Patekti į žiurkių ratą gali kiekvienas. Į jį vedantis takelis nekelia jokio įtarimo. Priešingai, jį mina daug žmonių, vadinasi, jis saugus ir neva teisingas, nes šiuo takeliu eina visi, nes taip gyvena visi. Kad jau sukame tą pragaro smagratį, susivokiame ne iškart. O susivokus būna skaudu, nes pamatome, kad tą užburtą ratą, kurį sukame nebe patys, o kuris suka mus mums nebepatinkančiu greičiu, patys ir sukūrėme.
Žiurkių ratas - tai toks gyvenimas, kuris nebeteikia malonumo. Darbai niekada nesibaigia ir jų nuolat daugėja. Nebelieka laiko poilsiui ir malonumams. Pradedama gyventi tokiu greičiu, kuris sekina ir fiziškai, ir nebėra kaip, kada įkrauti savo vidaus - pabūti su savimi, ramiai pabendrauti su brangiais žmonėmis ar užsiimti malonia veikla. Pamatome, kad mes nebekontroliuojame savo gyvenimo: nebe mes gyvename savo gyvenimą, o gyvenimas ima gyventi, tarsi vartoti, mus pačius. Nuolat galvojame apie laukiančius darbus, todėl nuolat būname ateities momente, o laimę ir gyvenimo džiaugsmą galima patirti tik būnant čia ir dabar. Žiurkių ratą gali įsukti bet kokia veikla, kai jos per daug ir/ar jei prarandamas dėmesingumas tam, ką darai, kai atsiranda rutina, kai nebetenkama motyvacijos. Patikėkite, jei taip yra, bet koks, net ir labiausiai jums anksčiau patikęs darbas ar kokia kita veikla ims nežmoniškai varginti. Užburtame žiurkių rate gali atsidurti ir vaikus auginančios mamos, ir uolūs karjeristai, ir turtingi, ir mažiau uždirbantys žmonės - visi be išimties!
Beje, jei uždirbate mažai, esate priversti suktis dar greičiau - ieškotis papildomų darbų, o tai sukelia nuovargį ir norą jį kompensuoti žalingais būdais: per dideliu maisto kiekiu ar alkoholiu, rūkymu, spoksojimu į televizorių net nesuvokiant, kas žiūrima ir t.t. O ką daugiau gali daryti, jei po dienos darbų esi bejėgės ir viskam abejingos medūzos būsenos? Gavę atlygį didelę dalį atiduodame tam, kad galėtume toliau sukti savo "smagratį": mokėti už transportą, drabužius, vaiko darželį, komunalinius mokesčius ir t.t. Pradedame gyventi tam, kad dirbtume. Nors turėtume dirbti tam, kad gyventume. Į žiurkių ratą, kai dirbama 24 valandas 7 paras per savaitę, patenka ir verslininkai. Manote, kad daugiau pinigų uždirbantys žmonės turi daugiau galimybių ištrūkti iš užburto rato? Deja, tokie žmonės gali tik lengviau keisti dekoracijas aplink save - keliauti, pirkti ir t.t. Tačiau pabėgti iš šio užburto rato yra vienintelis būdas - pradėti pokyčius nuo savęs.
Susivokti, kad jau esate žiurkių rate, padeda diskomfortas. Tiek fizinis, tiek dvasinis. Jei net ir jausdamiesi blogai liekame tame rate, pasekmės neišvengiamos. Žmonės ima sirgti rimtomis ligomis. Apleidę savo vidų, jie netenka juos įkraunančio gyvybės, energijos, laimės šaltinio - tai it kankinama, merdinti siela, atėjusi į žemę augti, o vietoj to uždaryta geležiniame narve ir visiškai ignoruojama. Sąmoningas žmogus žiurkių ratą stabdo kuo anksčiau. Nesąmoningas sustoja vieninteliu atveju: kai jau nebeleidžia sveikata... O kai kurie, nelaimingieji, žiurkių rate lieka visam gyvenimui, nes vis jiems nėra laiko, nes dar ne dabar, - yra kalnai visokių pasiteisinimų, kurių žmonės prisigalvoja iš baimės ką nors keisti. Veikti iš savo sąmoningumo (intuicijos/vidinio balso/dvasinio intelekto) yra teisingiau, nes sutaupomas laikas, be to, pokyčiams reikia jėgų. Turite pabusti tada, kai dar turite jėgų ką nors keisti.
Kai jau pabudote, koks kitas loginis žingsnis? Stabdyti tą velnišku greičiu judantį ratuką. Sustoti lengva nebus. Gali būti, kad tą ratelį sukate ne vienas ir kiti jus stabdys. O kur dar žmogaus protas, parūpinantis didelę mus stabdančių baimių porciją: o kaip tu išgyvensi? O kaip mokesčius mokėsi ir t.t. Kaip traukinys, judantis iš inercijos, turi labai ilgą stabdymo kelią, taip ir jūsų iš inercijos besisukantis žiurkių ratas stos palengva. Bet vis dėlto jis sustos. Būkite kantrūs ir atkaklūs.
Kai stabdymo procesas pajudėjęs, užduokite sau klausimus: kokį gyvenimą gyventi aš noriu? Kas man nepatinka ir ką aš galiu pakeisti? Ko galiu imtis? Tam puikiai tinka išvažiuoti į kokią sodybą ir pabūti vienumoje. Arba kokį savęs ugdymo seminarą kitoje šalyje. Kita vieta, maistas, gyvenimo būdas, žmonės labai padeda pamatyti savo gyvenimą iš šalies. Bent trumpam palikę rutiną ir pažvelgę į savo gyvenimą iš šalies, paanalizavę situaciją galime pamatyti ir problemas, ir pačius tinkamiausius jų sprendimo būdus.
Apsisprendę, kaip keisite savo gyvenimą, imkitės veiksmų. Raskite, kaip į savo dienos rutiną integruoti naujus jums svarbius dalykus. Kad ir kas tai būtų: ar naujo darbo paieška, ar meditacija, ar jūsų pomėgiams skirtas laikas, ar mitybos pokyčiai ir t.t. Pokyčius įveskite į gyvenimą palengva. Jei nuspręsite viską gyvenime pakeisti per dieną, greičiausiai jums nepavyks arba tą dieną, kuri vadinasi "nuo pirmadienio", atidėliosite iki gyvenimo pabaigos. Į aukštus kalnus užlipama žengiant mažus žingsnelius, lipant nuolat ir lipant pasirinkta kryptimi.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“
