Pagaliau sulaukėme meto, kai šiltas pūkines striukes ir kailinius keičia žavūs paltukai, o vietoj kelnių renkamės sijonus. Žinant, kad sijonai artėjant vasarai turi tendenciją trumpėti, skubame padailinti kai kurias kūno dalis.
Toliau aiškinamės, kokią įtaką svarstyklės daro mūsų gyvenimui, kodėl metams bėgant vis sunkėjame.
3 svėrimosi taisyklės
Ar verta svertis reguliariai? Su viena sąlyga: jei tai netaps priklausomybe, pataria Ž.Apfeldorferis.
1. Kaip dažnai?
Kartą per mėnesį. 1-3 kg nukrypimą nuo įprasto svorio galima laikyti normaliu.
2. Kada ir kaip?
Rytą ar vakarą - nesvarbu, bet geriau apsirengus, kad svoris nevirstų fetišu (garbinimo objektu). Būtina turėti bendrą supratimą apie savo svorį, pavyzdžiui, žinoti, kad sveri apie 60 kg (59-61 kg).
3. Kokiomis svarstyklėmis?
Nereikia supertikslių, antraip fiksuodamos kiekvieną gramą jos virs emocijų gamybos automatu („Valio! - minus 200 g!“, „O siaube - plius 250 g!“). Per didelis tikslumas skatina koncentruotis į svorį ir įtvirtina klaidingą požiūrį į santykį su kūnu ir maistu. Venkite kalbančių svarstyklių, kurios pateikia vertinimus („Jūsų svoris neatitinka normos“ ir pan.).
Mitai ar tikrovė?
Šiuolaikiniai dietologai griežtą dietą vertina kaip organizmo sutrikdymą. Kas tuo metu vyksta mūsų kūne? Laukdamas atsėlinančio bado jis ima pertvarkyti medžiagų apykaitą taupydamas ir kaupdamas atsargas juodai dienai.
Vienintelis būdas to išvengti - atsisakyti minties, kad organizmo marinimas badu padės pertvarkyti požiūrį į savo kūną. „Organizmo nieku gyvu negalima kamuoti energijos trūkumu, - perspėja psichoterapeutė A.Kirtoki. - Atvirkščiai - jis turi būti absoliučiai ramus dėl to, kad gaus reikiamą maisto medžiagų kiekį. Tai stabilaus svorio ir geros medžiagų apykaitos garantas.“
1. Ar svorio sumažėjimas naudingas sveikatai?
Anot specialistų, kuo griežtesnė dieta, tuo didesnė negatyvių pasekmių rizika. Dietologas V.Tutelianas tvirtina, jog „blogi“ produktai išvis neegzistuoja: „Pavyzdžiui, obuoliai - nuostabu, bet savaitę valgydami vien obuolius stipriai pakenksite savo sveikatai. Dietos kenkia ir kaulams: 10 procentų svorio praradimas reiškia ir 1-2 proc. kaulų audinio tvirtumo praradimą, o tai gresia osteoporozės atsiradimu.“
2. Ar tiesa, kad svoris auga dėl dažno užkandžiavimo?
Atvirkščiai - specialistai rekomenduoja valgyti dažniau ir po mažiau. Suvartodami tą patį kiekį kalorijų per 5-6 valgymus, o ne per tris, mes skatiname greitesnę medžiagų apykaitą, o tai kaip tik mažina svorį. Sportininkų dietologė Patricija Teksera teigia: „Dažnas maitinimasis palankesnis. Fiziologiškai jis palaiko stabilų gliukozės ir baltymų lygį kraujyje, taip pat leidžia išvengti sunkumo skrandyje, vangumo ir mieguistumo, kurie mus persekioja valgant retai ir gausiai.“
3. Ar būtina visiškai atsisakyti riebaus maisto?
„Figūrai kur kas labiau kenkia „greitieji“ angliavandeniai, smarkiai padidinantys cukraus kiekį kraujyje, - aiškina dietologas A.Turgenevas. - Daug jų turi bulvės, saldumynai, balta duona. Šie produktai greitai mus pasotina ir suteikia jėgų, todėl rekomenduojami esant dideliam fiziniam krūviui. Jeigu jo nėra, cukrus skatina riebalų kaupimąsi ant talijos ir klubų.“
Greitai virškinamų angliavandenių kiekis produkte rodo glikemijos indeksą, kurį 1981 m. atrado Kanados gydytojas, Toronto universiteto profesorius Deividas Dženkinsas. Jis palygino įvairių produktų poveikį organizmui su gliukozės poveikiu - o šiai priskyrė 100 balų. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, mėsainio glikemijos indeksas - 103, baltos duonos - 85, pieniško šokolado - 70, juodojo (su 70 proc. kakavos) - 22, sulčių - 15, daugumoje mėsos ir žuvies (netgi riebios) - 0.
Glikemijos indeksas skirstomas į mažą (10-40) ir vidutinį (40-70) bei aukštą (per 70).
(Tačiau nepamirškime kalorijų. Pavyzdžiui, indelis sardinių su aliejumi turi 0 GI ir 249 kcal.)
Praktiškas patarimas
Jeigu manote, kad valgote per daug, tačiau nenorite atsisakyti jokių maisto produktų, pabandykite vieną negudrų būdą: sudėję patiekalus į lėkštes, iš karto nuimkite puodą (ar kitą bendrą patiekalą) nuo stalo.
Kornelio universiteto (JAV) psichologas Brajanas Vonsinkas, stebėdamas žmonių mitybos elgseną, pastebėjo, kad nematydami puodo ar keptuvės su maistu mes rečiau dedamės į lėkštę antrą kartą. Tas pats principas veikia, jeigu norime, kad mūsų vaikai valgytų daugiau vaisių ir daržovių. Kai ant stalo stovi lėkštė su šiais produktais, jie veikiau suvalgys obuolį ar morką nei tortą, paslėptą šaldytuve.
Idealus svoris ne tas, kurį nurodo KMI ir parodo svarstyklės, o tas, kuriam esant jaučiamės geriausiai. Ar gali formulės bei prietaisai žinoti, kiek turime sverti, kad gerai jaustumėmės? Kiekvienas žmogus - unikalus, su savo genetika, ypatinga gyvenimo istorija, įgimtais polinkiais, būdinga medžiagų apykaita, svorio kitimo kreive, kuri su amžiumi natūraliai keičiasi. Šioks toks antsvoris netgi naudingas, ypač vyresniame amžiuje, sako specialistai. Jeigu atmesime dvi nesveiko liesumo priežastis - intensyvų rūkymą ir ligą, iš statistikos duomenų matysime, jog apkūnesni žmonės netgi gyvena ilgiau.
Kodėl bėgant metams „apvalėjame“?
Specialistai teigia, kad su amžiumi susijęs svorio didėjimas (nepainiokime su nutukimu kaip ligos padariniu) laukia kiekvieno iš mūsų. Jeigu kūno svoris ir nepadidėja, vis tiek riebalų jame daugiau, o sveriame tiek pat - todėl, kad sumažėja raumenų ir kaulų svoris.
Suprantama, jog sulaukę solidaus amžiaus, energijos išnaudojame mažiau nei jos gauname. Kitas faktas - neišeikvota energija virsta riebalais. Trečias visiems aiškus dalykas - mūsų organizmas maisto vartojimą kontroliuoja reguliuodamas apetitą.
Sotumo centras praranda jautrumą: jis jau nebe taip reaguoja į gliukozės kiekio padidėjimą kraujyje. Vyresni žmonės spėja suvalgyti daugiau nei būtina dar iki tol, kol sotumo centras duos ženklą: pakaks.
Rezultatas - per daug gliukozės, kurią raumenys pasisavina prasčiau, todėl galiausiai ji tampa riebalais.
Parengta pagal dienraščio "Vakaro žinios" priedą "Geras!"
