Vakar, kaip skelbiama, paskutinį kartą šiemet Briuselyje posėdžiavę ES viršūnių susitikimo dalyviai eilinį kartą „apgailestavo“ dėl migrantų krizės sukeltų padarinių ir postringavo apie tai, kad „reikia kažką daryti“... Tuo metu vien per šiuos metus į Europą persikėlė 1,3 milijono migrantų, kurie net neįtaria, kad kažkas čia sprendžia „migrantų krizę“.
Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:
Reikėtų pačiai Europos Sąjungai atsakyti į tą klausimą, kurį reikia užduoti ir lietuviams: ar ši sąjunga yra Europos žmonių teritorija, ar visų norinčiųjų Europoje gyventi? Man regis, Europos lyderiai į šį klausimą jau atsakė. Pavyzdžiui, kai valdžioje sėdėjo dar Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy), Berlyno sienos griuvimo proga pasakė, kad reikia užmiršti tautų, tėvynių sąvokas ir kad migrantai iš visų kontinentų toliau tegul eina į Europą. Tokią ES valdžią gali nubausti tik procesai, kurie vyksta pačiose Europos valstybėse. Tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje, tiek visur kitur yra jėgos, kurios auga ir pasisako už aiškų atsakymą, kad Europa yra europiečių žemynas, o ne visų norinčiųjų čia gyventi. Vyksta karas pačių europiečių sąmonėje, kur reikia atsakyti į esminį klausimą: ar jie nori turėti savo istorines valstybes, ar jau nebe?
Čia galime prisiminti tokį veikėją kaip austrų diplomatas grafas Richardas Nikolausas Kudenhovė-Kalergis (Richard Nicolaus Coudenhove-Kalergi), kuris išleido tokias knygas kaip „Praktinis realizmas“, „Paneuropa“ ir daugelį panašių veikalų, kuriuose jis nušvietė Europos ateitį taip: esą ateityje Europoje gyvens dvi kategorijos žmonių - kiekybės žmonės ir kokybės žmonės. Kokybės žmonės - tai buvę įvairiausių aristokratų palikuonys, jie kontroliuos situaciją, o visi kiti bus kiekybės žmonės. Nebus nei tautų, nei valstybių, liks tokia masė, kurią ir valdys tie kokybės žmonės, o kad būtų lengviau valdyti šitą žmonių masę, ji turi įgauti rusvą atspalvį...
Galima sakyti, maža kas ten ką rašo... Tačiau šis grafas Kalergis mirė 1972 metais, jo portretas yra ant euro monetų, ES yra įsteigta jo vardo premija, jo įvairūs jubiliejai minimi ES vadovų lygiu. O šitos premijos lauretais yra Angela Merkel, Hermanas van Rompėjus ir masė kitų panašių žmonių. Viskas stoja į savo vietas. Tiesiog yra du skirtingi supratimai apie Europos ateitį. Šiandien mes matome to konflikto vystymąsi ir netolima ateitis parodys, kas laimės - ar tie superprojekto kūrėjai grafo Kalergio pasekėjai, ar Europos tautos.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“