respublika.lt

2017 gruodžio 14, ketvirtadienis

koncertas

Apleistų laivų jūranuotraukos (2)

2017 sausio mėn. 11 d. 18:55:40
Milda KUNSKAITĖ

Jūreivystės istorijoje būta nemažai dramatiškų įvykių: laivai užplaukia ant seklumų, nuskęsta susidūrę su kitais, užsidegę, dėl sprogimų ar kitokių priežasčių... Bet kai kada laivų žūties aiškiomis priežastimis paaiškinti neįmanoma.


„Oktavijus“

1775 m. prie Grenlandijos krantų banginių medžiotojai aptiko anglų prekybinį laivą „Oktavijus“. Dėl baisaus speigo jūreiviai buvo virtę ledo statulomis. Paskutinysis įrašas laivo žurnale buvo iš dviejų žodžių - „Tai galas“. Įrašas padarytas 1762 m.

„Seebird“


1850 m. liepos rytą Istons Bičo, esančio Rod Ailendo pakrantėje, gyventojai nustebę pamatė, kad kranto link, išskleidęs visas bures, plaukia burinis laivas. Pasiekęs seklumą jis sustojo. Užlipę ant denio žmonės pamatė, kad ant kambuzo viryklės verda kava, salone ant stalo išdėliotos lėkštės. Bet vienintelė gyva būtybė laive buvo drebantis iš baimės šuo, įsispraudęs į kampą vienoje kajutėje. Nė vieno žmogaus laive nebuvo. Krovinys, navigacijos prietaisai, jūrlapiai, locijos ir laivo dokumentai buvo vietoje. Likus dienai iki aprašytųjų įvykių, laivą su įgula matė žvejai, tai yra įgula dingo praktiškai prie pat kranto. Amerikiečiai atliko kruopštų tyrimą, bet ekipažo dingimo priežastys taip ir nebuvo nustatytos.

„Marija Selestė“

1872 m. gruodžio 4 d. iš anglų brigo, esančio už 600 mylių nuo Gibraltaro, buvo pastebėtas aiškiai nevaldomas laivas „Marija Selestė“. Pakilę ant jo denio, jūreiviai nerado nė gyvos dvasios, suplyšusios burės plakėsi į stiebus ir rėjas, gelbėjimo valčių nebuvo. Jūreivių gultai buvo tvarkingai pakloti, visos skrynelės neliestos, o ant stalo gulėjo nebaigtos rūkyti pypkės. Kambuze buvo rastos didelės gėlo vandens atsargos, miltų, bulvių, sūdytos mėsos, daržovių, neseniai keptos duonos. Triume jūreiviai pamatė lygias medinių statinių eiles - lygiai 1700. Jose buvo spiritas. Komisija, tyrusi įgulos dingimą, iškėlė daug hipotezių, tarp jų ir fantastiškiausių. Tikėtina versija, pasak komisijos, kad įgula kažkodėl paliko laivą ir arba žuvo jūroje, arba ją išgelbėjo koks nors laivas. Bet ir po keleto mėnesių „Marijos Selestės“ įgula neatsirado nė viename pasaulio uoste.

„Frėja“


1902 m. spalio 3-ąją vokiečių burlaivis „Frėja“ išplaukė iš Meksikos Mansaniljo uosto. Po 17 dienų jis buvo rastas pusiau nuskendęs, sulaužytais stiebais, be įgulos. Jokių audrų prie Meksikos vakarinės pakrantės tuo metu nebuvo.

„Marlboro“

Burlaivis „Marlboro“, prikrautas šaldytos avienos ir vilnos, 1890 m. sausio 11-ąją išplaukė iš Liteltono (Naujoji Zelandija) į Londoną. Laive buvo 27 įgulos nariai ir 7 keleiviai, o kapitonas turėjo patyrusio jūros vilko reputaciją. Balandžio 1-ąją laivas buvo pastebėtas prie Magelano sąsiaurio, ir tai buvo paskutinis kartas, kai jį matė... 1913 m. spalio 14-ąją dingusį burlaivį pastebėjo garlaivio „Džonsonas“ įgula. Savanoriai sėdo į laivelį ir nuplaukė prie laivo, kuriame, regis, nieko nebuvo. Pakilę ant denio įsitikino - tuščia. Burės ir stiebai apaugę žaliais pelėsiais, denio lentos sutrūnijusios. O štai ir skeletas su sudūlėjusiais drabužiais - vairininkas, kurį mirtis ištiko tarnybos vietoje. Šoko ištikti anglai iš „Džonsono“ aptiko dar dvi dešimtis skeletų. Visi žmonės, regis, buvo užklupti netikėtai. Krovinys triume virto ruda koše, dokumentai byrėjo vos prisilietus. Tačiau burlaivio korpusas buvo sveikas. Deja, dėl prasto oro laivo vaiduoklio nebuvo įmanoma vilkiku atitempti į artimiausią uostą. Tačiau viską, ką raporte išdėstė kapitonas, priesaika patvirtino šios paslaptingos istorijos liudytojai, jų parodymus užprotokolavo Britanijos admiralitetas. Nuo tada „Marlboro“ daugiau niekas nematė ir patikrinti kapitono parodymų niekam nepavyko.

„Kerol Diring“

1921 m. Gateraso švyturio prižiūrėtojas pastebėjo didelę penkiastiebę škuną. Ji buvo užplaukusi ant seklumos. Paaiškėjo, kad škunoje nieko nėra. Krovinys, įgulos asmeniniai daiktai ir maisto atsargos buvo neliestos, bet laivo žurnalas, chronometras, sekstantai dingę, kompasas ir dalis navigacijos įrenginių sudaužyti, vairas sugadintas. Vienintelė gyva būtybė, rasta škunoje, buvo laivo katinas.

„Ourang Medan“

1948 m. vasarį prekybiniai laivai, esantys netoli Sumatros salos, radijo bangomis priėmė nelaimės signalą SOS: „Šilumlaivis „Ourang Medan“. Laivas plaukia savo kursu. Tikriausiai jau mirė visi įgulos nariai.“ Paskui sekė beprasmis taškų ir brūkšnių rinkinys, o radiogramos pabaigoje buvo aiškiai parašyta: „Mirštu.“ Netrukus anglų jūreiviai atrado olandų laivą „Ourang Medan“. Visa jo įgula buvo negyva. Mirusiųjų veiduose sustingo siaubo išraiška. Anglai norėjo nutempti laivą į artimiausią uostą, bet jo triume netikėtai plykstelėjo gaisras. Po kelių minučių virš Indijos vandenyno nugriaudėjo baisus sprogimas. Lūžęs perpus, „Ourang Medan“ dingo gelmėse.

Dėl neaiškių priežasčių įgulų paliktų laivų randama ir mūsų dienomis.

2006 m. burlaivis „Bel Amica“ buvo rastas netoli Sardinijos. Kranto apsaugos tarnyba, pastebėjusi laivą, rado maisto likučių, prancūziškų jūrlapių ir Liuksemburgo vėliavą.

2006 m. tanklaivis „Jian Seng“ buvo aptiktas netoli šiaurės rytinio Australijos kranto. Jo kilmė ir savininkas nebuvo nustatyti ir laivas buvo sunaikintas.

2007 m. 12 metrų ilgio katamaranas balandį buvo rastas netoli Kvinslando (Australija) pakrantės. Jame buvo rastas veikiantis variklis, nešiojamasis kompiuteris, radijas, GPS, buvo padengtas stalas, bet 3 žmonių įgulos trūko. Visos burės buvo vietoje, bet gerokai apdraskytos. Trys gelbėjimosi liemenės ir kita gelbėjimosi įranga - vietoje.

2008 m. Japonijos jūros saugumo tarnyba rado dreifuojantį laivą be pavadinimo, numerio ir žmonių.

2010 m. Egipto pasieniečiai Raudonojoje jūroje aptiko prekybinį laivą be skiriamųjų ženklų.

Įvykių, kurių neįmanoma paprastai paaiškinti, per visą jūreivytės istoriją prisikaupė pakankamai. Kokios gi galėtų būti keistų įvykių priežastys? Visi aprašytieji atvejai rodo, kad egzistuoja kažkoks reiškinys, kurį charakterizuoja tokios aplinkybės: iš laivo, dar tinkamo tęsti plaukiojimą, staiga dingsta visi keleiviai ir įgula, nė vienas nelieka gyvas. Kažkas juos priverčia dingti per keletą minučių, nes iki tol jie užsiima savo darbais, neįtardami pavojaus. Tačiau net iš negausių faktų galima pastebėti tris dėsningumus:

1) reiškinys yra būdingas tik jūrai;

2) beveik visi atvejai vyko palyginti gražiu oru;

3) dauguma atvejų vyko žiemos (tame pusrutulyje) metu.

Jau 1935 m. buvo paskelbta infragarso susidarymo vandenyne teorija. Infragarsą sukelia dideliu greičiu virš jūros bangų keterų pučiantis vėjas. Palyginti nedidelė audra generuoja dešimčių kilovatų galingumo infragarsą. Jis gali sklisti šimtus ir tūkstančius kilometrų, vandeniu ir oru, nes garso greitis yra kur kas didesnis už vėjo greitį. Šiuo reiškiniu aiškinama kai kurių laivų, randamų su išmirusia įgula, žūtis. Visus šiuos jūreivius galėjo pražudyti galingos infragarso bangos, kurios susidaro artėjant didelėms audroms. „Jūros balsas“, kaip vadinamas šis reiškinys, neigiamai veikia žmogų. Didesnio intensyvumo infragarsas priverčia vidaus organus vibruoti taip, kad net gali sutrikti jų veikla. Jei žmogaus smegenyse, širdyje ir kituose organuose vykstančių procesų dažniai sutampa su infragarso dažniais, smegenų ir kitų organų veikla trinka: smegenims ypač pavojingas 7 hercų dažnis, o širdžiai - 16 hercų dažnis. Pastaraisiais metais pateikiama naujų faktų apie infragarso biologinį aktyvumą. Tam tikrų dažnių infragarsas žmogui gali sukelti nuovargį, liūdesį, jūros ligą, apakinti ir net jį numarinti. Laivą infragarso banga gali užklupti visiškai ramiame jūros rajone, o jeigu infragarso dažnis siekia 7 hercus, visa įgula miršta staigiai, ir net kruopščiausiais tyrimais nebus nustatyta mirties priežastis - juk mirštama sustojus širdžiai. Esant kitokiems dažniams, galimas poveikis, analogiškas beprotybės priepuoliams. Galimas ir mechaninis rezonansas su laivo korpusu arba stiebais - ne veltui daugelyje laivų su dingusia įgula stiebai būna sulaužyti, nors, meteorologų duomenimis, stiprių vėjų tame rajone nebuvo.

Dabar yra rasta jau dešimtys laivų su dingusia įgula arba negyvėliais. Galbūt į šį sąrašą reikėtų įtraukti ir kai kuriuos keistomis aplinkybėmis dingusius povandeninius laivus, kuriuos dar labiau veikia infragarso bangos, nes vandenyje infragarsas plinta dar toliau. Šiuo metu jau yra audros metu ir vykstant povandeniniam žemės drebėjimui susidarančio infragarso priėmimo stočių. Net cunamio, sklindančio reaktyvinio lėktuvo greičiu (700-800 km/val.), atveju infragarso banga vandenyje tą patį atstumą nueina 7 kartus greičiau. Tokios stotys galėtų įspėti laivus apie gyvybei pavojingo dažnio infragarso atsiradimą. Šiaip ar taip, šį reiškinį būtina tyrinėti, tačiau tai yra labai sunku - bet kokie garso virpesiai yra nematomi. Tornadą, uraganą arba kamuolinį žaibą galima matyti ir stebėti, o infragarsas yra nematomas, ir pašalinis stebėtojas nesupras, kas vyksta laivui patekus į infragarso veikimo zoną. Ją aplenkti yra taip pat sudėtinga, nes nėra matomų požymių. Tiesiog laivai, kaip sakoma, „netinkamu laiku atsiduria netinkamoje vietoje“.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KULTŪRA: Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą. Kitų metų kultūros sričiai finansavimas didėja 28 mln. eurų; tai 22 mln. eurų ES investicijų lėšų ir 6,2 mln. eurų didesnė valstybės biudžeto dalis, palyginti su praėjusiais metais.
  • PRALAIMĖJO: Blede vykstančio pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės turnyro ketvirtosiose rungtynėse trečiadienį Lietuvos rinktinė 1:4 pralaimėjo Lenkijos komandai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar esate patenkinti Vyriausybės darbu per pirmuosius metus?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2  +3 C

   -3   0 C

 

   -1  +3 C

    +1  +4 C

   0  +4 C

 

   0  +3 C

    7-17 m/s

    2-7 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.1736 PLN - 4.2146
RUB - 69.1283 CHF - 1.1647
GBP - 0.8791 NOK - 9.8253
reklama
Velyke2017