiant į infliaciją, tai yra apie pusantro milijono dabartiniais pinigais. Beje, draudimo kompanijos išmoka už M.Šagalo paveikslą „Otelas ir Dezdemona“ siekė 100 tūkst. dolerių. Garbaus amžiaus Heleriai manė, kad jie jau vargu ar pamatys pagrobtuosius paveikslus. Taip ir įvyko. Ernestas ir Roza mirė, beveik visą savo turtą palikę labdarai. Pavogtųjų paveikslų nuosavybės teisė perėjo draudimo kompanijai.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vagys Helerių bute tikriausiai praleido keletą dienų. O signalizacija, įrengta pastate, nesuveikė. Vienas iš darbuotojų, galėjęs prieiti prie pastato apsaugos sistemos (jo tapatybė neatskleidžiama, publikuotuose dokumentuose jis figūruoja kaip „Žmogus 1“) po keleto metų buvo suimtas ir nuteistas už meno kūrinių vagystes iš kitų privačių apartamentų, kuriuose dirbo, bet Helerių kolekcijos vagystės tyrimui tai tuomet nepadėjo. Dabar aptikti „Otelą ir Dezdemoną“ padėjo tai, kad vienas iš įsipainiojusių į šią istoriją žmonių, kadaise bulgarų nusikaltėlių grupuotės narys, o dabar nepagydomai sergantis 72 metų senukas, nusprendė prieš mirtį apsivalyti sąžinę (jį FTB darbuotojai vadina „Žmogus 2“).

1989 m. „Žmogus 1“ pamėgino parduoti pagrobtą M.Šagalo paveikslą per vieną Vašingtono galeriją, bet jos savininkas pareikalavo dokumentų, patvirtinančių paveikslo nuosavybės teisę, arba M.Šagalo komiteto, tvarkančio dailininko palikimą, pažymėjimo. Tuomet „Žmogus 1“ susisiekė su „Žmogumi 2“, bandydamas su jo pagalba parduoti iš Helerių namų pagrobtuosius paveikslus. Šis rado potencialų pirkėją. Bet „Žmogus 1“ pabandė atsikratyti tarpininku ir su pirkėju susisiekė tiesiogiai. Tada „Žmogus 2“ pavogė iš jo M.Šagalo paveikslą ir pasislėpė. Visus tuos metus „Otelas ir Dezdemona“ gulėjo jo namo Merilende palėpėje.

2011 m. „Žmogus 2“ pabandė parduoti paveikslą per tą pačią galeriją Vašingtone, į kurią anksčiau kreipėsi „Žmogus 1“. Bet ir jam buvo atsakyta. Pagaliau 2017 m. sausį jis vėl pabandė įkalbėti galerijos savininką. Šis vėl atsisakė ir patarė kreiptis į teisėsaugą. Po to „Žmogus 2“ ir nusprendė viską prisipažinti FTB ir paveikslą perdavė agentams. „Otelas ir Dezdemona“ yra vienintelis daiktas iš Helerių kolekcijos, kurį pavyko susigrąžinti. Likusieji vis dar yra ieškomi. Dėl to ir neskelbiami į šią istoriją įsipainiojusių žmonių vardai. Baigus tyrimą, paveikslas bus parduotas aukcione. Gautieji pinigai atiteks kaip išlaidų kompensacija draudimo bendrovei, o jeigu galutinė suma bus didesnė, perteklius bus paskirstytas pagal Helerių testamentą.

M.Šagalo darbai aukcionuose neretai būna parduodami už labai dideles sumas. 2017 m. lapkritį už rekordinę sumą buvo parduotas paveikslas „Įsimylėjėliai“ (1928 m.): „Sotheby‘s“ aukcione už jį buvo sumokėta 28,45 mln. JAV dolerių. Tačiau specialistų nuomone, „Otelas ir Dezdemona“ vargu ar gali bent priartėti prie tokios sumos. Sprendžiant pagal publikuotą nuotrauką, jis nėra geriausios būklės ir niekuo neišsiskiria iš M.Šagalo palikimo. 1913 m. Paryžiuje jį iš paties dailininko už 50 dolerių nupirko E.Helerio tėvas. Dabar jis galėtų kainuoti nuo 600 iki 900 tūkst. dolerių.

Paskutinė garsi M.Šagalo kūrinių vagystė įvyko 2001 m. Žydų muziejuje Manhatane. Iš parodos „Markas Šagalas: ankstyvieji kūriniai iš rusiškų kolekcijų“ buvo pagrobtas žinomo paveikslo „Virš Vitebsko“ etiudas. Greičiausia kūrinį, pasinaudojęs jo nedideliu formatu, išnešė kažkuris iš daugiau kaip 200 pakviestųjų į uždarą vakarą muziejaus ekspozicijoje. Po trijų dienų muziejus gavo laišką su pranešimu, kad paveikslas bus grąžintas, kai tarp Izraelio ir Palestinos bus sudaryta taika.

Dabar FTB sudarytame pagrobtų meno kūrinių sąraše yra 43 M.Šagalo kūriniai. Dauguma jų - litografijos arba piešiniai, bet yra ir nedidelis paveikslas „Smalkų puokštė“ (1973 m.). Tarptautinėje duomenų bazėje „Art Loss Register“ įregistruota apie 250 dingusių M.Šagalo darbų.

Marko Šagalo gyvenimo epizodai ir faktai

Markas Šagalas (Marc Chagall, 1887-1985) gimė Vitebske (Baltarusija), neturtingoje žydų šeimoje. Jo tikrasis vardas Moiša vėliau buvo surusintas. Provincialus Vitebskas būsimajam dailininkui tapo ir pirmuoju draugu, ir pirmąja meile, ir pirmuoju mokytoju. Jaunasis Moiša užsidegęs vis piešė žanrines sceneles, kurias kasdien matydavo pro savo namų langus. Tėvai ne itin vertino sūnaus meninius gabumus. Mama ne kartą padėdavo Moišos piešinius vietoj servetėlių ant pietų stalo, o tėvas nenorėjo nė girdėti apie atžalos mokymąsi pas žinomą to meto Vitebsko tapytoją J.Peną.

Jaunasis Moiša kelis mėnesius kaulijo iš tėvo pinigų piešimo mokyklai. Kai šeimos galvai nusibodo graudūs sūnaus prašymai, jis reikiamą pinigų sumą išmetė pro atlapotą langą. Aplinkiniams juokiantis, būsimajam dailininkui teko pasklidusius rublius rankioti nuo dulkino grindinio.

Jau nuo 15 metų jis save laikė nepranokstamu genijumi ir todėl sunkiai susitaikydavo su mokytojų pastabomis. Vaikino nuomone, tik didysis Rembrantas galėjo būti jo mokytojas. Deja, tokio lygio dailininkų mažame miestelyje nebuvo.

Žydams buvo už ką mylėti revoliuciją, juk ji panaikino diskriminuojančią sėslumo ribą ir daugeliui tos tautybės atstovų suteikė galimybę tapti komisarais. M.Šagalas taip pat bandė mylėti revoliuciją. Gimtajame Vitebske 1918 m. jis net tapo kultūros komisaru, o paskui įsteigė dailės mokyklą ir jai vadovavo.

M.Šagalas drauge su mokiniais papuošė miestą pirmųjų revoliucijos metinių šventei. O kai naujosios valdžios atstovai pradėjo jo klausinėti, kodėl jo karvės yra žalios, o arkliai skraido, ir svarbiausia - ką draugo Šagalovo personažai turi bendra su didžiaisiais revoliucijos idealais bei Karlu Marksu, žavėjimasis revoliucija greitai išgaravo. Jis manė esąs nereikalingas nei carinei, nei sovietų valdžiai. M.Šagalas nutarė su žmona ir neseniai gimusia dukra išvykti iš Rusijos. Jis tapo pirmuoju komisaru, išvažiavusiu iš naujos valstybės tam, kad ne tik išgelbėtų artimųjų gyvybes, bet ir sielą nuo nelaisvės.

Kad ir kur gyveno M.Šagalas - Vitebske, Niujorke ar Paryžiuje - jis visada tapė beveik vieną ir tą patį. Viena ar dvi į orą kylančios žmonių figūros... Karvė, gaidys, arklys arba asilas, keletas muzikos instrumentų, gėlės, gimtojo Vitebsko namų stogai. Tapydamas jis vadovavosi vien instinktu: kompozicija, proporcijos ir šviesšešėliai jam buvo nesvarbūs.

M.Šagalas pamilo Paryžių ir jį vadino antruoju Vitebsku. Būtent Paryžių jis laikė savo įkvėpimo šaltiniu. Ir čia jis buvo paskelbtas tapybos žanro siurrealizmo vienu iš pradininkų. Vėliau prie jo pavardės buvo pridėti epitetai „amžiaus genijus“, „pasaulio tapybos patriarchas“.

M.Šagalas įprastus daiktus vaizdavo taip, tarsi žiūrovas juos matytų pirmą kartą. Paprastiems, nerafinuotiems meno mėgėjams M.Šagalo paveikslai - paprasčiausi vaikiški sapnai. Juose - nenumaldomas noras skraidyti. Sapnas vidur dienos apie kažką sunkiai apibūdinamą gražų, džiaugsmingą ir kartu liūdną. M.Šagalas - dailininkas, kuris savo kūriniuose perteikė tai, ką bent kartą gyvenime pajunta kiekvienas žmogus. Tai - vienybė su milžiniška Visata.

M.Šagalas tapo vienu iš XX a. simbolių, bet ne jo tamsiųjų, griaunamųjų jėgų, o meilės, harmonijos siekio, vilties rasti laimę. Jo nemirtingumas slypi mokėjime perteikti Dievo dvasios buvimą kiekviename aplinkinio pasaulio objekte.

M.Šagalas yra vienintelis dailininkas pasaulyje, kurio vitražais yra papuošti praktiškai visų konfesijų maldos namai. Tarp penkiolikos šventovių yra senovinių sinagogų, liuteronų ir katalikų bažnyčių ir kitokių visuomeninių pastatų Amerikoje, Europoje ir Izraelyje.

Specialiai pagal Šarlio de Golio (Charles de Gaulle), tuometinio Prancūzijos prezidento, užsakymą dailininkas apipavidalino Paryžiaus „Grand Opera“ plafoną. Dar po dvejų metų jis nutapė du pano Niujorko „Metropolitan Opera“ .

1973 m. liepą Nicoje (Prancūzija) buvo atidarytas dailininko darbų muziejus, įkurdintas pastate, kurį jis pats sugalvojo. Netrukus muziejui buvo suteiktas nacionalinio statusas.

M.Šagalas yra laikomas vienu iš seksualinės revoliucijos tapyboje pradininkų. Mat jau 1909 m. jis nutapė apsinuoginusią moterį. Jam pozavo Tėja Brachman, sutikusi vien iš gailesčio dailininkui, kuris neturėjo pinigų samdyti profesionalią pozuotoją. Vėliau Tėja tapo pirmąja dailininko meile.

Būdamas prastai nusiteikęs, dailininkas piešė tik biblines scenas arba gėles. Pastarosios buvo perkamos geriau, ir M.Šagalas dėl to labai pergyveno.

Svarbiausiu dalyku Visatoje ir gyvenime tapytojas laikė tik meilę.

M.Šagalas mirė 1985 m. kovo 28 d., keldamasis liftu į antrą aukštą, taigi, jis mirė skrisdamas, tegu ir ne itin aukštai.

„Ryte atmerkdamas akis svajoju pamatyti tobulesnį pasaulį, kuriame viešpatauja draugiškumas ir meilė. Jau vien to užtenka, kad mano diena būtų puiki ir verta gyventi.“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TRAGEDIJA: potvynių siaubiamose Indijos Keralos valstijos teritorijose žuvusiųjų skaičius perkopė 400; vien tik sekmadienį užlietuose kaimuose rasta mažiausiai 30 kūnų.
  • NETEKTIS: eidama 83-iuosius metus mirė Lietuvos edukologijos universiteto (buv. Vilniaus pedagoginio instituto) absolventė poetė Aldona Sabonytė-Kazlauskienė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kiek pinigų išleidžiate savo vaikų reikmėms prieš Rugsėjo 1-ąją?

balsuoti rezultatai

Ar dalyvaujate klasės susitikimuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +16   +18 C

   +13  +16 C

 

   +5 +6 C

  +25  +29 C

   +20  +22 C

 

   +18  +19 C

  2-5 m/s

  3-4 m/s

 

    1-2 m/s

 

USD - 1.1391 PLN - 4.3115
RUB - 76.8166 CHF - 1.1338
GBP - 0.8958 NOK - 9.6795
reklama
Sveikata Grožis