Kad kelionė neapkarstų

Vasara mieste - nelengvas išbandymas. Taip ir norisi greičiau iš jo ištrūkti! Ten, kur ryški saulė, mėlyna jūra, auksinio smėlio paplūdimiai, ar bent jau į savą sodą artimiausiame priemiestyje. Bet iki išsvajotos vietos dar reikia nusigauti. Juk būtent kelyje daugelio ir tyko šis nemalonumas - judėjimo liga, kitaip sakant, užsupimas.

Pagal statistiką kas penktas žmogus transporte yra užsupamas. Būsena, susijusi su didesniu vestibiuliarinio aparato jautrumu, vadinama „judėjimo liga“ arba kinetoze. Silpnumas, išbalimas, svaigulys, šaltas prakaitas, paskui pykinimas - tokie judėjimo ligos simptomai. Visa tai gali baigtis apalpimu. Supimas važiuojant labiau veikia tuomet, kai pervargstame, neišsimiegame arba nervinamės. Kinetozė gali tapti „atlygiu“ už mažą judrumą, fizinį silpnumą, juk bendra organizmo būklė veikia ir vestibiuliarinio aparato funkcijas. Užsigrūdinęs, treniruotas, fiziškai stiprus žmogus net esant didesniam vestibiuliarinio aparato jautrumui „nesiduoda“ užsupamas arba supimą lengvai pakelia. Taigi pagalvoti apie užsupimo profilaktiką verta likus daug laiko iki kelionės.

Tiems, kas kenčia dėl supimo, ypač naudingi aerobika, bėgimas ristele, krepšinis, tinklinis, futbolas. Sportuojant mažėja jautrumas supimui, pamažu priprantama prie krūvių. Naudinga daryti ir specialius pratimus vestibiuliariniam aparatui treniruoti, juos galima įtraukti į ryto mankštos kompleksą. Tai įvairūs galvos lenkimo pratimai, lėtas jos sukimas nuo vieno peties prie kito, liemens sukimas į abi puses. Naudingi ir kūliavirsčiai, pratimai ant skersinio. Nepraleiskite progos pasisupti hamake, sūpuoklėse. Įvairios karuselės, atrakcionai taip pat padeda stiprinti vestibiuliarinį aparatą.

Pastebėta: jei žmogus keliaudamas užsiima jam įdomia veikla, jis mažiau rizikuoja susirgti jūros liga. Lošimas kortomis, aktualių temų aptarimas arba lengvas flirtas su įdomiu bendrakeleiviu - ideali užsupimo profilaktika. Jei jūrligė vis dėlto prasidėjo, ligoniui reikia duoti nuryti kelis smulkius ledo gabaliukus ir išgerti parūgštinto vandens. Daugeliui padeda šildyklė ant kojų ir šaltas kompresas ant veido ir kaklo. Dar viena pagalbinė priemonė - giliai ritmingai kvėpuoti (8-10 kartų per minutę). Užsupimo profilaktikai dažniausiai naudojami cholinoblokatoriai ir antihistamininiai preparatai, tačiau juos turėtų paskirti gydytojas.

Ir dar keletas patarimų:

- Norint sumažinti užsupimo riziką, ilgai kelionei reikia ruoštis iš anksto. Pirkdami bilietus, autobuse rinkitės viršutines vietas, lėktuve - arčiau sparnų, laive - per vidurį. Sėdėti reikia veidu į judėjimo kryptį. Jei keliausite vandeniu, transporto priemonę reikia rinktis sunkesnę ir solidesnę.

- Mašinoje geriau sėstis šalia vairuotojo. Nepageidautinas ekstremalus vairavimas: greičio kaitaliojimas, staigūs posūkiai gerokai didina užsupimo riziką. Važiuojant nereikia skaityti arba dairytis į šalis - saugiau visą dėmesį sutelkti į nejudantį daiktą tolumoje. Gerai tiesiog užsimerkti ir truputį atlošti galvą, dar geriau - užsnūsti.

- Šleikštulį provokuoja aštrūs kvapai, todėl keliaujant reikėtų saikingai kvėpintis ir to paties reikalauti iš bendrakeleivių.

- Prieš ilgą kelionę nereikia prisivalgyti, bet ir vykti tuščiu skrandžiu pavojinga. Optimalu - užkąsti likus 1,5-2 val. iki išvykimo, tik valgis neturi būti saldus ir riebus, o gėrimai - gazuoti. Nuo alkoholio geriau susilaikyti. Į kelią galima pasiimti citrina parūgštinto vandens, nesaldžios arbatos arba skiestų vaisių sulčių. Ledinukai taip pat nepakenks. Į kelionę įsidėkite gabaliuką imbiero arba citriną. Jų kvapas ir skonis padės įveikti negalavimą.