Kalėdos reiškė patekimą į mirusiųjų pasaulįnuotraukos

2016 gruodžio mėn. 25 d. 11:44:26 Perskaitė 701

Kaip Kalėdas ir Naujuosius metus šventė mūsų protėviai? Kokia yra šventinio laikotarpio prasmė ir ką reiškia mūsų kasmet kartojami ritualai? - „TV publika“ klausė mitologo, religijotyrininko, rašytojo, vertėjo, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo, žurnalo „Liaudies kultūra“ skyriaus redaktoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Dainiaus Razausko.


- Kaip senovės lietuviai šventė Kalėdas, Naujuosius metus? Ar papročiai, ritualai pasikeitė?

- Mūsų gyvenimo aplinka per pastaruosius 300 metų nepaprastai pasikeitė. Net jeigu mes XVII amžiuje būtume paklausę, ar taip pat viskas buvo XIII amžiuje, manau, daug kas būtų skyręsi. Dabar tų pakitimų randasi greičiau. Kitimas yra nuolatinis ir neišvengiamas.

Nors kai kuriuos esminius senovės papročių bruožus šiuolaikinėse Kalėdose galėtume atpažinti. Tik reikėtų žinoti aplinkybes. Nors XVI-XVII amžiaus Lietuvos valstybė buvo krikštyta, krikštas buvo didžia dalimi formalus ir palietė tik aukštuomenę. Žemieji sluoksniai, kurie po Valakų reformos tapo įbaudžiavinti keliems šimtams metų, buvo iš viso palikti, niekas nekreipė dėmesio į jų dvasinį gyvenimą. Tik kilus reformacijai ir kontrreformacijai iš jėzuitų katalikų pusės prasidėjo „kova už sielas“. Bažnyčia suskato rūpintis, ką mąsto, kuo gyvena, kuo tiki žemiausio luomo žmonės, valstiečiai, kurių tuo metu buvo didžioji dauguma. Misionieriai pradėjo eiti į kaimą, į užkampius skleisti krikščionybės. O pakeliui ir užrašydavo, ką pamatydavo ir išgirsdavo. Tuose XVI-XVII amžių užrašuose yra žinių apie pagoniškus žmonių papročius, aiškiai pabrėžiant skirtumą nuo krikščionybės, net priešpriešą su krikščionybe.

Tai štai, pagal senuosius papročius šventė truko 12 dienų, pradedant nuo Kalėdų. Tai buvo šventas laikas, netgi tam tikrų darbų nebuvo galima dirbti. Ištisas šventinis laikotarpis. Dabar šis šventinis laikotarpis jau interpretuotas krikščioniškai: Kalėdų išvakarės, Kūčių naktis susieta su Kristaus gimimu, o paskutinioji šio švento laiko diena pavadinta Trimis karaliais. Pavadinimai krikščioniški, bet pati šventė yra didžiai archajiška, neabejotinai prieškrikščioniška.

- Kokia yra Kalėdų kilmė?


- Tikrojo, astronominio mėnesio trukmė nustatoma pagal mėnulį, kai jis pereina visas savo fazes, ir tai sudaro maždaug 28 paras. Mūsų dabartiniai mėnesiai yra dirbtiniai, kalendoriniai. Jie yra sukonstruoti palyginti neseniai. Astronominių mėnesių metuose yra 12 ir dar truputis lieka. Tos likusios dienos, kurios užpildo skirtumą tarp 12 mėnulio mėnesių ir Saulės metų, simboliškai vadintos „tryliktuoju mėnesiu“. Jį simboliškai sudaro 12 dienų. Tai laikas, kai vieni metai jau pasibaigė, o kiti dar neprasidėjo. Savotiškas „laikas anapus laiko“, iš laiko „iškritęs“ laikas. Užtat ir šventas.

Todėl šios dienos - burtų metas. Iš tikrųjų tai tamsos įsigalėjimo laikotarpis, po kurio prasideda šviesos daugėjimo, šviesėjimo pusmetis. Pirmiausia po saulėgrįžos Saulė pradeda kilti ir diena nejučia ima ilgėti, o po pirmosios jaunaties jau ir mėnulis naujas atsiranda, vadinasi, prasideda nauji ir saulės, ir mėnulio metai. Tai ribinis laikas, didžiausias tamsos įsigalėjimo ir kartu šviesos pergalės prieš tamsą laikotarpis.

Žmonės nuo senų senovės stebėjo dangaus šviesulius, jų kelią dangumi, bet jų tikslas nebuvo astronomija. Visi dangaus (ir ne tik dangaus) reiškiniai turėjo simbolinę reikšmę. Tai, kad pasaulyje įsivyrauja tamsa, simboliškai reiškia, kad visas pasaulis tarsi patenka į mirusiųjų valdas, panyra į požemius, į visišką dugną, chaosą. O tai, kad tame dugne vėl gimsta nauja šviesa, reiškia, kad didžiausiame nuosmukyje, tamsoje gimsta nauja šviesa.

Kaip tik dėl to Kristaus gimimas, kurio tikra kalendorinė data nėra žinoma, Bažnyčios buvo simboliškai priskirtas žiemos saulėgrįžai, sutapatintas su ja, taip siekiant pabrėžti naujos krikščioniškosios „šviesos“ gimimą.

- Ką reiškia Kalėdų Senelis ir jo atnešamos dovanos?

- Atsakyti keblu. Aš manyčiau, kad jis gal artimiausias senelio Dievo vaizdiniui. Ir dėl to, kad atneša dovanų. Dievas apskritai suvokiamas kaip davėjas, dovanotojas, o didžiausia dovana yra ta nauja šviesa, nauji metai, naujas gyvenimas. Visos kitos dovanos palyginti su ja tėra blizgučiai, simboliai ir ženklai. Kita vertus, kai kuriose tradicijose, tarp jų ir lietuvių, esama duomenų apie tuo metu vykusią dviejų mitinių personažų ritualinę kovą - vieno seno, atstovaujančio praėjusiems, seniems metams, ir kito jauno, atstovaujančio naujiems metams (panašių į Užgavėnių Lašininį ir Kanapinį). Toje ritualinėje kovoje, suprantama, visada nugalėdavo jaunasis. Šiame kontekste Senelį būtų galima sieti su tuo senuoju, atstovaujančiu praėjusiems metams, o jo dovanas suprasti kaip visų praėjusių metų vaisius.

- Televizoriaus žiūrėjimas per Kalėdas, Naujuosius metus gali būti pavadintas tradicija?


- Televizija iš tikrųjų tėra žinių perdavimo priemonė, įrankis. Kaip automobilis, telefonas, spauda. Esmė - tai, ką žmogus su visais savo įrankiais daro. Priemonėmis galima naudotis įvairiai, galima daryti ir gera, ir bloga.

Žmogaus akys savaime gręžiasi į šviesą, ausys susitelkia į garsus. O televizorius mirga, žiba ir skleidžia daug visokių garsų, tad žmonės ir spokso į jį užhipnotizuoti, it musės sulipę į musgaudžius... Tada nieko daugiau nematyti, nieko daugiau negirdėti. Vadinamasis „informacinis triukšmas“. O televizorių išjungus ir truputį pakentėjus, kol dėmesys nusės lyg sudrumstas vanduo stiklinėje, sušvinta vidinė šviesa ir pasigirsta vidinis balsas.


Parengta pagal priedą „TV publika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net