respublika.lt

Kaip puošiasi nuotakos įvairiose šalyse - baltų suknelių reikia ne visur!

(0)
Publikuota: 2015 balandžio 20 16:05:19, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Kaip puošiasi nuotakos įvairiose šalyse - baltų suknelių reikia ne visur! EPA-Eltos nuotr.

„Norėčiau labai kuklios vestuvinės suknelės - ilgos, baltos, išsiuvinėtos blizgančiais akmenukais“, - džiaugsmingai šypsodamasi pareiškė jauna mergina iš Bruklino, vardu Franciska. Modeliuotojas Entonis La Beitas iškart pasidomėjo, apie kokius akmenukus ji kalba. „Man labiausiai patinka briliantai. Mano tėtis sakė, kad saujos užteks“, - kuo ramiausiai atsakė Franciska. Ir E.La Beitas ėmėsi darbo. „Kuklutei suknelei“ pasiūti prireikė nei daug, nei mažai - 50 metrų puikios kokybės šilko. Entonis rankomis apsiuvo savo kūrinį briliantais ir Franciskos tėvui įteikė trijų šimtų tūkstančių dolerių sąskaitą. Pamačiusi suknelę, mergina meistrą išbučiavo: „Tikra tobulybė: paprasta, gražu, o svarbiausia - nebrangu!“ Galbūt ką nors toks, atsiprašant, paprastumas stebina ar net erzina. Bet tik ne Milano siuvėjus, sukūrusius dar vieną „kuklų“ vestuvinės suknelės variantą. Be jokių ten briliantų - iš to paties sniego baltumo šilko, šįkart išsiuvinėto plonytėlaičiu kilometro ilgio platinos siūlu. 1,2 mln. eurų atsiėjęs šedevras buvo išsiųstas tiesiai į Tekančios Saulės šalį.

 

Bet ką čia vis apie baltas vestuvines sukneles, deimantus ir brangiuosius metalus! Tarsi nebūtų galima vestuvėms sukurti ką nors paprastesnio. Štai, pavyzdžiui, Polinezijos merginos pačios siuvasi sukneles vestuvių iškilmei. Tiksliau tariant, ne siuvasi, o pinasi - kaip krepšį, iš šakelių. „Pintinės“ yra velkamos ant nuogo kūno, sutvirtinamos virvute ir puošiamos gyvomis gėlėmis. Prieš vestuves nuotakos veidas ir rankos išpaišomi specialiais raštais. Jaunikis taip pat išpuošiamas piešiniais ir gauna dovanų baltą strėnų raištį. Po vestuvių jaunavedys turi teisę nusiplauti dažus, o štai žmonai privalu vaikščioti „ornamentuotai“ dar visą mėnesį. „Kaip gerai - tik mėnesį!“ - tikriausiai pavydžiai atsidustų merginos iš Kenijos, kurioms po tuoktuvių privalu išpieštu veidu ir rankomis vaikščioti visus metus. Nusiplauti piešinius kategoriškai draudžiama - juk tai naujosios moters padėties simbolis. O vestuvinius drabužius - laisvą purpurinės arba aukso spalvos suknelę, trumpą apsiaustą ir turbaną - reikia garbingoje vietoje saugoti visą gyvenimą. Tiesa, pirmą mėnesį po vestuvių žmonos apdarus paprastai vilki vyras.

O štai Afrikos šiaurėje nėra priimta nuotakas labai išpiešti. Tarkim, berberai tik patepa merginų skruostus medumi, sumaišytu su ochra, antakius paryškina juodais dažais, o vokus - žaliais. Tuoktuvių ceremonija berberų nuotakai - tik-ras išmėginimas: iškilmingąją gyvenimo dieną jaunoji turi pasikeisti iki septynių apdarų. Ir visi jie būna baisiai sunkūs - puošnios vestuvinės suknelės su krūva apatinių sijonų apsiuvamos sidabrinėmis monetomis ir varpeliais. Būtinas šventinis atributas - vilnonis pledas, kuriuo būtina apsisiausti, nepaisant net karščio. Užtat jaunikiui užtenka baltų marškinių ir šviesių kelnių.

Ne pernelyg suka galvas dėl vestuvinių apdarų ir Sacharos vaikai - tuaregai. Prieš jungtuves jaunikis ir nuotaka aklinai apsimuturiuoja ilgais tamsiais apdangalais, kuriuose yra tik plyšiai akims, ir eina į palapinę, kurioje jų jau laukia žilutėlis senolis, apsisiautęs baltu apdangalu su tokiais pačiais plyšiais akims, primenantis vaiduoklį. Senolis su pora praleidžia keletą valandų. Jis perskaito magiškus užkalbėjimus, kad būsimąją sutuoktinių porą išvaduotų iš piktųjų dvasių (apdangalų paskirtis - taip pat apsaugoti nuo piktųjų jėgų), ir išduoda laimės paslaptį.

O štai Kinijos šiaurinių rajonų gyventojai mano, kad santuoka būtinai bus laiminga, jei jaunieji artimiesiems ir svečiams pasirodys pasipuošę raudonais šilko drabužiais. Juk būtent raudona spalva čia yra džiaugsmo ir turto simbolis. Aukso spalvos siūlais siuvinėtos gėlės ir paukščiai, kuriais puošiami vestuviniai drabužiai, turi pritraukti sėkmę. Beje, kai kuriuose Indijos rajonuose nuotakos pirmenybę teikia geltoniems arba baltiems sariams su neryškiais piešiniais. O jaunikiai dažniausiai vilki smėlio (arba chaki) spalvos marškinius ir kelnes. Japonai mano, kad vyro vestuviniai drabužiai turi būti juodi, o moters - būtinai balti, simbolizuojantys naują gyvenimą. Jungtuvių ceremonijai mergina puošiasi balto šilko kimono, šviesia brokato pelerina ir specialia kepuraite, paslepiančia „pavydo ragučius“ (pagal japonų legendą juos turi kiekviena nuotaka).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s