Vengrijos ambasadorius: Kartu atlaikysime Europos spaudimą

- Iš tikrųjų šis dalykas pernelyg išpūstas, neatsižvelgiant į konkrečius faktus. Šiuo metu ES yra pradėjusi 951 tokią procedūrą prieš skirtingas valstybes nares. Tai nėra nieko naujo ar išskirtinio. Formaliai žiūrint, šita procedūra tiesiogiai neturi nieko bendra su mūsų naujai priimta Konstitucija. Ši procedūra palietė Centrinio banko įstatymą, taip pat teisėjų išėjimo į pensiją tvarką ir labai siaurą klausimą, susijusį su asmens duomenų apsaugos institucija. Iš tikrųjų ES negali kištis į mūsų vidaus reikalus, jie su tuo niekaip nesusiję, jie tik prižiūri sutarčių ir kitokių nuostatų, kurias šalis narė pasirašė prieš stodama į ES, įgyvendinimą. Visų šių dokumentų rinkinys apima daugybę puslapių, bet jie niekaip negali daryti įtakos mūsų Konstitucijai.

- Ar jums neatrodo keista, kad Briuselis ir toliau grasina įvairiomis sankcijomis, nors Vengrijos premjeras aiškiai pasakė, kad tų su Konstitucija nesusijusių įstatymų trūkumus nesunkiai gali ištaisyti? Matyt, ne vien tie formalūs įstatymai jiems rūpi, bet ir vertybinės Konstitucijos nuostatos?

- Taip, žinoma, jiems daug kas rūpi ir man pačiam keistokai atrodo toks spaudimas. Tačiau pirmiausia pažiūrėkime, kaip apie tai sklinda informacija, kaip tai pateikia žiniasklaida. Nuolat painiojami trys skirtingi dalykai. Politiniai-vertybiniai, teisiniai ir finansiniai klausimai suplakami į krūvą ir tampa neaišku, kur ES pozicija, o kur angažuotos žiniasklaidos priemonės jokiais rimtesniais argumentais nepagrįsta nuomonė. Pagaliau nėra etiška ir protinga užsieniečiams aiškinti mums mūsų pačių vidaus klausimus. Tarkime, finansiniai dalykai Vengrijos Parlamente svarstomi savaitėmis, išsakoma įvairiausių nuomonių, todėl viso konteksto neįmanoma gerai suprasti iš šalies - reikia pačiam būti tų procesų dalyviu. „Respublika“ vienintelė klausė ir mūsų nuomonės, nes mes tikrai geriau nei užsieniečiai žinome savo vidaus problemas, o kiti tik publikuoja didelių naujienų agentūrų pranešimus. Būdamas užsieniečiu čia aš nevertinu, pavyzdžiui, kokios nors radijo stoties dažnių Vilniaus rajone ar „Vilniaus energijos“ šilumos kainų, nes aš nežinau detalių.

- Tačiau yra aiškių dalykų ir dabar, nereikalaujančių jokių specialistų paaiškinimo. Akivaizdu, kad užsienio žiniasklaidoje jau seniai prasidėjo asmeniniai išpuoliai prieš Vengrijos premjerą, t.y. asmeniškumai, nieko bendra neturintys su Vengrijos vidaus politika, netgi primityvūs įžeidinėjimai. Kaip paaiškintumėte tokias tendencijas?

- Aš traktuoju tai kaip Vengrijos valdančiosios partijos deklaruojamų vertybių, kuriomis pasitiki absoliuti šalies piliečių dauguma, puolimą. Norint suprasti, kur yra tokio puolimo šaknys, tereikia pažvelgti į Vengrijos Parlamento sudėtį, kitaip sakant, rinkimus pralaimėjusios partijos tiesiog eksportuoja tokias negatyvias žinias užsieniui. Akivaizdžiai matyti, kad kuo mažiau vietų Vengrijos Parlamente turi kokia nors politinė partija, tuo geriau ji girdima užsienyje. O labiausiai užsienio žiniasklaidoje reiškiasi tie, kurie išvis nepateko į Parlamentą ir nesurinko net 1 procento balsų. Jos atstovai daugiausia kalbinami užsieniečių. Apskritai opozicija Vengrijos Parlamente yra labai susiskaldžiusi - nuo kraštutinės dešinės iki kraštutinės kairės, todėl kiekvienas tiesiog ieško savos politinės nišos.

- Nepaisant Vengrijos vidaus problemų eksporto ir tendencingo pateikimo, sunkiai suvokiamas pats Vengrijos Konstitucijos traktavimas Briuselyje. Jiems stalininė 1949-ųjų Konstitucija yra „demokratiška ir teisinga“, nes būtent su tokia Konstitucija Vengrija buvo priimta į ES, o štai 2012-ųjų Konstitucija - bloga ir „neatitinkanti europietiškų vertybių“. Tai Stalinas gal ir yra ta mistinė „europietiškoji vertybė“?

- Iš tikrųjų jų ir reikėtų klausti. O grįžtant prie ES veiksmų ir minėtos teisinės procedūros, noriu pabrėžti, kad mes tik džiaugiamės dėl to, nes dabar neišvengiamai nuo tos išpūstos ir neracionalios kritikos bus pereita prie konkrečių detalių. Ir bus visiems akivaizdu, kad kalbama apie labai siaurus, dažnai grynai teisinius ar finansinius aspektus. Kitaip sakant, džiaugiamės, kad pagaliau prasidės argumentų, o ne emocijų ar spekuliacijų kalba.

- Mes, skirtingai nuo daugelio, matėme šimtatūkstantines demonstracijas Budapešte, kuriose vengrų tauta vienareikšmiškai palaikė premjerą Viktorą Orbaną ir šalies Konstituciją. Mūsų manymu, tai yra fenomenalu - jokia kita šalis negali pasigirti, kad tauta taip palaiko savo išrinktą valdžią. Taip pat matėme ir plakatus su padėka Lietuvai. Vadinasi, Vengrijos žmonės žino, kad jie nėra vieniši savo vertybinėje kovoje?

- Be abejonės, žino ir yra dėkingi Lietuvos žmonėms. Mes, diplomatai, norime taip pat pareikšti didžiulę padėką Lietuvai už palaikymą. Mes kasdien informuojame savo Vyriausybę apie nuotaikas, vyraujančias čia, ir labai vertiname tai, ką patiriame „Respublikos“ akcijos metu. Tai patenka ir į Vengrijos spaudą, kitą žiniasklaidą, mūsų žmonės tai labai vertina, tai įrodo ir nuotraukos iš masinių palaikymo renginių. Tačiau palaikymo sulaukiame ir vyriausybiniu lygmeniu, ypač iš naujųjų ES narių.

- Kur yra šios situacijos esmė? Dėl ko visas šis triukšmas?

- Greičiausiai pirminę neigiamą užsienio reakciją sukėlė mokesčiai bankams ir mokesčiai užsienio kompanijų investicijoms.

- Yra sakoma: kai neaišku, apie ką kalbama, tai kalbama apie pinigus...

- Šiame kontekste reikia paminėti, kad pagaliau Vengrijos Vyriausybė ir bankų asociacija pasiekė susitarimą dėl bankų sektoriaus. Buvo tam tikros įtampos laikotarpis, tačiau dabar problema sprendžiama. Gal ir ironiška, bet Vyriausybė jau sulaukė paramos ir iš bankininkystės sektoriaus. Nacionalinė valiuta - forintas - atsigauna, taigi finansinis sektorius suprato, kad laikas užbaigti šias problemas, nes jos tiesiogiai kenkia šalies ekonomikai.

- Mes taip pat nestokojame tokių politinių spekuliacijų. Antai kai kurie mūsų „liberalai“ meluoja, kad esą atsisakėte net respublikos, kaip valdymo formos...

- Žodžio „respublika“ neliko tik valstybės pavadinime. Vengrų kalba mes niekada to žodžio ir nevartojome savo valstybės pavadinime, lingvistiškai tai yra svetimkūnis. Jis asocijuojasi su „respublikos“ priklausymu platesniam dariniui, „sąjungai“. Tuo tarpu pačioje Konstitucijoje valdymo forma - parlamentinė respublika - yra užfiksuota ir niekur nedingo.

- Yra ir kita paralelė, jeigu jau šnekame apie asociacijas. Pavyzdžiui, komisarai buvo ir toje sistemoje, ir yra dabar... Ir anų niekas nerinkdavo, ir šitų niekas nerenka...

- Tai buvo ne mano komentaras, o jūsų... Europos Komisija nėra politinė institucija - teoriškai ji turėtų prižiūrėti teisinius dalykus ir sutarčių laikymosi aspektus. Įstatymai ar nurodymai ateina iš Europos Tarybos. Lietuva greitai pirmininkaus jai ir tikiu, kad tada greičiau rasime bendrą kalbą.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"