respublika.lt
LRDT LYRAS

Be keistumų gyvenimas yra nuobodus...nuotraukos

2019 sausio mėn. 05 d. 09:41:28
Milda KUNSKAITĖ

Garsenybėms keistenybės yra nesvetimos: Sara Bernar mėgdavo miegoti karste, Mao Dzedongas nevalydavo dantų, o S.Dali spjaudydavo į motinos portretą. Regis, kuo genialesnis žmogus, tuo rafinuotesniais išsišokimais stebina. Ką čia slėpsi, ir tarp paprastų mirtingųjų keistuolių pakanka...

 

Keistenybėmis pasižymėjo ir praėjusių amžių garsenybės. Garsusis kovotojas su krikščionimis - Romos imperatorius Diokletianas, būdamas 59 metų, netikėtai atsisakė sosto. Pabėgęs į kaimą, jis taip uoliai ėmė auginti daržoves, tarsi visą gyvenimą būtų tik tai ir daręs.

B.Franklinas (Benjamin Franklin) niekada nesiimdavo rimto darbo be solidžios sūrio atsargos. Pasak jo, tik šis produktas jam padėdavo susikaupti.

V.Čerčilis (Winston Churchill) buvo neabejingas žaisliniams kareivėliams. Jo namuose buvo kelios jų armijos, kurias jis rikiuodavo ir vesdavo į mūšį. Dar politikas kiekvieną naktį keisdavo lovos skalbinius. Viešbučiuose, kuriuose jis buvo nuolatinis klientas, jau buvo žinoma: pono Čerčilio kambaryje turi būti dvi lovos. Pusę nakties jis miegodavo ant vienos, o paskui persikraustydavo ant „švarios“.

O legendinis Dž.Vašingtonas (George Washington) pasižymėjo didele meile sodininkystei. Mėgstamiausias augalas jo sode buvo marihuana, nors jos narkotinės savybės politiko visai nedomino...

Prezidentas Dž.Kenedis (J.Kennedy) buvo neįtikėtinas pedantas: jis kasdien skaitydavo 4 laikraščius lygiai 20 minučių - nė sekundės ilgiau.

Mao Dzedongas niekada nesivalydavo dantų. Į visus įkalbinėjimus atsakydavo: „O jūs matėte, kad tigras tai darytų?“

A.Hitleris (A.Hitler) labai mėgo žiūrinėti kitų žmonių delnus. Jis turėjo didžiulę prabangiai įrištą knygą, kurioje buvo surinkti visų praeities didžiųjų žmonių delnų piešiniai. A.Hitleris mėgdavo šią knygą rodyti savo svečiams ir ypač didžiavosi tuo, kad jo delnų linijų raštas buvo labai panašus į Frydricho Didžiojo.

Rašytojai ir poetai dėl savo keistumo nuo seno tapdavo anekdotų objektais. Pavyzdžiui, pasakėtininkas Ž. de Lafontenas (Jean de la Fontaine) mėgdavo vaikštinėti gatvėmis, garsiai deklamuodamas savo eiles, ką tik atėjusias jam į galvą.

Nebūtų N.Gogolis buvęs rašytoju - būtų tapęs virėju! Rašytojas specialiai eidavo į virtuvę stebėti virėjų darbo, o paskui draugams gamindavo skaniausius patiekalus.

F.Dostojevskis pradėdavo rimtai rašyti kūrinį tik tuomet, kai imdavo spausti sutarties terminai. Iki to laiko jis tiesiog „mušdavo dinderį“.

L.Tolstojus be galo mėgo šienauti, vaikščiodavo apsiavęs vyžomis kaip paprastas valstietis, ir lengvai galėdavo imti ir išdalinti visus turimus pinigus vargšams. Jam labai patiko „nuo dūšios“ pasikalbėti su paprastais žmonėmis, bet žmogeliai jo drovėjosi ir slėpdavosi kas kur. Nusiminęs, kad jo nepriima kaip draugo, rašytojas imdavo siūti aulinius batus - dovanoms. Jo žento M.Suchotino namuose toks suvenyras buvo laikomas lentynoje šalia „Karo ir taikos“.

O.Balzakas (Honore de Balzac) buvo baisus kavomanas: be 5-7 puodelių „pragariško gėrimo“ negalėjo sėsti prie darbo. Paskaičiuota, kad per visą gyvenimą rašytojas išgėrė apie 50 tūkst. puodelių. Jį „perspjauti“ pavyko tik Volterui (Voltaire), per dieną suvartodavusiam 50 gėrimo porcijų. Dar vienas Onorė „punktas“ - nusiimti skrybėlę paminėjus genialų žmogų. Viskas būtų dar nieko, bet jis tai darė kalbėdamas apie save!

A.Fransas (Anatole France) turėjo keistą įprotį rašyti ant visko, kas papuls į rankas - savo kūrinius jis rašė ant servetėlių restoranuose, vizitinių kortelių, vokų, o kai kada ir ant svarbių dokumentų.

Ž.P.Sartras (Jean Paul Sartre) priminė šunį tuo, kad nepakentė žvilgsnio tiesiai į akis. Kai kas nors taip žiūrėdavo, jis suakmenėdavo ir prarasdavo žadą.

A.Puškinas mėgo šaudyti Michailovskojės kaimo pirtyje. Sunku paaiškinti tokią keistą poeto aistrą, bet „šaudyklos“ vietoje iki šiol išliko kulkų suvarpyta siena.

Lordas Dž.Baironas (George Byron) baisiai susierzindavo ant stalo pamatęs druskinę, o Č.Dikensas (Charles Dickens) 50 parašytų eilučių užgerdavo gurkšniu karšto vandens.

J.V.Getė (J.W.Goethe) galėjo dirbti tik tvankiose, aklinai uždarytose patalpose, į kurias nepatekdavo šviežias oras.

Stebėtina, bet didysis klasikas H.K.Andersenas (Hans Christian Andersen) buvo tiesiog nepadoriai neraštingas! Rašydamas jis darė tiek rašybos ir gramatikos klaidų, kad viskam perrašyti tekdavo samdyti keletą merginų. Hansas tam išleisdavo krūvas pinigų, tačiau kitos išeities nebuvo: leidyklos nebūtų priėmusios spausdinti jo pasakų.

F.Šileris (Friedrich Schiller) rašydavo, kojas pamerkęs į šalto vandens dubenį.

O rašytojas A.Kamiu (Albert Camus), turėjęs dvi žmonas, pirmenybę, matyt, teikė moterims su tam tikrais psichikos sutrikimais - abi jo žmonos buvo tarsi ne iš šio pasaulio. O ir jis pats buvo keistokas žmogus. Nuvykęs pasiimti antrosios žmonos iš gimdymo namų, jis juose pamiršo savo naujagimius dvynius...

S.Dali (Salvador Dali) - tiesiog visokiausių keistenybių lobynas! Ko verta vien jo išvaizda: vaškuoti ūsai, styrantys kaip katino, šermuonėlių mantija, blizgantys „prilaižyti“ plaukai ir nepakeičiama lazdelė su sidabrine rankena.

Keliaudamas po Ameriką meistras pristatė paveikslą, kuriame buvo pavaizduota žmona Gala su muštiniais ant pečių. „Viskas paprasta: aš myliu Galą ir mėgstu avienos muštinius. Čia viskas yra kartu. Puiki harmonija“, - apibendrino dailininkas. S.Dali tvirtino, kad gimė dviem mėnesiais anksčiau negu parašyta gimimo liudijime: „Galvoti aš pradėjau septintą nėštumo mėnesį. Pamenu, jos pilve buvo šilta, minkšta ir tylu - rojus“. S.Dali yra sakęs: „Kartais spjaudau į motinos portretą, ir man tai teikia malonumą“.

Žodžiai „mokslininkas“ ir „keistuolis“ praktiškai tapo sinonimais. Išties žmonės, kurių galvose gimdavo rimtos teorijos, pakeitusios pasaulį, kasdieniniame gyvenime pasižymėjo didelėmis keistenybėmis. Pavyzdžiui, matematikas R.Dekartas (Renee Descartes) savo teoremas gvildendavo tik gulėdamas.

Fizikos Nobelio premijos laureatas Levas Landau mėgo dėlioti pasjansą, kalbėdamas: „Tai jums ne fizika, čia galvoti reikia...“

D.Mendelejevą visi kaimynai pažinojo ne kaip genialų chemiką, o kaip lagaminų meistrą. Ši veikla buvo mėgstamas mokslininko hobis.

Vokietis istorikas T.Momzenas (Theodor Mommsen) buvo labai šykštus, todėl neleido namuose įvesti elektros. Visus savo veikalus jis rašė pasišviesdamas žibaline lempa. Kai jam nesant šeima vis dėlto įsivedė elektrą, šykštuolis baisiai supyko. Bet vėliau pats įsijungdavo elektrą, kad susirastų degtukus lempai įžiebti.

Kai kurie mokslininkai pasižymėjo visiškai netinkamais mokslo žmonėms hobiais. Pavyzdžiui, Nilsas Boras (Niels Bohr) buvo šalies nacionalinės futbolo rinktinės narys, o Pitagoras buvo pirmasis olimpinis kumštynių čempionas!

Didžiajam fizikui A.Einšteinui (Albert Einstein) taip pat nebuvo svetimos žmogiškos silpnybės. Jis mėgo „dėl širdies atgaivos“ griežti smuiku, o vakarais važinėdavo dviračiu po Santa Barbarą. A.Einšteinas nuolatos būdavo mintimis nugrimzdęs į savo ypatingą pasaulį, ir jo pašnekovams tekdavo po kelis kartus kartoti replikas, kad mokslininkas juos išgirstų. O neseniai buvo aptiktas A.Einšteino laiškas žmonai, kuriame jis prisipažįsta: „Net iškilmingiausiais atvejais apsieidavau be puskojinių, civilizuotumo trūkumą slėpdamas aukštuose batuose“. Jis nuo jaunystės nemėgo šios garderobo detalės, manydamas, kad šiaip ar taip kojos didysis pirštas joje padarys skylę. Tai kokia prasmė jas pirkti?

Vokiečių kompozitorius J.Bram-sas (Johannes Brahms), ieškodamas įkvėpimo, imdavo valyti batus.

Apie L. van Bethoveno (Ludwig van Beethoven) keistumus sklandė legendos, platinamos tarnų, už nugaros kvatodavusių iš didžiojo kompozitoriaus. Jis, pavyzdžiui, manė, kad skutantis jį apleidžia įkvėpimas, todėl imdamasis kurti niekada nesiskusdavo. Vietoj to jis užsipildavo sau ant galvos kibirą šalto vandens, nes buvo įsitikinęs, kad tai išjudina smegenis! Be to, jis pasižymėjo išskirtiniu gebėjimu namuose viską sujaukti - visur išmėtydavo natų lapus, lėkštes su maisto likučiais, drabužius, knygas... Tarnams tekdavo taikstytis ir su kita jo keistenybe - jis reikalaudavo virti kavą tik iš 64 kavos pupelių, ne daugiau ir ne mažiau.

O štai J.Štrausas (Johann Strauss) kurdavo tiesiog bėgdamas. Savo garsiuosius valsus jis užrašydavo vaikščiodamas iš vieno kambario į kitą, kur apdairiai iš anksto buvo pastatyti stalai ir palikta popieriaus ir plunksnų.

N.Paganinis (Niccolo Paganini) pajusdavo kūrybinę energiją po ilgo muzikavimo kapinėse...

Aktorė S.Bernar (Sarah Bernhardt) galėjo miegoti stovėdama, kaip arklys. Per pokalbį ji kartais imdavo ir užsnūsdavo, o po 15 minučių atsibusdavo žvali ir energinga, ir, kaip niekur nieko, tęsdavo pokalbį. Maža to, originalė namuose dažnai ilsėdavosi karste. Beje, senatvėje šio įpročio atsisakė.

Garsusis karvedys A.Suvorovas istorijoje išliko kaip labai didelėmis keistenybėmis pasižymėjęs žmogus. Aplinkiniai nesuprasdavo, kaip jis gali gyventi pagal tokią keistą dienotvarkę - gultis 6 vakaro, o keltis 2 nakties. Be to, jis miegodavo ant glėbio šieno, užsiklodavo plona paklode, o atsibudęs apsipildavo lediniu vandeniu. Feldmaršalo lankytojai jį dažnai užtikdavo su miego kepuraite ir baltiniais - A.Suvorovas aiškindavo, kad savo namuose vaikšto, kaip jam patogu. Be to, jis niekada nenešiojo laikrodžio. Pasak jo, tikras kareivis ir taip visada žino, kiek valandų...


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KETVIRTA VIETA: Prancūzijoje vykstančių tarptautinių plaukimo varžybų „Meeting Open Mediterraneen FFN Golden Tour“ vyrų 50 m plaukimo krūtine rungtyje penktadienį lietuvis Giedrius Titenis užėmė ketvirtąją vietą.
  • KRITO: penktadienio Niujorko prekyboje naftos kainos krito po euro zonos gamybos sektoriaus susitraukimo, prie kurio prisidėjo Vokietija, o tai padidino nerimą dėl pasaulio ekonomikos sulėtėjimo ir galimo neigiamo poveikio kuro paklausai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
PABUDIMAS

Kaip vertinate įstatymą, leidžiantį kirsti verslo plėtrai trukdančius miškus?

balsuoti rezultatai

Ar mokate užsienio kalbų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +3    +6 C

-4    -1 C

 

 +1    +3 C

+7   +8 C

+7  +11 C

 

   +6  +10 C

8-13 m/s

2-3 m/s

 

3-4 m/s

 

reklama
samba
reklama
Sveikata ir grožis