respublika.lt
 

V.Janukovyčiui iškelta dar viena bylanuotraukos

2014 kovo mėn. 28 d. 16:53:45
Respublika.lt, Eltos inf.

Ukrainos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją byla nušalintam nuo valdžios prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kuris penktadienį paragino surengti visuose šalies regionuose referendumą dėl jų statuso. Tai pranešė žinybos spaudos tarnyba.

×
nuotr. 9 nuotr.
Viktoras Janukovyčius


"Penktadienį dar viename kreipimesi į ukrainiečių tautą V. Janukovyčius pavadino dabartinę šalies valdžią neteisėta ir paragino reikalauti, kad būtų surengtas referendumas dėl kiekvieno regiono statuso Ukrainos sudėtyje”, - sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros tinklalapyje.

Generalinės prokuratūros nuomone, V. Janukovyčius "kėsinasi į vidaus saugumą konstitucinės santvarkos funkcionavimo srityje ir valstybės valdžios veiklos srityje”.

Baudžiamoji byla jam iškelta "už veiksmus, kuriais siekiama smurtu pakeisti arba nuversti konstitucinę santvarką, arba užgrobti valstybinę valdžią”.

Anksčiau V. Janukovyčius per Rusijos žiniasklaidą išplatino kreipimąsi, kuriame paragino surengti referendumą dėl kiekvieno regiono statuso Ukrainos sudėtyje.

"Kaip prezidentas, esantis su jumis mintimis ir širdimi, raginu kiekvieną blaiviai mąstantį Ukrainos pilietį - neleiskite apsišaukėliams jumis manipuliuoti”, - pareiškė V. Janukovyčius. Įvykius šalyje jis pavadino "ginkluotu valstybės perversmu, kurį įvykdė opozicija teroristinių grupuočių ginklais ir su visiška kai kurių Vakarų šalių parama”.

"Ir visiškai logiška, kad protesto banga, kylanti Ukrainos pietryčiuose, - natūrali tankiai gyvenamo pramoninio krašto reakcija į ginkluotą valstybės perversmą”, - teigia V. Janukovyčius. Anot jo, neadekvatus valstybinių procesų valdymas akimirksniu sukėlė liaudies reakciją - taip Ukraina prarado Krymą, o Maidano valdžiai dabar nepavyks išvengti vis didėjančio visuomenės nepasitenkinimo.

Savo kreipimesi V. Janukovyčius daug dėmesio skyrė priežastims, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nepasirašyti asociacijos sutarties su ES. Pasak jo, ši sutartis būtų buvusi pražūtinga šaliai, pirmiausia - ekonominiu požiūriu, Ukrainoje galėjo atsirasti milijonai bedarbių.

V. Janukovyčių 2014 metų vasario mėnesį nuo valdžios nušalino Ukrainos parlamentas, kurį tuo metu jau kontroliavo opozicija. Po nušalinimo V. Janukovyčius išvažiavo į Rusiją. Naujoji Ukrainos valdžia jam jau iškėlė kelias baudžiamąsias bylas.

V.Janukovyčius ragina rengti referendumus visoje Ukrainoje

Nušalintas nuo valdžios Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius kreipimesi į šalies žmones paragino surengti referendumą dėl kiekvieno Ukrainos regiono statuso, praneša ITAR-TASS.

Jo manymu, tik nacionalinis referendumas, o ne pirmalaikiai prezidento rinkimai "gali stabilizuoti politinę situaciją šalyje ir išsaugoti Ukrainos suverenitetą bei vientisumą”.

"Kaip prezidentas, esantis su jumis mintimis ir širdimi, raginu kiekvieną blaiviai mąstantį Ukrainos pilietį - neleiskite apsišaukėliams jumis manipuliuoti”, - pareiškė V. Janukovyčius. Įvykius šalyje jis pavadino "ginkluotu valstybės perversmu, kurį įvykdė opozicija teroristinių grupuočių ginklais ir su visiška kai kurių Vakarų šalių parama”.

"Ir visiškai logiška, kad protesto banga, kylanti Ukrainos pietryčiuose, - natūrali tankiai gyvenamo pramoninio krašto reakcija į ginkluotą valstybės perversmą”, - teigia V. Janukovyčius. Anot jo, neadekvatus valstybinių procesų valdymas akimirksniu sukėlė liaudies reakciją - taip Ukraina prarado Krymą, o Maidano valdžiai dabar nepavyks išvengti vis didėjančio visuomenės nepasitenkinimo.

Savo kreipimesi V. Janukovyčius daug dėmesio skyrė priežastims, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nepasirašyti asociacijos sutarties su ES. Pasak jo, ši sutartis būtų buvusi pražūtinga šaliai, pirmiausia - ekonominiu požiūriu, Ukrainoje galėjo atsirasti milijonai bedarbių.

V. Janukovyčių 2014 metų vasario mėnesį nuo valdžios nušalino Ukrainos parlamentas, kurį tuo metu jau kontroliavo opozicija. Po nušalinimo V. Janukovyčius išvažiavo į Rusiją. Naujoji Ukrainos valdžia jam jau iškėlė kelias baudžiamąsias bylas.

Kijeve tikrinamos slėptuvės


Kijevo administracijos vadovas Vladimiras Bondarenka davė nurodymą patikrinti, ar miesto slėptuvės parengtos priimti žmones pavojaus atveju. Kelias slėptuves Ukrainos sostinės centre ketvirtadienį jis apžiūrėjo pats, praneša "5-asis kanalas”.

V. Bondarenka apsilankė II klasės slėptuvėje, kurioje 485 žmonės galėtų praleisti tris paras. Joje sukauptos geriamojo vandens ir maisto atsargos, sudarytos reikiamos sanitarijos sąlygos. Pasak pareigūno, objektas visiškai parengtas eksploatuoti.

Kijeve yra 526 slėptuvės, bet dar ne visos yra parengtos priimti žmones.

Pastaruoju metu Ukrainos valdžios atstovai ne kartą teigė, kad į šalį gali įsiveržti Rusijos kariuomenė. Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Andrejus Parubis šiomis dienomis pareiškė, kad "kiekvieną naktį, kiekvieną valandą gali būti užpulta žemyninės Ukrainos teritorija, ir mes tam ruošiamės”.

ES nėra pasiruošusi pasiūlyti narystę Ukrainai


Europos Sąjunga nėra pasiruošusi priimti Ukrainą į savo gretas, tačiau tokia galimybė tikėtina ateityje, teigė Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso), kuriuo remiasi "RIA Novosti".

Pasak Ž. M. Barozo, pasiūlymas dėl narystės ES nebuvo pateiktas, nes Bendrijos narės nėra pasiruošusios "šiame etape integruoti tokios valstybės kaip Ukraina".

EK pirmininkas akcentavo, kad Ukraina taip pat nėra pasiruošusi įstoti į ES.

"Tačiau mes visada sakėme, kad durys nėra uždarytos (...), todėl tokia galimybė egzistuoja ateityje", - pažymėjo Ž. M. Barozas.

Praėjusią savaitę ES valstybių bei vyriausybių vadovai ir Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas žengė pirmą simbolišką žingsnį glaudesnių ekonominių ir politinių santykių link ir pasirašė ES ir Ukrainos asociacijos sutarties politinę dalį.

Rusija sukritikavo JT rezoliuciją dėl Krymo aneksijos


Rusija pareiškė, kad Jungtinių Tautų (JT) rezoliucija, kuri įvardija Maskvos remiamą Krymo referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos neteisėtu, yra duodanti priešingus rezultatus. Maskva apkaltino Vakarų valstybes naudojantis šantažu ir grasinimais balsuojant už rezoliuciją, rašo "Reuters".

JT Generalinėje Asamblėjoje, kurią sudaro 193 nariai, ketvirtadienį už rezoliuciją balsavo šimtas šalių, 11 buvo prieš, 58 susilaikė.

"Ši priešingus rezultatus duodanti iniciatyva tik apsunkina pastangas išspręsti Ukrainos vidaus politinę krizę", - sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Maskva apkaltino Vakarų šalis naudojantis "šaltojo karo laikų propagandos mašinos neišeikvoto potencialo galia" siekiant užsitikrinti pritarimą rezoliucijai.

"Gerai žinoma, koks begėdiškas spaudimas, prilygstantis politiniam šantažui ir ekonominiams grasinimams, buvo panaudotas prieš JT nares, kad jos balsuotų už", - rašoma pranešime.

Tačiau Vakarų diplomatai teigė, kad Rusijos pasiuntinys JT pradėjo agresyvią spaudimo kampaniją dėl rezoliucijos. Tai parodo, kaip ritmai Maskva vertina JT rezoliuciją, pasmerkiančią kovo 16-ąją įvykusį referendumą dėl Krymo atsiskyrimo ir patvirtinančią Ukrainos teritorinį vientisumą.

Kaliniams Kryme bus suteikta Rusijos pilietybė


Rusija suteiks pilietybę kaliniams, laikomiems Krymo kalėjimuose. Kaip rašo penktadienį laikraštis "Kommersant”, toks sprendimas susijęs su tuo, kad Ukraina po Krymo atsiskyrimo atsisakė priimti šiuos nuteistuosius į savo kalėjimus.

Pasak leidinio, dėl Krymo kolonijų susidarė teisinė kolizija. Kaliniai nuteisti pagal Ukrainos baudžiamąjį kodeksą, nors dabar jie atsidūrė Rusijos teritorijoje. Vis dėlto Rusijos teismai jų bylų iš naujo nesvarstys: kaliniams bus suteikta pilietybė, bet bus paliktos jau paskirtos bausmės.

Kaip pažymėjo RF Visuomenės rūmų atstovai, kaliniai galės prašyti paleisti juos pirma laiko jau vadovaujantis Rusijos įstatymais.

Federalinė bausmių vykdymo tarnyba jau pradėjo Krymo pataisos įstaigų integravimo procesą. Jos žinion perėjo dvi kolonijos, vienas tardymo izoliatorius ir vienas pataisos centras. Juose laikoma daugiau kaip 3 tūkstančiai nuteistųjų.

JT patvirtino, kad Krymo aneksija - neteisėta


Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Maskvos remiamas referendumas dėl Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos yra neteisėtas, skelbia BBC.

Šimtas šalių balsavo už JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, pasmerkiančią kovo 16-ąją įvykusį referendumą dėl Krymo atsiskyrimo ir patvirtinančią Ukrainos teritorinį vientisumą, 11 buvo prieš, 58 susilaikė nuo balsavimo.

"Parama reiškiama iš visų pasaulio kampelių. Tai rodo, kad tai nėra vien tik regiono klausimas, bet aktualus visam pasauliui", - po balsavimo žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia.

Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čurkinas pažymėjo, kad "faktas, jog beveik pusė" JT Generalinės Asamblėjos narių "nepritarė rezoliucijai yra labai padrąsinanti tendencija ir manau, kad ši tendencija vis stiprės".

Ukraina tikisi, kad rezoliucija bus kaip atbaidymo priemonė ir padės įtikinti Maskvą nebesiveržti į šalies teritoriją, sakė BBC korespondentas.

Įtampa tarp Rusijos ir Vakarų neslūgsta po Maskvos įvykdytos Ukrainos pietinio pusiasalio aneksijos. Vakarai pasmerkė šį Rusijos žingsnį, o JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) trečiadienį įspėjo dėl naujų Europos Sąjungos ir Vašingtono sankcijų Rusijai, jei ir toliau bus eskaluojama situacija Ukrainoje.

Kazachstano teritorijoje nutraukti Rusijos raketų bandymai


Kazachstano teritorijoje, kur yra RF nuomojami poligonai, nutraukti Rusijos raketų bandymai. Kaip praneša "Tengrinews”, šalies Gynybos ministerija priėmė tokį sprendimą po to, kai Rusijos raketa nukrito netoli gyvenvietės Vakarų Kazachstano srityje.

Bandymai nutraukti, kol bus nustatytos incidento priežastys.

Rusijos raketa nukrito Šungajaus gyvenvietės pakraštyje. Ji buvo paleista iš Rusijos Kapustin Jaro poligono, kuris yra Astrachanės srityje. Teigiama, jog tai buvo meteorologijos raketa, skirta duomenims apie orus rinkti.

Kaip rašo leidinys "Uralskaja nedelia”, raketa turėjo nukristi Novaja Kazankos rajone (ten yra laukas iš Kapustin Jaro paleistoms raketoms kristi). Bet dėl variklio gedimo ji nukrito kitoje vietoje.

Rusija naudojasi keliais kariniais objektais Kazachstane ir nuomoja Baikonūro kosmodromą.

B. Obama ragina Rusiją atitraukti savo kariuomenę nuo Ukrainos sienų


Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienų gali reikšti, kad rusai "turi papildomų planų”. Maskva turi atitraukti iš ten savo kariškius ir pradėti derybas, kad sumažėtų įtampa. Tai penktadienį pareiškė JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama).

"Matyti, kaip įvairių rūšių daliniai telkiami pasienyje pratybų dingstimi”, - sakė B. Obama interviu televizijos kanalui CBS.

Pasak JAV prezidento, Rusijos kariuomenės judėjimas yra būdas įbauginti Ukrainą arba tolesnių veiksmų ženklas. "Galimas daiktas, kad Rusija turi papildomų planų”, - sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Ketvirtadienį Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos sekretorius Andrejus Parubis pareiškė, kad Rusija palei savo sieną su Ukraina sutelkė apie 100 tūkstančių kariškių.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar baltų religinė bendrija „Romuva“ turėtų gauti valstybinį pripažinimą?

balsuoti rezultatai

Ar šiandiena pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+19 +21 C

 +15 +17 C

 

 +15 +16 C

+25 +29 C

 +23 +24 C

 

 +20 +23 C

0-4 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

USD - 1.1076 PLN - 4.3381
RUB - 73.3855 CHF - 1.0854
GBP - 0.9103 NOK - 9.9653
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis