respublika.lt

2017 kovo 25, šeštadienis

Coco Chanel išlaisvinančios uniformosnuotraukos (1)

2011 rugpjūčio mėn. 21 d. 13:58:20
Parengė Milda KUNSKAITĖ

Koko Šanel (Coco Chanel) kurta minimalistinė mada buvo tikras kontrastas pasaką primenančiam jos gyvenimui. Šanel mitas gyvas iki šiol, jos asmenybė nepaliauja dominti biografų ir publikos. Koko Šanel gyvenimas aprašytas daugybėje knygų, apie jį sukurtas ne vienas filmas, Brodvėjaus miuziklas, kuriame legendinę dizainerę suvaidino Ketrina Hepbern (Katharine Hepburn). Genialioji Šanel kūrė madą, kurios pagrindinis bruožas - apsiribojimas esminiais dalykais, bet tai visiškai netrukdė jos kūrybiškumui, neišblėsusiam iki mirties.


Šalin korsetus!

„Niekas moters taip nesendina, - sakė jau garbingo amžiaus sulaukusi modeliuotoja (Koko Šanel mirė 1971 m., būdama 87-erių ir kurdama naujausią kolekciją) - kaip demonstruojamas brangumas, įmantrumas ir sudėtingumas“. Ji to laikėsi iki paskutinės dienos, tai buvo jos sėkmės paslaptis - o sėkmė ją lydėjo nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki mirties. Kūrinys, 3-iąjį XX a. dešimtmetį Koko Šanel netikėtai atnešęs pasaulinę šlovę, buvo garsioji „maža juoda suknutė“, gedulo spalvą pavertusi amžinosios moteriškos elegancijos simboliu. Juoda, toks buvo jos credo, nustelbia visa kita, nes tai yra ne spalva, ji pabrėžianti „absoliutų grožį“. Jos triumfu tapo ir paprastos, bet nuostabios siauros suknelės iš krepdešino su ilgomis siauromis rankovėmis modelis. Pasak amerikiečių „Vogue“, kuris 1926 m. pristatė šį modelį, „tai yra fordas su parašu „Chanel“. Palyginimas su populiariausiu to meto automobiliu buvo taiklus - juoda siaura suknelė, tiek elegantiška, tiek ir kukli moteriška uniforma, tapo paklausia preke. Dar daugiau: ši „uniforma“ reiškė išsilaisvinimą, revoliuciją. „Maža juoda“, prie kurios tiko vienintelis papuošalas, perlų vėrinys, visiems laikams išstūmė brangias barokinio stiliaus vakarines sukneles, kurioms pasiūti reikėjo kilometrų audinio ir kurių nebuvo įmanoma apsivilkti nesusivaržius korsetais. Koko Šanel mada, įkūnijusi kuklios elegancijos idealą, nevaržanti judesių laisvės ir ją dėvinčioms moterims suteikianti galimybę užmiršti, ką dėvi, neabejotinai yra toks pats modernizmo simbolis kaip „Bauhaus“, Le Korbiuzjė architektūra arba rusų konstruktyvistų kūryba. Šanel modelių paprastumas yra ryškus kontrastas jos gyvenimui, kurio pirmuosius skyrius būtų galima priskirti Emilio Zolia (Emile Zola) plunksnai, o vėlesnius - Marseliui Prustui (Marcel Proust) ir Balzakui (Honore de Balzac). Šiuo kontrastu galima paaiškinti, kodėl Koko Šanel gyvenimas iki šiol visus taip domina ir žavi. Šiam žavesiui pirmoji neatsispyrė pati Šanel - ji vis bandydavo savo biografijai suteikti tą paprastą, nuoseklią ir elegantišką formą, kuria pasižymėjo jos kurti drabužiai. Todėl sulaukusi vyresnio amžiaus Koko Šanel bendraudavo su rašytojais ir žurnalistais, kad šie užrašytų jos gyvenimo istoriją, jiems pasakodavo apie savo daugybę draugų ir meilužių.

Epizodai tarsi atraižos

Šie išsamūs pasakojimai yra šaltinis, iš kurio informacijos gausiai pasisėmė britų autorė Džastina Pikardi (Justine Picardie) - jos parašytoji naujoji Šanel biografija kai kuriose vietose atrodo nelyg citatų koliažas. Tačiau Koko Šanel atveju to beveik neįmanoma išvengti, nes, kaip rašo jos biografė, „sukirpdama savo istoriją, ji epizodus išmesdavo tarsi audinio atraižas, tai atsisakydavo kokios detalės, tai užmaskuodavo kitą ir pridengdavo šydu savo kilmę“. Pagundos kuo palankiau nušviesti savo asmenybę sunku išvengti bet kam, kas trokšta papasakoti apie savo gyvenimą. Tačiau Koko Šanel jai ypač sunkiai atsispyrė, nes jos kilmė, vaikystė ir jaunystė itin ryškiai skiriasi nuo tų gyvenimo laikotarpių, kai ją lepino sėkmė. Ji ir savo gyvenimą bandė užtempti ant neįmantrios, neprieštaringos elegancijos idealo kurpalio. Todėl apie nykią ir skurdžią vaikystę ir jaunystę ji užsimena labai trumpai, jos pateikiamos žinios yra prieštaringos. Dž.Pikardi ne tik nušvietė šiuos tamsius herojės gyvenimo puslapius, bet ir įtikinamai parodė, kaip šio laiko įspūdžiai veikė tolesnį herojės gyvenimą ir stilių. 1883 m. Somiure, vargšų ligoninėje, gimusi Gabrielė Šanel po mamos mirties nuo 11-ųjų iki 18-ųjų gyvenimo metų augo viduramžių vienuolyno pastatuose įkurtoje našlaičių prieglaudoje, kuriai vadovavo vienuolės. Apie šį gyvenimo laikotarpį žinoma daug mažiau nei apie vėlesnįjį, kai Gabrielė, kuri dabar vadinosi Koko, iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno Rualjė pilyje kaip pasiturinčio žirgų augintojo meilužė. Čia ji susitiko turtingą anglą pleibojų Arturą Keipelą (Arthur Capel), pravarde Bojus, kuris tapo jos didžiąja meile ir daug prisidėjo prie Šanel mados kūrėjos karjeros. Nuo tada Koko Šanel gyvenimas tampa viešas, apie jį daug pasakoja jos draugai ir meilužiai, jos gyvenimo tarp dviejų pasaulinių karų aprašymas tampa išsamia visuomenės gyvenimo kronika.

Šlovė ir panieka

Koko Šanel bendravo ne tik su tokiais turtingais vyrais kaip Vestminsterio hercogas ar Rusijos didysis kunigaikštis Dmitrijus Pavlovičius, paskutinio caro Nikolajaus II pusbrolis (abu buvo jos meilužiai), bet ir su visais didžiaisiais to meto menininkais - Diagilevu, Stravinskiu, Kokto (Cocteau) ir daugeliu kitų, kuriuos ir dosniai remdavo. Per Vestminsterio hercogą, kurio meilužė buvo daugiau kaip 10 metų, ji artimai susipažino ir su Vinstonu Čerčiliu (Winston Churchill). 1927 m. spalio pradžioje rašytame laiške Čerčilis, dažnai viešėdavęs Vestminsterio hercogo pilyje Škotijoje, žmonai rašė: „Čia yra Koko. (... ) Ji labai moka bendrauti - tikrai labai stipri ir gera būtybė, sugebanti valdyti vyrą ir valstybę“. Simpatija, kurią jai jautė Čerčilis, Šanel pravertė baigiantis karui, kai 1944 m. rugpjūtį išlaisvinus Paryžių buvo apkaltinta kolaboravusi su naciais. Šį gandais apipintą jos gyvenimo tarpsnį Dž.Pikardi pavyksta nušviesti kruopščiai ištyrinėjus dokumentinius šaltinius. Regis, tik įsikišus Čerčiliui Šanel išvengė karo nugalėtojų keršto tiek dėl romano su vokiečių diplomatu Paryžiuje, tiek dėl painaus flirto su tuomečiu abvero vadu Valteriu Šelenbergu (Walter Schellenberg). Bet gandai apie kolaboravimą labai pakenkė dizainerės reputacijai. 1954 m. vasarį Paryžiuje pabandžiusi pristatyti pirmąją pokarinę kolekciją, ji patyrė visišką fiasko. Nuo užmaršties ir ilgai trunkančios paniekos septyniasdešimtmetę Šanel išgelbėjo didžiulė sėkmė, kurios jos kūryba sulaukė Amerikoje. Viena jos ištikimiausių klienčių buvo Žaklina Kenedi (Jacqueline Kennedy). Ir ryškiai rožinis kostiumėlis, kurį ši vilkėjo 1963 m. lapkričio 22-ąją, kai lydėjo vyrą Džoną F.Kenedį (John F.Kennedy) į Dalasą, buvo iš Šanel rudens ir žiemos kolekcijos, pristatytos prieš dvejus metus. Žaklinos vyro, tapusio pasikėsinimo auka, krauju aptaškytas kostiumas šiandien saugomas Vašingtono nacionaliniame archyve.

Ir ši nauja Koko Šanel biografija, kurioje pateikiamas išsamiausias ir tiksliausias jos intriguojančio gyvenimo paveikslas, iki galo nepaaiškina jo patrauklumo. Tai žino ir Dž.Pikardi, knygos pabaigoje prisipažįstanti: „Visa tiesa apie Gabrielę Šanel niekada nebus atskleista“.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

  • rp 2011 rugpjūčio mėn. 21 d. 15:49:13

    Juodžiausia Coco Chanel biografijos dalis galėtų būti tik ta, kurioje
    ji bendravo su W.Čerčiliu, tai vienas didžiausių karo nusikaltėlių,
    kuriam, kaip ir galvažudžiui Obamai, įteikta "prestižinė" Nobelio
    premija.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GRĖSMĖ: Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį JAV leidinio „Foreign Policy" paskelbtame interviu kalbėjo apie Rusijos grėsmę ir JAV pajėgų dislokavimo Lietuvoje klausimą.
  • JUBILIEJUS: šeštadienį Europos Sąjungos vadovai paminės Romos sutarčių pasirašymo 60-metį; nors iškilmių nuotaiką temdo klausimai dėl ES likimo, jubiliejaus renginiuose dalyvaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nėra linkusi sureikšminti kalbų dėl sąjungos žlugimo ir Lietuvą nori matyti su pirmaujančiomis ES šalimis - kartu kuriant Europos ateitį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Kaip įveikti tuberkuliozę?

balsuoti rezultatai

Ar keliaujate į užsienį apsipirkti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 -2   +1 C

  -3   +1 C

 

   -1    +3 C

  +2   +5 C

  +5   +8 C

 

    +6   +9 C

    3-8 m/s

     2-6 m/s

 

      2-7 m/s

USD - 1.0805 PLN - 4.2695
RUB - 61.6859 CHF - 1.0718
GBP - 0.8660 NOK - 9.1793
reklama
pirtis