Vokietijos užsienio reikalų ministras Zigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel) trečiadienį pareiškė, kad šalis greičiausiai nedidins gynybos biudžeto iki NATO reikalaujamų 2 proc., nes tai būtų „politiškai sudėtinga" ir užkrautų didelę naštą šalies biudžetui.
Kalbėdamas vizito Estijoje metu, Z. Gabrielis siekė atsikirsi NATO spaudžiančiam JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump), kuris bloko partneres ragino didinti išlaidas gynybai bei vykdyti susitarimus.
NATO narės 2014 m. įsipareigojo gynybai skirti 2 proc. savo BVP.
„Iliuzijos, kad Vokietija ir jos partnerės vykdys šiuos įsipareigojimus, visiškai nerealios. Bet kas, tai pažadėjęs, niekada šio pažado neįvykdys, nes tai yra neįmanoma", - Taline reporteriams teigė ministras.
Savo ruožtu kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę pripažino, kad Vokietija turi laikytis susitarimo ir didinti išlaidas gynybai. Tačiau tuo pat metu šalies vadovė tikino, kad paprasčiausias pinigų skyrimas kariuomenei nėra teisingas atsakymas į dabartines problemas.
Vokietija gynybai šiuo metu skiria apie 1,2 proc. BVP.
Tam, kad įvykdytų įsipareigojimą NATO, šalis turėtų skirti papildomus 30 mlrd. eurų.
„Mes neturėtume dalyti pažadų, kurie, jeigu suprantate Vokietijos politiką, yra neįgyvendinami", - kalbėjo Z. Gabrielis, priklausantis socialdemokratų partijai, kuri yra A. Merkel koalicijos partnerė.
Z.Gabrielis: ES negali likti tik vieninga rinka
Europos Sąjunga negali likti vien tik vieningos rinkos jungiamu dariniu ir neturėtų integruotis skirtingais „greičiais", Vilniuje sako Vokietijos užsienio reikalų ministras Zigmaras Gabrielis (Sigmar Gabrielis).
Anot Vokietijos ministro, bendra išorinės sienos apsauga ir Bendra užsienio ir saugumo politika yra svarbios sritys, todėl vien tik vieningos rinkos išlaikymas neturėtų būti laikomas ES ateitimi.
„Manau, kad ES neturėtų eiti tuo keliu", - Vilniuje po susitikimo su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi žurnalistams sakė Z. Gabrielis, paprašytas pakomentuoti Europos Komisijos pateiktas vizijas ES ateičiai.
Z. Gabrielis taip pat skeptiškai įvertino „skirtingų greičių Europos" idėją, tačiau teigė, kad atskiroms ES šalims turėtų būti galima glaudžiau bendradarbiauti su Jungtine Karalyste po „Brexit", jei jos to norės.
„Neturėtų taip būti, kad didžiosios ES šalys su savimi nepasiimtų ir mažesniųjų valstybių. (...) ES nėra tik Vokietija ir keletas kitų šalių, todėl tie skirtumai tarp valstybių neturi tapti per dideli", - sakė Z. Gabrielis.