■ Vykstant gyvybinės veiklos procesams ir veikiant išorės dirgikliams, kaip ultravioletiniai spinduliai, organizme susidaro agresyvūs deguonies junginiai (laisvieji radikalai), kurie provokuoja panašius į puvimą procesus.
■ Laikui bėgant ląstelės praranda gebėjimą savaime atsinaujinti. Daugelio mokslininkų nuomone, lemiamos reikšmės senėjimo procesui turi vadinamasis biologinis laikrodis. Jis skaičiuoja laiką, kurį organizmas turi nugyventi pagal savo priklausomybę tam tikrai rūšiai. Pasibaigus tam laikui, ląstelėse paleidžiamas genetiškai nulemtas savinaikos mechanizmas, kurio pagrindinis komponentas yra senėjimas, pasibaigiantis mirtimi. Kiek kartų ląstelė gali dalytis, priklauso nuo jos tipo, gyvo organizmo, kuriam ji priklauso, rūšies ir amžiaus.
■ Nykimas vyksta ir nuolatos kaupiantis klaidoms genetinėje programoje, kuri lemia ląstelių sandarą ir funkcijas. Jos keičia savo struktūrą, pamažu degraduoja ir miršta.
■ Senėjimo priežastis galima sąlygiškai padalyti į išorines ir vidines, tačiau jos visada veikia kartu, neretai sustiprindamos vienos kitų neigiamą poveikį. Prie išorės veiksnių priskiriama kenksminga ultravioletinė spinduliuotė, aplinkos cheminis ir radiacinis užterštumas, elektromagnetinės bangos, kasdieninis kosmetikos ir sintetinių prausiklių naudojimas, infekcijos ir uždegimai. Nesunku įsitikinti, kaip aplinka gali veikti odą: palyginkite veido ir kitų atvirų kūno dalių odą su nugaros, pilvo arba sėdmenų oda. Jaunystėje skirtumas beveik nepastebimas, o senyvų žmonių dengiamų kūno vietų oda atrodo lygesnė ir stangresnė.
■ Senėjimą sukelia ląstelių apoptozė, programuojama ląstelių mirtis, kurią lydi būdingi citologiniai požymiai ir molekuliniai procesai. Jei apoptozė tampa nevaldoma, ląstelių žūtis virsta patologine.
■ Kodėl vienų žmonių oda ilgai išlaiko jaunatviškumą ir stangrumą, o kitiems jau jaunystėje atsiranda raukšlių? Mokslininkai aptiko apie 1,5 tūkst. genų, kurie tiesiogiai atsako už odos būklę. Taigi dabar yra reali galimybė genetiškai pasukti atgal biologinį raukšlių susidarymo mechanizmą. Lieka tik sukurti kosmetiką, kuri veiktų genus.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“
