Drabužių dizanerė ir Vilniaus dailės akademijos profesorė Jolanta Talaikytė, minėdama Kovo 11-ąją, kartu su kolege docente Renata Maldutiene Valdovų rūmuose pristatys mados, vaizdo, šviesos ir muzikos reginį „Aktas. Istorinės tapatybės beieškant“. Šia proga ji pasidalino savo įžvalgomis apie madą, stilių ir netgi išdavė, kokiu drabužiu aprengtų Lietuvą.
- Jei kas pasiūlytų laiko mašina persikelti į kitą amžių, kuriame norėtumėte gyventi ir kokius drabužius nešioti?
- Pasirinkčiau graikų antiką. Laiką, kai rūbas buvo tik skraistė ar apsiaustas, be sudėtingų kirpimų ir siūlių. Mane žavi to laiko proporcijų, linijų grakštumas, sielos ir kūno harmonija, natūralumas, laisvė ir saikas. Jei keliaučiau šimtmečiais, tuomet XX amžiaus pradžia, dekadansas, kai karaliavo fokstrotas. Lengvos, geometrinės linijos, bekorsetis berniukiškas siluetas, pažeminta talija, natūralūs rytietiški šilkai, kailis, cilindrai, katiliukai, mažos kepurėlės, plunksnos, nuogi pečiai ir nugara, siuvinėjimas biseriu, mistiškos dūminės akys ir lūpos kaspinėlio formos… Dar man labai gražūs Kristiano Dioro (Christian Dior) šeštasis dešimtmetis: bitės talija, pūstas sijonas, smailianosiai aukštakulniai. Išskirtinis moteriškumas!
- Kaip, metams bėgant, keitėsi jūsų aprangos stilius? Be kokių drabužių dabar neįsivaizduojate savo garderobo?
- Paauglė - meniškai hipiška, sportiška. Devyniolikos - apsimezgusi nuo galvos iki kojų. 23-ejų Dailės akademijoje - ryškiai, net provokuojamai raudona juoda arba su džinsais. 25-eri Vilniaus modelių namuose - talijuotų, klasikinių švarkelių, mini sijonėlių ir portfelių era. Labai mėgau dailius smailianosius aukštakulnius. Toks žavus derinys - rimta klasika ir jaunystė. Visada mėgau timpes, siauras pieštuko formos patrumpintas kelnes, baltus marškinius, ilgas siauras trikotažo sukneles, didelius megztinius, smarkiai liemenuotus švarkus… ir mažą juodą suknelę.
- Kokia pagrindinė jūsų stiliaus, aprangos, mados taisyklė?
- Apranga pagal nuotaiką, laiką ir vietą. Ir būtinai - esant dermei su žmogaus prigimtimi. Patogumas, saikas, dėmesys sau ir aplinkai. Visada sakau, kad madą diktuoja asmenybės, madoje nėra ,,užrašytų taisyklių“, yra mados raida, gerbianti istoriją ir atspindinti šiandienos gyvenimo būdą.
- Kaip drabužis papildo papuošalą ir kaip papuošalas papildo drabužį?
- Drabužis - mano profesija, o papuošalas - hobis. Tačiau kūryboje didelio skirtumo nejaučiu, nes ir ten, ir ten įdedu dalelę širdies. Drabužį kuriu nuo pradžios iki galo, papuošalą surenku iš gatavų ar savo pačios išnertų, siuvinėtų, suklijuotų detalių, kurios kartais taip netikėtai sukimba! Nertos vintažinės rankinės, seni laikrodukai, metalo širdys ir akiniai. Kurdama papuošalus medituoju, pailsiu, rankdarbiauju ir jaučiuosi, tarsi uogaučiau… Karoliukas po karoliuko, žiūrėk, jau ir vėrinys!
- Valstybės šventę siūlote švęsti kitaip - su mada keliaujant per laiką ir svarbiausius Lietuvos istorijos etapus. Jei gautumėte užduotį aprengti Lietuvą, koks tai būtų drabužis?
- Apgaubčiau balto lino debesimi. Argi ne gražu?
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“