11 nuotr.Dizainerė VIKTORIJA JAKUČINSKAITĖ (30) drabužius kuria ne tik iš audinių, bet ir iš... molio. Prieš kelerius metus lėles lipdyti pradėjusi moteris ir savo molinukes papuošia originaliomis suknelėmis. "Tiulio fėjų" šeimininkė pasakoja, kad imdama molį į rankas niekuomet nežino, kokia lėlė išeis: "Pati lėlė save tarsi padiktuoja. Tai - labai intuityvus procesas". Šiuo metu dizainerės kolekcijoje - 18 jau užbaigtų lėlių. Dar apie 20 molinukių laukia gyvybės joms įkvėpsiančių spalvų.
"Lėles" sutinka gatvėje
"Lipdau lėles, nes energiškai jos labai stiprios. Kiekviena turi savo mimiką, charakterį. Jos tarsi stebi tave, apie tave galvoja. Manau, lėlėms abejingų žmonių nėra, - apie savo pomėgį pasakojo V.Jakučinskaitė. - Ir net kartais būna, kad nulipdau lėlę ir paskui susitinku žmogų, labai panašų į savo kūrinį".
Lėles Viktorija lipdo po dienos darbų arba savaitgaliais. "Esu atradusi sau labai patogų būdą dirbti. Ateinu į keramikos studiją, kur man duoda jau paruoštą molį ir darbo vietą, įrankius. Ir viskas! Ir sau lipdau! Niekas man netrukdo, - pasakojo dizainerė. - O ypač smagu, kad po darbo nereikia pačiai aplinkos tvarkyti. Nes kai dirbi namie, ir ant stalo, ir po juo prisidrabsto molio, smėlio".
Vieną lėlę V.Jakučinskaitė nulipdo per vidutiniškai tris vakarus. Dar dukart tiek laiko reikia lėlei akriliniais dažais nudažyti. "O anksčiau, kai buvau tik pradėjusi lankyti keramikos studiją ir man pradėjo sektis, vieną lėlytę sugebėdavau padaryti per vakarą - su tokiu užsidegimu dirbdavau! Dabar tai - nebeįmanoma, nes ir mano lėlės "užaugo" - yra pakankamai didelės, nuo 30 iki 50 cm. O ir vis sudėtingesnių užduočių sau prisigalvoju: tai kokią faktūrą įdomesnę bandau išgauti, tai kokią pozą įmantresnę išlipdyti", - pasakojo V.Jakučinskaitė.
"Man 50 ir man dzin"
Visos dizainerės lėlės - labai skirtingos. Ir dydžiu, ir veido išraiška, ir pozomis. "Yra pavyduolė, yra koketė, dar kita - užjaučianti. Tokiom gerom akim į mane žiūri ir tarsi teiraujasi, kaip man šiandien sekasi", - apie lėlių "emocijas" pasakojo dizainerė. Viena jos lėlė pavadinta "Man 50 ir man dzin". Ši savo gyvenimu patenkinta moteriškaitė įkūnija šiuolaikinę moterį ir jai atsivėrusias galimybes: užuot gūžusis po skarele ir žiūrėjusi anūkus, dabar, sulaukusi 50-ies, ji tampa laisva nuo vaikų ir pareigų ir gyvenimas gali būti tiesiog labai gražus. "Yra mano kolekcijoje ir nuotaka. Ji sėdi ant kalnelio, užsimerkusi, tirpsta iš meilės ir malonumo, svajoja susidėjusi rankas ant galvos. Ši skulptūrėlė perteikia įsimylėjimo, meilės ir pilnatvės jausmą, regis, nuotaka tuojau pakils iš malonumo. Ji tokia lengva", - kalbėjo kūrėja.
"Kai pradėjau lipdyti lėles, manęs aplinkiniai vis klausdavo, kodėl jos nesišypso... Tada supratau, kad, matyt, aplinkoje yra pozityvių emocijų stoka, ir išmokau bent savo lėlių lūpų kampučius kilstelti į viršų. Noriu, kad mano lėlės ir man, ir aplinkiniams keltų nuotaiką, - sakė Viktorija. - Ir dabar beveik visos - ir besijuokiančios, ir vos vos besišypsančios - mano lėlės žiūri į pasaulį su šypsena. Jos tave stebi ir tarsi klausia: "Ir ką?"
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"
