respublika.lt

2017 gegužės 1, pirmadienis

Ateina dar viena krizės banganuotraukos (9)

2017 kovo mėn. 22 d. 12:16:10
Ričardas Čekutis, zinios@vakarozinios.lt

Balandžio pradžioje ES mėgins prastumti naują prasiskolinusių valstybių gelbėjimo priemonę, kuri ir iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pareikalaus naujų pinigų į bendrą „gelbėjimo“ katilą. Tuo metu, nepaisant optimizmu trykštančių balsų, krizė euro zonoje tik didėja.

 

Kaip jau skelbėme, Danija užvakar pareiškė, kad padengs paskutinę paskolą užsienio valiuta - 1,5 mlrd. dolerių - ir pirmą kartą per 183 metus liks be užsienio skolos.

Tačiau euro zonos valstybės negali pasigirti gerėjančiais finansiniais rodikliais ir toliau augina skolų naštą.


Valdemaras Katkus, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas:


Pirmiausia, kad geriau suvoktume pasaulinių skolų naštą, pažvelkime į keturiomis pagrindinėmis pasaulio valiutomis disponuojančių valstybių įsiskolinimus. Mažiausiai iš jų prasiskolinusi Kinijos vyriausybė - 44 proc. BVP, toliau eina 19 euro zonos valstybių, kurių skola sudaro 90 proc. BVP, JAV turi 100,3 proc. vyriausybinės skolos, o Japonija - 229 proc. vyriausybės skolos. Ji ir yra didžiausia pasaulio skolininkė. Tačiau jeigu pažiūrėtume į didžiausių pasaulio skolininkų penketuką, matytume, kad į jį patenka net trys ES ir euro zonos valstybės - Graikija (177 proc.), Italija (132 proc.) ir Portugalija (123 proc.).

Pažvelkime, kas vyksta mūsų regione. Suomijos skola šiuo metu yra 62 proc., Lenkijos - 53 proc., Švedijos - 41 proc., Danijos - 38 proc. Lietuva tarp Baltijos valstybių turi didžiausią skolų lygį, t.y. 41 proc. BVP, Latvija - 38 proc., o Estija - tik 9,6 proc., estų skola yra mažiausia visoje ES. Mūsų skolų lygis yra tarsi kaip Skandinavijos valstybių, tačiau mes turime gerokai žemesnį pragyvenimo lygį ir todėl tas įsiskolinimas atrodo pernelyg didelis.

Pagrindinė problema yra susijusi su bankais, nes daugelio valstybių vyriausybių skolos, tokios kaip Airijos ar Lietuvos, išaugo dėl to, kad reikėjo prisiimti visų bankų susidariusias skolas arba kitokias žalingas pasekmes gyventojams ir institucijoms. Bankų krizė iš ES niekur nedingo. Vien tik „blogųjų“ ES bankų paskolų šiuo metu yra vienas trilijonas eurų, tai yra labai aukštas lygis ir sudaro 5,4 proc. visų bankų paskolų.

Kur visa tai veda? Šiuo metu pagrindinė Europos bankininkystės priežiūros institucija pasiūlė kurti naują „gelbėjimo“ įstaigą, t.y. „blogųjų“ paskolų banką, - jam visi kiti bankai parduotų visas savo „blogąsias“ paskolas, o nacionalinės vyriausybės toms paskoloms išleistų garantijas tam atvejui, kad būtų galima padengti neparduotas „blogąsias“ paskolas... Taigi, šios „dovanėlės“ esmė yra ta, kad kuriama dar viena bankų gelbėjimo institucija greta euro stabilizavimo fondo, - į jį Lietuva jau įdėjo savo pinigus ir jais mes jau „gelbėjame“ įvairias vyriausybes - graikų, italų ar portugalų... Šios institucijos įkūrimo planas jau pateiktas, bet įdomiausia, kad bankų priežiūros institucijai dabar vadovauja italas, o kitas italas vadovauja Europos centriniam bankui, - jie atkakliai stumia šitą bankų gelbėjimo idėją ir ji bus apsvarstyta jau balandžio 7-8 d. Maltoje, kur susitiks ES finansų ministrai. Keista, bet šiuo klausimu visiškai tylu Lietuvoje, nors visai netrukus galbūt būsime priversti prisidėti prie naujos „gelbėjimo“ programos... Tai tik parodo, kad ateina dar viena krizės banga - bankų krizė peraugo į vyriausybių skolinimosi krizę. Praėjus 9 metams turime vėl tą pačią problemą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (9)

  • PILIETIS 2017 kovo mėn. 24 d. 19:10:15

    Ponai,kokia trumpa jūsų atmintis,juk turėjome valstybinį komercinį
    banką,per tą banką, pavogė gal gražiau išplovė,600 milijonų
    litų,paskui sujungė su gerokai apšvarintu valstybiniu taupomuoju banku
    ir pardavė,tuos sujungtus du bankus,vienam užsienio bankui, už 150
    milijonų litų.Nejaugi baigėsi jiems pinigai ir norisi vėl pakartoti tą
    patį varijantą

  • baisu 2017 kovo mėn. 23 d. 23:30:26

    laikas palikti bankrutavusi sojuza

  • Va 2017 kovo mėn. 23 d. 08:03:10

    įdomu;Lietuvoje veikiantys ne Lietuvos bankai pernai uždirbo 252
    milijonų eurų .O įdomu kiek mokesčių sumokės į valstybės biudžetą
    ?Gal kokius 5 tūkstančius eurų ...Valstybė turi ir privalo turėti savo
    banką , kad ir komercinį.Lietuvoje daug pensininkų .Visi pensijų
    pinigai išmokami per užsienio šalių bankus ,Lietuvoje daug valstybės
    tarnybos darbuotojų - visi jų atlyginimai kitos finansinės operacijos
    eina per užsienio valstybių bankus .Bankai juk nedirba už dyka . Ir
    paskaičiuokit kiek užsienio valstybių bankams uždirba Lietuva
    neturėdama savo banko .JŪS TIK PASKAIČIUOKIT.O mokesčių tai dosniai
    valstybei bankai praktiškai nemoka .Tai ar čia valstybė jei neturi savo
    banko?Tai organizacija;prezidentė ir Co.
    ,,Valstiečiai,, supranta ,kad Lietuvai būtinas savo valstybinis bankas ,
    bet ar jie valdo Lietuvą ?Jiems tik leidžia tokiais pasijusti .

  • Rya n air 2017 kovo mėn. 23 d. 02:29:08

    Kiek reikes tiek ir mokes lt. Zmogus nusiperka bilieta lektuvo, o jus
    mokekit lt.

  • Dėl 2017 kovo mėn. 22 d. 18:18:02

    mūsų skolų kažkodėl neįvardintas idiotiškas arba korumpuotas
    skolinimasis per krizę už 8-10 proc. palūkanų kai latviai tuo pat metu
    skolinosi už 2-3 proc.

  • Katkau, 2017 kovo mėn. 22 d. 17:45:44

    tai kad iš mūsų ir ana dar nenuėjusi.

  • Vyriausybė 2017 kovo mėn. 22 d. 14:15:53

    yra kaip alhasas, nereikia leisti valdžiai skolintis, tada ir atidavinėti
    nereikės. O is žydo opos reikia bėgti kuo greičiau, ir is NATO kitaip
    bus batai...
    Pagalvokit, kokias tempais esame skurdinami, kas mėnesį spauzdina 90 mldr
    žydo opos pinigų ir paleidžia į apyvartą.
    Čia kaip su vynu , kai visiems buvo pasakyta atsinesti ir supilti į
    bendrą statinę, tai visi vandenį gėrė. Taigi žydas pavers pinigus
    spalvotais popierėlias, o mes džiaugsimės , kad žydas opa...

  • Vasiliauskas 2017 kovo mėn. 22 d. 14:07:28

    sako kad jam gerai,yra sotus,gauna vyriausybinius apdovanojimus,kitkas
    nerūpi,nes kiekviena sistema Lietuvoj dirba tik sau /"partijų"
    pavyzdžiu/

  • senis 2017 kovo mėn. 22 d. 12:50:18

    nera, nebuvo ir nebus Banko krizes. Yra valstybiu valdymo krize. Katkus
    pasidziauge auganciomis valstybiu skolomis, bet nutylejo, kodel tos skolos
    atsirado. Tos skolos atsirado ir augo per paskutinius 30 metu, zlugus TSRS.
    Netekes konkurento, Bankas parode kas yra kas, ir siuo metu naudoja
    maziausiai 80% pasaulio bvp. Kad nekiltu revoliucijos, Banko nupirkti
    valstybiu vadovai, uz gerus procentus, noredami islaikyti esama gyvenimo
    lygi, praskolina savo valstybes Bankui.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NEPATEKO: vyrų rankinio Čempionų lygos ketvirtfinalio atsakomosiose rungtynėse sekmadienį „HB Montpellier“ klubas, kuriam atstovauja Jonas Truchanovičius, namuose 25:30 pralaimėjo Vespremo „Telekom“ komandai ir nepateko į pusfinalį.
  • ČEMPIONATAS: Lenkijos krepšinio čempionato paskutiniojo - 32-ojo - turo rungtynėse sekmadienį Dombrova Gurničos MKS komanda, kuriai atstovauja Laimonas Chatkevičius, išvykoje 85:76 nugalėjo Kutno „Polfarmex“ ekipą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar važiuojate apsipirkti į Lenkiją?

balsuoti rezultatai

Ar esate ėmę greitąjį kreditą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1    +3 C

   -1   +2 C

 

   +1   +2 C

   +4   +8 C

  +7  +10 C

 

   +5  +11 C

    2-7 m/s

     1-6 m/s

 

      1-6 m/s

USD - 1.0930 PLN - 4.2224
RUB - 62.1061 CHF - 1.0831
GBP - 0.8447 NOK - 9.3243
reklama
pirtis