respublika.lt

Krikštynos - nuo A iki Z

(0)
Publikuota: 2017 liepos 29 18:00:00, Agnė VAITASIŪTĖ-KEIZIKIENĖ
×
nuotr. 8 nuotr.
Krikštynos - nuo A iki Z. Vyginto Skaraičio nuotr.

Bene antra pagal populiarumą šventė vasarą po vestuvių yra krikštynos. Nors vestuvėms suorganizuoti reikia mažiausiai pusmečio, krikštynas galima spėti padaryti dar ir šią vasarą. Organizatoriai teigia, kad labai prireikus šventę įmanoma suplanuoti ir per kelias dienas. Tačiau jei norite vaiką krikštyti populiarioje Vilniaus bažnyčioje, vargu ar dar rasite vietų. Nuo ko reikėtų pradėti planuoti krikštynas, kokias šventes savo vaikams organizavo žinomi žmonės, kokia jų reikšmė šiandien ir kaip vaikus krikštijo mūsų protėviai - apie visa tai ir dar daugiau.

 

Renginių organizatorė Kristina Kaikarienė džiaugiasi, kad kuo toliau, tuo dažniau krikštynos tampa gražia, ramia šeimos švente, kurioje atsisukama į senąsias tradicijas, išstumiant sovietmečiu primestus stereotipus. Visiems besiruošiantiems krikštyti savo atžalas moteris turi vieną, bene svarbiausią, patarimą - jei galite, nesiskolinkite šventei pinigų.

- Ar tiesa, kad vasarą krikštynų padaugėja?

- Sezoniškumo jau seniai nėra nei vestuvėms, nei krikštynoms. Gal ir dažniau žmonės renkasi vasarą, nes taip patogiau, galima šventę daryti savo kieme, namie, sodybose.

- Kaip per pastarąjį dešimtmetį keitėsi krikštynų tradicijos?

- Krikštynos tapo didele, svarbia ir labai gražia švente. Joms kviečiami dekoratoriai, galvojamos pramogos, domimasi tikromis lietuviškomis tradicijomis, o ne tomis, kurios atėjo iš sovietinių laikų. Krikštynos tapo gražia šeimos švente.

- Prieš kiek laiko reikėtų pradėti rūpintis organizuojant krikštynas?

- Labai įvairiai. Kartais gali padaryti šventę per kelias dienas, ką ir darau savo klientams, o kartais reikia daugiau laiko. Jei ieškote ypatingos vietos, tai reikėtų pradėti daryti anksčiau, jei ne - dažnai užtenka ir kelių savaičių. Krikštynos dabar dažniausiai švenčiamos sekmadieniais. Taip finansiškai yra pigiau.

- Kiek linkę žmonės investuoti į krikštynų šventę?

- Labai įvairiai. Vienų krikštynos yra kaip vestuvių šventės, kitų labai kuklios, dailios, su močiučių kepamais grybukais ir tortais. Nėra nustatytų sumų, už kiek gali padaryti ir už kiek - ne.

- Į ką rekomenduotumėte investuoti pinigus?

- Mano rekomendacija yra viena - nesiskolinti pinigų. Jei galite, darykite pigiau. Be abejo, jei norite ypatingų atlikėjų, jie kainuos. Jei norite ypatingų gėlių, papuošimų, tai irgi kainuos.

- Koks yra dabar krikštijamų vaikų amžius?

- Įvairiai - nuo tų, kurie dar vystykluose, iki tų, kurie jau laksto. Tiesa, pastarųjų šiuo metu yra daugiau.

- Su kokiais ypatingais pageidavimais dažniausiai susiduriate?

-  Kai pasirodė balti, dideli pliušiniai meškinai, visi užsimanė jų. Iš tikrųjų čia kaip ir visi kiti mados dalykai - kažkas pamato, užsimano. Bandai tuos daiktus komponuoti taip, kad tai nebūtų pasikartojimas. Jei nepavyksta, bandai atkalbėti ar ieškoti kompromiso.

- Kas dabar krikštynose yra „ant bangos“?

- Dabar yra populiarios dvi temos - „Maša ir lokys“ ir „Pepa Pig“. Mašos kisielius ir košes jau pagamino visi įmanomi Lietuvos šefai. Aš stengiuosi, kad vaikų šventėse dalyvautų koks nors zuikis, kuris keptų blynelius, kad sklistų ore šokolado, uogienės kvapas. Juk tai vaikų šventė, ir nors ją labiau švenčia tėveliai, stengiuosi, kad jiems ji primintų vaikystę. Man norisi viso to, ką vaikai gali drąsiai imti, čiupinėti, buteliukai visada bus tik plastikiniai, kad niekas nesusižeistų. Organizatorius juk ne tik organizuoja, jis rūpinasi ir saugumu, žino, kaip prijungti elektrą, kur neturi būti jokių laidų, kokį karštį atlaiko balionai, kaip galima ir ar galima paleisti degančią liepsnelę. Visi šie rūpesčiai gula ant organizatoriaus pečių. 


Etnologė Gražina Kadžytė: Krikštynos turi prasmę tiems, kurie ją supranta

Apie krikštynas ir vardynas


„Reikia sutikti, kad žmogus be vardo negyvena. Jei nesigilinsime į religiją, krikštynos ir bus ta šventė, kai kūdikiui suteikiamas vardas. Katalikai to daryti eina į bažnyčią, pravoslavai - į cerkvę, ateistai - į metrikacijos biurą.“

Apie religinę prasmę

„Susilaukus vaikelio, pirmiausia tėveliai ir seneliai turėtų pasvarstyti, kas jie esą. Jei krikščionys, krikštyti vaiko eina į bažnyčią, kur ne tik duodamas vardas, bet ir prašoma angelo sargo malonės,  Dievo palaimos. Tai yra pirma dovana iš to, kas iš tiesų yra brangu. Taigi iš pradžių reikėtų pasirinkti bažnyčią ir kunigą. Kai jau turime suorganizavę apeigą, žiūrime, ką svečiai darys po ceremonijos.“

Apie krikštynų papročius


„Mūsų tradicijose krikštynos niekada nebuvo kokia nors ypač didelė šventė. Susirinkdavo giminės ir mylimiausi kaimynai, bičiuliai, prie krikštynų stalo sėdėdavo tik vedę žmonės, vienintelė išimtis buvo daroma krikšto tėveliams, jei jie jauni. Tai buvo ramus vedusių žmonių pasisėdėjimas. Jaunesni vaikai ir paaugliai eidavo į kiemą, jiems išnešdavo pyrago, sūrio. Dabar yra truputėlį kitaip. Krikštijami vaikai dažnai jau būna paūgėję, nors tai nėra teisinga. Tėvai galvoja, kad jei krikštys didesnį vaiką, jis prisimins šią šventę, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad to nereikėtų tikėtis.“

Apie krikšto tėvus


„Antras svarbus dalykas - pasirinkti krikšto tėvus. Anksčiau krikšto tėvus imdavo gerbiamus, gero būdo žmones, nes tikėjo, kad vaikai gali, taip sakoma, „nusikrikštyti“. Tai reiškia, kad mergaitės perima krikšto motinėlės savybes, o berniukai - krikšto tėvelio. Jų pareiga buvo visada būti šalia krikšto vaiko, kad ir kas nutiktų. Krikšto tėvus dažniausiai rinkdavosi iš skirtingų giminių. Jei krikšto mama - iš vaiko motinos pusės, tai krikšto tėtis - iš vaiko tėvo pusės, ir atvirkščiai. Taip buvo praplečiamas vaiko pažinčių ratas. Be to, taip buvo ekonomiškiau. Jei reikėdavo susimesti mokslams, iš dviejų giminių išeidavo daugiau. Krikšto tėveliai būdavo savotiški užtarėjai, jei tėvai susirgdavo ar numirdavo, vaikais rūpindavosi jie.“


Kaip vaikus krikštydavo senojo baltų tikėjimo protėviai?

Senojo baltų tikėjimo bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė:


„Žmonių, kurie nori krikštyti savo vaikus pagal senąsias baltų tradicijas, vis daugėja. Daugėja ir tokių santuokų. Kai gimsta šių porų vaikai, savaime suprantama, jie laiminami pagal senąsias tradicijas. Nors jos ir skiriasi, yra vienas bendrumas - palaiminimas vandeniu. Tai yra viena seniausių tradicijų visose religijose. Ką mes darome kitaip? Mums labai svarbu, kad apeigos vyktų prie aukuro. Vaikas yra palaiminamas mūsų protėvių giesmėmis. Yra sakomi palaiminimo žodžiai. Viena svarbiausių apeigų, kuri parodo mūsų išskirtinumą, - apgėlėjimo apeiga. Jos esmė - vaikui yra pakerpami plaukai, jų kuokštelis įdedamas berniukui sodinant ąžuolą, mergaitei - liepą. Ši apeiga yra labai stipri, nes iškart sukuriamas ryšys tarp gamtos ir žmogaus pasaulių. Taip susijungia žmogaus ir gamtos gyvenimai. Kaip ir krikščionių apeigose, taip ir mūsų tėvai pasirenka krikšto tėvus. Ši tradicija yra labai sena, drįsčiau teigti, kad ją iš baltų perėmė krikščionybė, o ne atvirkščiai. Tiesa, anksčiau vaikai laiminami buvo kur kas mažesni - dar kūdikiai, dabar vis dažniau krikštijama jau metų sulaukusias atžalas.“


Kaip savo vaikus krikštijo žinomi žmonės?

Dainininkė Oksana Pikul-Jasaitienė:


„Savo sūnų krikštijome praėjusią vasarą. Kartu buvo ir jo vienų metų gimtadienis, todėl šventė buvo didelė. Tarsi antrosios mano vestuvės. Dalyvavo ne tik giminaičiai, bet ir draugai. Šventę padėjo organizuoti Laura Vagonė, ji išsprendė nemažai klausimų.

Krikštynos man yra labai svarbi šventė, todėl nekilo jokių klausimų - reikia ar nereikia. Juk kalbama apie tai, ar padovanoti vaikui jo angelą sargą. Krikšto tėvais tapo artimiausi mūsų šeimos draugai. Krikštijome Šv. Jonų bažnyčioje, ten buvo mano vestuvės, ten krikštijau savo krikšto sūnų, todėl ta bažnyčia man artima ir kunigas pažįstamas.“

Prekės ženklo „Female“ įkūrėja Sandra Šernė:

„Kaip tik šiuo metu planuoju krikštynas savo antrajam sūnui. Šį kartą organizavimu rūpinuosi pati, nors ne tiek daug jo ir yra. Dekoracijomis pasirūpins dekoratoriai, maistu - restoranas, grožiu - grožio specialistai. Šventė nebus labai didelė - artimų giminaičių ir draugų rate. Pirmojo sūnaus krikštynos buvo didesnės. Patys buvome ką tik grįžę po gyvenimo svetur, buvome pasiilgę draugų, Lietuvos, todėl ta proga darėme didelę šventę. Šį kartą norime ramesnių krikštynų, daugiau dėmesio skirti vaikui, o ne šventei ar svečiams.

Norėjome krikštyti Bernardinų bažnyčioje, kaip ir pirmąjį sūnų, bet, pasirodo, poros mėnesių neužtenka, kad viską suplanuotum taip, kaip nori. Mūsų vasara trumpa, todėl viskas jau užimta. Kol kas dar laukiame atsakymo, kurioje bažnyčioje vyks ceremonija.

Tikiu, kad krikštas reikalingas dalykas, tai svarbi, šeimą suartinanti šventė. Kas bus krikšto tėvais, šį kartą klausimų nekilo. Kadangi mano vyras negalėjo dalyvauti antrojo sūnaus gimdyme, dalyvavo ir padėjo mano draugė, kolegė. Ji pirmoji išvydo mano sūnų, todėl ją su vyru ir pakvietėme tapti krikšto tėvais.“ 

Dainininkė ir TV laidų vedėja Nijolė Pareigytė-Rukaitienė:

„Kai krikštijome dukrą, jai dar nebuvo metų. Esu prietaringa, todėl man krikštynos yra svarbi šventė. Tai protėvių tradicija, einanti iš kartos į kartą. Juk sąmoningai vaiką vedi į doros kelią, suteiki jam krikštą, Dievo malonę. Kiek čia yra tiesos, niekas nežino, bet svarbiausia tikėti.

Krikštynų šventę organizavau pati, man tai nesukėlė didelių sunkumų. Renginį vedė mano draugas, dainavo mano bendraklasė. Pati pririnkau visokių žaidimų, užduočių tėvams, krikšto tėvams, seneliams, pripirkau dovanų, prisirinkau informacijos internete. Šventėme golfo laukuose, todėl kol animatoriai užsiėmė su vaikais - paišė ant veidukų, žaidė, tėveliai mokėsi žaisti golfą. Tuo pačiu metu vyko Europos krepšinio čempionatas, vyrai per didelį ekraną žiūrėjo rungtynes, viskas buvo labai smagu. Oras buvo puikus. Krikštui išsirinkau bažnyčią, kurioje norėjau tuoktis, - Švėkšnos. Jai visada jaučiau nostalgiją. Tai sena bažnyčia, su savo istorija ir legendomis.

Su krikšto tėvais mums buvo labai paprasta, nes turiu tokią nuostatą, kad draugai yra draugai - jie keičiasi, pykstasi, skiriasi, o šeima yra tai, kas išlieka. Mano vyras turi sesę, o aš - brolį, mums net nekilo klausimų, kas taps krikšto tėvais.“

Dainininkė Gabrielė Rutkauskienė–Vasha:

„Tai mums buvo itin svarbi šventė. Jai ruošėmės ne vieną mėnesį. Kaip ir kur vyks ceremonija  nusprendėme dar tuomet, kai tebegyvenome Graikijoje. Parskridus atostogų į Lietuvą reikėjo pasirūpinti visomis krikšto dienos smulkmenomis – nuo drabužėlių iki dekoracijų, šventinių pietų.  Krikštynų šventei pasirinkome „Burbulų ir gėlių“ temą. Ypač daug dėmesio skyrėme desertų stalui. Man svarbi buvo ir saldumynų kokybė, ir grožis. Buvau labai nustebusi, jog rinkdamasi tortą, galėjau paprašyti, jog jis būtų be cukraus, gliuteno ar net veganiškas. Per šventę krikšto tėveliams perskaitėme Adrijos laišką, ko ji iš jų tikėtųsi ir lauktų. Savo pažadus mažylei rašė visi svečiai. Pavyzdžiui, močiutė Viktorija įsipareigojo anūkę išmokyti žvejoti, krikšto mama – plaukti, tėtis Ronaldas – žaisti šachmatais. Adrijos krikštynose laikytasi dar vienos liaudiškos tradicijos - tėvelis turėjo iškelti vaiką virš vaišių stalo, kad jo gyvenimas būtų turtingas bei gražus“.


8 žingsniai planuojant krikštynas:


Nuspręskite, kas taps krikšto tėvais.

Pasirinkite krikštynų datą ir vietą, susitarkite su bažnyčios kunigu dėl dienos ir laiko.

Pasirūpinkite vaiko drabužiais ir svarbiausiais atributais - krikšto žvake ir krikšto skraiste.

Sudarykite svečių sąrašą.

Pasirinkite šventės vietą, kur eisite po ceremonijos.

Apgalvokite, ar norite teminės šventės, ar jaukaus pasisėdėjimo artimųjų rate. Jei renkatės teminę šventę, apgalvokite dekoracijas, papuošimus, valgiaraštį.

Išsiųskite svečiams kvietimus, juose nurodykite ne tik datą, laiką bei vietą, bet ir savo pageidavimus dėl dovanų.

Pagalvokite apie šventės fotografą, jei ketinate jį samdyti.


Krikštynų apranga

Dizainerė Viktorija Jakučinskaitė pataria, kaip aprengti vaikučius ir apsirengti patiems per  krikštynas:


- Dažnai kuriu drabužius krikštynoms mamai ir dukrai. Labai populiaru aprangą derinti. Jei nutarsite pirkti atskirai, suderinti nepavyks – skirsis audiniai, atspalviai, faktūros. Kita vertus vaikams rasti gražių drabužėlių yra pakankamai sunku. Dažniausiai mažylių puošni apranga būna pasiūta iš sintetinių audinių, kurie, mano manymu, turėtų būti naudojami tik floristikoje arba užuolaidoms siūti. Jie labai nemalonūs kūnui. Aš rekomenduočiau rinktis drabužėlius iš kokybiškų medžiagų, kad būtų švelnūs, pritaikyti vaikams. Juk krikštynos yra svarbi šventė. Kita vertus, nesakau, kad derinant reikia tiesiog atkartoti tą patį modelį. Modeliai gali būti ir skirtingi, bet  sukurti naudojant arba tuos pačius audinius, arba puošimo elementus, išlaikant tą pačią spalvinę gamą. Taip pat yra ir su berniukų apranga. Ją taip pat galima derinti tiek prie tėčio, tiek prie mamos. Galima priderinti peteliškes, fantazijas. Jei kalbėsime apie spalvas, dažniausiai žmonės renkasi pieno spalvos gamą, nes krikštynų apranga labai panaši į vestuvių drabužius, naudojami net tie patys audiniai. Berniukams kostiumai gali būti ir tamsesnių atspalvių, mergaičių – tik šviesių – su violetiniais, rožiniais ar žydrais papuošimais. Rūpintis drabužiais reikėtų iš anksto, nors pradedame siūti likus porai mėnesių iki šventės. Prieš tai reikia aptarti modelį, užsakyti audinius. Vaikai greitai auga, todėl pirmiau siuvame mamoms, paskui tik vaikučiams.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s