respublika.lt

Indonezija: faktai, kurių galbūt nežinojote

(0)
Publikuota: 2017 vasario 28 08:49:01, Parengė Gabrielė ŠTARAITĖ
×
nuotr. 9 nuotr.
Indonezija: faktai, kurių galbūt nežinojote. Gabrielės Štaraitės nuotr.

Indonezija – šalis, kurią sudaro daugiau kaip 1700 salų, išsibarsčiusių trap dviejų žemynų – Azijos ir Australijos.

 

JAVOS saloje gyvena apie 60 proc. visų šalies gyventojų, čia įsikūrusi šalies sostinė Džakarta. Pavadinimas  yra kilęs iš sankrito žodžio yawa, kuris reiškia „miežius“. Tradiciniai kaimeliai čia maži, daugiausia auginami ryžiai. Javos dirvožemis yra vienas iš derlingiausių šalyje. Vienas iš to „kaltininkų“ - Merapio ugnikalnis (gunung). Tai vienas aktyviausių ugnikalnių Pietryčių Azijoje. 2911 m aukščio klasikinis kūgis pastarąjį šimtmetį buvo išsiveržęs gerą tuziną kartų. Manoma, kad dėl jo išsiveržimų XI a. buvo evakuota visa Borobuduro karalystė. Borobuduras - tai vienas iš Pietryčių Azijos architektūros perlų, kuriam prilygsta tik Baganas Birmoje ir Angkoras Kambodžoje. Iškilęs virš žalių ryžių laukų ir palmių giraičių, šis budistinis pastatas stovi toks pat gražus, kaip ir prieš 1200 metų. Dar vienas salos traukos centras - magiškas Bromo ugnikalnis, iškilęs kito, didesnio, ugnikalnio suformuotoje kalderoje.

SULAVESIS
- tai išskirtinės išvaizdos sala, lyg koks padaras ilgomis kojomis. Sulavesio gyventojai nuo seno buvo puikūs jūrininkai ir prekybininkai. Ryškiausia Sulavesio vieta yra salos centre esanti unikali žemė, vadinama Tana Toraja. Torajiečiai yra apsėsti mirties, bet ji čia ne tragiška gyvenimo pabaiga, o perėjimas į kitą, galbūt geresnį, pasaulį. Kad perėjimas būtų sėkmingas, svarbu paaukoti kuo daugiau transporto priemonių - buivolų. Dar iki XX a. pradžios gyvuliai buvo tiesiog aukojami, bet olandai, pasibaisėję tokiu resursų gadinimu, paskatino laidotuvių metu nesuvalgomą mėsą įdėti svečiams į namus ir išdalinti apylinkės vargingiesiems. Tad turtingo žmogaus laidotuvės tampa tikra puota visam kaimui. Beje, torajiečiai, priešingai nei dauguma Sulavesio salos gyventojų, yra krikščionys, mat islamas jiems netiko dėl savo draudimų valgyti kiaulieną ir gerti palmių degtinę laidotuvių metu. Krikščionybė čia įsigalėjo tik XX a. viduryje, bet ji visai neišnaikino senųjų tradicijų. Laidotuvės paprastai vyksta sausuoju metų laiku, ypač liepą-rugsėjį, ir dar per Kalėdas, kai Sulavesyje negyvenantys artimieji grįžta namo. Patekti į jas nėra labai sunku. Svečių užsieniečių čia laukia, ir tikrai atsiras žmogus, kuris nukreips jus tinkama linkme. Nepamirškite atnešti dovanų.

Kas buvo Indonezijoje, bet nebuvo BORNEO, taip ir negali pasižymėti varnelės, kad tikrai pamatė šalį. Trečia pagal dydį pasaulyje Borneo sala priklauso trims šalims - Indonezijai, Malaizijai ir Brunėjaus sultonatui. Indonezijos dalis vadinama Kalimantanu. Laukinė gamta visada kelionėse palieka didžiausią įspūdį, o laukinė gamta taip iš arti - milžinišką. Tai viena iš dviejų pasaulyje salų, kur laisvėje gyvena didžiosios žmogbeždžionės orangutangai. Juos tyrinėjo ir saugojo ir lietuvė dr. Birutė Galdikas. Manoma, kad Birutės ir kitų aktyvistų dėka per pastarąjį dešimtmetį orangutangų populiacija padidėjo maždaug iki 50 000 vienetų, tačiau tai per mažai, kad užtikrintų rūšies išsaugojimą. Vienam orangutangui išsimaitinti reikia apie 40 kvadratinių kilometrų teritorijos. Per dieną orangutangai nueina daugiausia apie 7 kilometrus. Kasnakt jie pasidaro po naują miegojimo vietą - lizdą aukštai medžiuose. B.Galdikas sako, kad orangutangai šiek tiek atspindi tą nekaltumą, kurį mes, žmonės, turėjome rojuje ir kurio netekome.

Žymiausia iš Indonezijos salų - BALIS. Vieniems tai puiki atostogų vieta, į kurią vis norisi grįžti. Kitiems Balis tėra dar vienas iš gausybės kurortų, vieta, niekuo nesiskirianti nuo beveidžių poilsio vietų. Jiems aš siūlau tiesiog išsinuomoti motorolerį ir kelias dienas paklaidžioti siaurai keliukais, pabandyti sodinti ryžius kartu su sutiktais kaimiečiais, išmokti padaryti aukų krepšelius iš palmių lapų, gėlių, smilkalų ir trupučio ryžių. Balyje visada rasite ką nors švenčiant. Kiekviena iš 20 tūkst. Balio šventyklų (čia neskaičiuojamos šventyklėlės namuose, pakeliui ar laukuose) žymi kurią nors datą iš tradicinio 210 dienų kalendoriaus. Gyvenimas čia nuolat stoja - visiems tenka dalyvauti vienoje ar kitoje ceremonijoje. Visos Balio ceremonijos yra bendruomenės reikalas, tad drąsiai galite prisijungti stebėti vestuvių ar laidotuvių. Aišku, kol išlaikysite pagarbą bespragsėdami savo fotoaparatais.

Žaliojoje FLORESO saloje visai nedideliais atstumai įsikūrusios gentys. Skirtingi namai, skirtingos kultūros, bet salą vienija linksmybės ir meilė šiuolaikinei muzikai. Kiekvieną vakarą bet kuriame iš regionų iš automobilių ir nešiojamųjų magnetofonų leidžiamas rėksmingas vietinis popsas. Sala lyg ir neturi garsių lankytinų vietų, kasdien po 5-6 valandas praleisite važiuodami iš vienos vietos į kitą, bet tie kelionės momentai vis tiek yra mieli. Didžiausią įspūdį palieka vulkaniniai Kelimučio ežerai, kurie laikui bėgant keičia savo spalvas. Kadaise vienas iš jų buvo baltas, kitas raudonas, trečias mėlynas. Vietiniai teigia, kad baltajame gyvena dorų žmonių sielos, na, o raudonajame - nusidėjėlių, mėlynasis - lyg skaistykla. Šiek tiek gaila, kad mokslininkų dar neišaiškinti cheminiai procesai baltą ir raudoną spalvas pakeitė. Dabar taip lengvai nepasakysite, kur nueina kuri siela. 

KOMODO nacionalinis parkas apima tris didesnes salas - Komodo, Rinkos ir Padaro - ir daugybę mažų salų. Ši teritorija yra tikras nardytojų rojus, čia galima stebėti daugybę žuvų rūšių - ryklius, rajas, mantas, pigmėjinius jūrų arkliukus, aštuonkojus ir daugybę kitų gyvių - tarp įspūdingų koralų ir pinčių sąžalynų. Bet visų pirma čia atvykstama pamatyti Komodo varano, paskutinio dinozaurų palikuonio, sunkiausio pasaulio driežo - jis sveria apie 70 kg. Jo kūnas ilgas, iki 3 m, galūnės gerai išsivysčiusios, o stipriai skeltas liežuvis ieškant maisto nuolat kyščioja laukan - juo varanas užuodžia. Didžiausia tikimybė pamatyti Komodo drakoną yra prie reindžerių stovyklų. Vaikštant po salas jus lydės jauni vyrukai su lazdomis skeltais galais, skirtomis varanui prispausti prie žemės. Kad ir kaip baisiai skambėtų istorijos apie drakonų užpultus vietos gyventojus, turistų čia nedaug nukentėjo - visi dėl savo neatsargaus elgesio.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s