respublika.lt

Vakarų pasaulis rieda chaoso link

(0)
Publikuota: 2019 rugsėjo 15 07:00:35, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 11 nuotr.
Europos Sąjunga perspėjo Izraelio premjerą Benjaminą Netanjahu dėl pažado aneksuoti Jordano slėnį okupuotame Vakarų Krante, jei laimėtų kitą savaitę vyksiančius parlamento rinkimus. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas PAULAUSKAS.

inkas Rolandas PAULAUSKAS.

 

- JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) atleidžia patarėją nacionalinio saugumo klausimais Džoną Boltoną (John Bolton). Vieną svarbiausių savo patarėjų jis keičia jau ne pirmą kartą. Kodėl?

- D.Trampas yra rekordininkas, jei skaičiuotume visus jo atleistus darbuotojus. Bet ne tai svarbiausia. Kitais metais D.Trampo laukia rinkimai: jis arba bus perrinktas, arba ne. Todėl D.Trampui reikia atrodyti bent jau savo potencialių rinkėjų akyse pozityviai. O štai Dž.Boltonas - vyras karingas, didžia dalimi jo iniciatyva buvo sukurtas Venesuelos konfliktas. Ir D.Trampas šiandien atvirai pasakė, kad jis iš karto buvo „prieš“, o Boltonas jį įtikinėjo, kad viskas bus gerai. Ir tas jų pastatytas pseudoprezidentas Chuanas Gvaido (Juan Guaido) įtikinėjo, kad turi didelę paramą tarp įvairiausių Venesuelos sluoksnių, todėl nesunkiai prezidentas Nikolas Maduras (Nicolas Maduro) bus nuverstas. Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo atveju patyrė pralaimėjimą, nes Maduras kaip buvo, taip tebėra poste. O tas JAV statytinis Gvaido atrodo gana juokingai. Tą mato pasaulis, mato rinkėjai. Tad reikia, kad kažkas prisiimtų atsakomybę už tą ganėtinai komišką situaciją. Dabar D.Trampas atvirai kaltina, kad tai yra Boltono klaida.

Kitas rimtas veiksnys yra Irano konfliktas. Ankstesnioji administracija pasirašė susitarimą su Iranu dėl atominės energetikos, D.Trampas tą sutartį nutraukė. Buvo šneka net apie karinį konfliktą, bet čia pasipriešino Europos Sąjunga. Šiandien veikia mechanizmas: Europos Sąjunga prekiauja su Iranu apeidama dolerį, tad Jungtinės Amerikos Valstijos ir čia patyrė pralaimėjimą užsienio politikoje. Dž.Boltonas buvo vienas iš tų karingųjų. Trečia labai ryški takoskyra - Šiaurės Korėjos reikalai. Kaip žinote, prieš keletą metų Jungtinės Amerikos Valstijos ten plaukiojo, gąsdino tą korėjiečių žmogiuką. Kuo viskas baigėsi? Tas žmogiukas kaip buvo, taip ir yra, visokias raketas leidžia - visi Jungtinių Amerikos Valstijų gąsdinimai nieko nedavė. Kaip galima spręsti iš to, ką girdime viešumoje, vienas iš pačių karingiausių ir buvo būtent Boltonas. Tai D.Trampas šiandien ir įvardino kaip visada tviteryje. Pasakęs, kad jis su Boltonu dėl daug ko nesutaria, kad Boltonas taip pat nesutarė ir su kitais jo administracijos darbuotojais. Dėl to jis yra pašalintas.

Trumpai tariant, D.Trampas rūpinasi savo rinkimų reikalais, nes reikia gerai atrodyti prieš savo rinkėjus. O jų nėra tiek daug. Bet tai jau būtų platesnio pokalbio tema. Rinkimuose prieš D.Trampą kitais metais stos žmonės, kurie nori kurti socializmą Amerikoje. Žmonės, kurie dar atsimena, kaip griuvo Sovietų Sąjunga, labai keistai klauso tokių dalykų, bet iš tiesų šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose yra apie 30-40 proc. žmonių, kurie nori socializmo. Kitas dalykas, kaip jie tą socializmą supranta.

- Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu) pažadėjo aneksuoti Jordano slėnį okupuotame Vakarų Krante, jei laimės rugsėjo 17 dienos rinkimus. Ką tai reikštų Palestinos valstybingumui? Kiek Izraeliui bus leidžiama vykdyti tokią agresyvią politiką?

- Pradėkime nuo to, kad Palestinos žemėse yra dvi tautos, kurios bando gyventi kartu, bet pretenduoja į tas pačias teritorijas. Neužmirškime, kad milijonai palestiniečių gyvena užsienio šalyse, pabėgėlių stovyklose. Ir dėl to Izraelio valstybingumo nepripažįsta beveik visas arabų pasaulis. Kadangi už D.Trampo dabar stovi žmonės, palankūs Izraelio valstybingumui, jie norėtų JAV rankomis Iraną truputėlį patvarkyti, kad Izraelio ateitis būtų šviesesnė. Bet iš principo konfliktai toje teritorijoje yra neišsprendžiami, nes yra dvi viena kitos netoleruojančios tautos, jos gyvena toje pačioje teritorijoje ir kuria valstybingumą iš esmės toje pačioje žemėje.

Kiek bus toleruojami Izraelio veiksmai, sunku ką nors konkrečiai atsakyti - šiuo klausimu senokai nėra vienybės. Europos Sąjunga daugiausia remia Palestiną, o Izraelis iš esmės laikosi ant Jungtinių Amerikos Valstijų paramos. Ir jei skaitytumėte Izraelio spaudą, ji, beje, rusakalbė (neužmirškime, kad Izraelyje apie 25 proc. žmonių kalba rusiškai), tai rusakalbėje Izraelio spaudoje jau senokai galima skaityti straipsnių, kuriuose žmonės analizuoja, ar iš viso Izraelio valstybė turi ateitį. Apsupta tokio didelio arabų pasaulio, priešiško Izraeliui. Todėl Izraelio ateitis tampriausiai susijusi su Jungtinių Amerikos Valstijų ateitimi. Jei JAV išlaikys lyderio poziciją pasaulyje, tada Izraelis gali tikėtis rimtos paramos. Bet klausimas, ar JAV išlaikys lyderio pozicijas.

- Rusija ir Ukraina apsikeitė kaliniais. Ar tai reiškia konflikto pabaigos pradžią?

- Pradėkime nuo to, kad iš 35 žmonių, kuriuos Kijevas nusiuntė į Maskvą, tik 12 yra Rusijos piliečiai. Kiti yra Ukrainos piliečiai, vienas Moldovos pilietis. Iš tų dvylikos Rusijos piliečių tik du tris galima sąlyginai laikyti karo belaisviais, dalyvavusiais karo veiksmuose. Žodžiu, dauguma yra Ukrainos piliečiai. Tai rodo, kad ten vyksta pilietinis konfliktas. Kijevas nenori šito konflikto pripažinti pilietiniu karu, jie visus tuos metus laikosi pozicijos, kad tai yra Maskvos ranka. Taip, be jokios abejonės, Maskvos ranka yra, ji padeda Donecko ir Luhansko žmonėms. Bet iš esmės tai yra pilietinis karas ir šitas apsikeitimas žmonėmis puikiai tą parodo - ten ukrainiečiai keitėsi su ukrainiečiais. O iš to kas seka? Kad dalis tų žmonių, panašiai kaip ir Palestinoje, kur palestiniečiai turi amžiną konfliktą su Izraeliu, nes nesutaria dėl daugelio pozicijų, pirmiausia dėl valstybingumo toje pačioje teritorijoje, čia kažkas panašaus. Šiandien Ukrainoje yra žmonių, labai skirtingai suvokiančių reikalus. Tiek skirtingai, kad net ėmėsi ginklo ir kariauja. Dėl to pilietiniame kare visada pralaimėjusios yra abi pusės. Tad šitas apsikeitimas kaliniais - geras dalykas, gražu, bet...Pavyzdžiui, vienas iš tų, kuriuos Maskva grąžino Kijevui, yra garsusis Olegas Sencovas. Jis yra tituluojamas režisieriumi, nors viso labo yra sukūręs vieną tokį paprastą filmuką, kurį bet kas galėtų padaryti. Dabar Sencovas yra pristatytas Sacharovo premijai Briuselyje, Lechas Valensa (Lech Walęsa), buvęs Lenkijos prezidentas, siūlo jam Nobelio taikos premiją. Įdomu, kad Sencovas pirmuose savo interviu, duotuose tada, kai jau grįžo į Kijevą, pripažįsta, kad darė tai, kuo jį kaltino Maskva. Jis nesigina, kad ir bombas kūrė, ir turėjo visokių teroristinių planų - to jis neneigia. Aš su smalsumu žiūrėsiu, kaip bus įteikiama viena ar kita premija žmogui, kuris iš esmės ir neneigia, kad turėjo tokių tikslų. Kad tik nebūtų toks kazusas kaip su garsiąja Nadežda Savčenko, kuri, paleista iš Rusijos kalėjimo, pateko į Ukrainos kalėjimą, o šiuo metu yra bedarbė ir įsiregistravo darbo biržoje prieš porą dienų.

Ukrainos konfliktas yra sudėtingai sprendžiamas, kadangi ten gyvena žmonės, skirtingai įsivaizduojantys pirmiausia praeitį, iš to seka skirtingas dabarties įsivaizdavimas ir, aišku, ateities. Ir, priešingai nei mūsų, žiniasklaida yra įsitikinusi, kad Maskva nori užimti Donecką, manau, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tai yra tik galvos skausmas, jis mielai jį įkištų atgal į Ukrainą, bet problema ta, kad Donecko žmonės nenori grįžti į Ukrainą. Ir jei V.Putinas darys per didelį spaudimą jiems, praras savo pozicijas Rusijoje. Jis ir taip praranda.

- Na taip, rinkimai į Maskvos Dūmą parodė silpnėjančias su Vladimiru Putinu siejamos „Vieningosios Rusijos“ pozicijas - jie prarado 13 vietų iš turėtų 38. Ar įtakos turėjo tūkstantiniai protesto mitingai Maskvoje, kai opozicijos atstovams nebuvo leista dalyvauti rinkimuose?

- Pirmiausia apie skaičius, ne tik rinkimuose į Maskvos Dūmą, bet rinkimuose visoje Rusijoje. Taip, „Vieningosios Rusijos“ partijos palaikymas krito. Jei praėjusiais metais buvo kelių procentų kritimas, šiemet jau - keliolika procentų. Kita vertus, jie vis dar tebeturi apie 50 procentų. Tai daug, pavyzdžiui, palyginus su Lietuva, kur nė viena partija neturi daugiau 20 procentų. Daug kur šiandien Europoje yra panašiai, pvz., Vokietijoje rinkėjai duoda irgi maždaug 20-30 proc. balsų laiminčioms partijoms. Tad kalbant apie Rusiją, tas „Vieningosios Rusijos“ palaikymas, imant tarptautinį lygį, vis dar yra milžiniškas. Kodėl dabar krenta tas palaikymas? Pirmiausia, reikia kalbėti apie pensijų reformą, kai buvo pailgintas pensinis amžius. V.Putinas kažkada žadėjo, kad kol jis bus prezidentas, pensinis amžius nebus ilginamas. Bet pailgino - žmonėms tai nepatiko. Nors tas amžius, jei imtume tarptautinį mastą, atitinka pasaulio standartus. Jis nėra kažkoks išskirtinis.

Vieną iš priežasčių, pavyzdžiui, kodėl jaunimas Maskvoje išėjo į protesto akcijas, galėčiau įvardyti ne mano, bet seniai seniai pasakytu posakiu: revoliucijos kyla ne tada, kai gyvenimas blogėja, o tada, kai gyvenimas pradeda gerėti.

- Norite pasakyti iš gero gyvenimo jaunimas išėjo į gatves?

- Taip. Kadangi Rusijoje išaugo karta, kuri neatsimena, kaip buvo. Jie neturi su kuo palyginti. Dėl to šiandien yra didžiulis konfliktas tarp tėvų ir vaikų Rusijoje, nes tėvai atsimena, nuo ko jie pradėjo, o vaikai - net ir nori, kad viskas būtų tik geriau ir geriau. Jei stebėtumėte, pavyzdžiui, rusų televiziją ar skaitytume spaudą, matytumėte, kad dabar nuolat apie tai kalbama.

Šalia kitų priežasčių yra ir Donecko reikalas. Todėl, kad V.Putinas savo metu sukėlė tam tikrą iliuziją žmonėms, kad su Donecku bus taip pat, kaip su Krymu. Ir šiandien dalies rusų V.Putinas yra laikomas rusų tautos išdaviku. Jis taip yra įvardinamas. Dėl to, kad jis, jų manymu, „nepaima“ Donecko atgal į Rusiją. Todėl V.Putinas nori nenori turi remti Donecką, už tai yra tas formatas „Minskas 1“, „Minskas 2“, nes reikia rasti kažkokią padorią formą, kad Doneckas grįžtų į Ukrainą. O Ukrainoje yra priešingai, Ukrainoje žmonės, kaip ir visur, į pasaulį žiūri nerealistiškai, neįvertina daugelio aplinkybių ir į jokį kompromisą neina. Žmonės visada nori iš pasaulio ir gyvenimo - idealo, kad viskas gerėtų, kad visi gyventų draugiškai. To niekada nebuvo ir nebus. Todėl visos pusės nusivilia savo politikais. Štai toks kompleksas priežasčių, kodėl „Vienigosios Rusijos“ populiarumas krenta ir, manau, kris toliau.

- Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen), paskelbusi eurokomisarų sudėtį, sulaukė kritikos dėl komisaro, atsakingo už migraciją, pozicijos. Naujai įsteigtą kabinetą pavadinusi „europietiško gyvenimo būdo apsaugos“, ji esą siunčia ksenofobišką žinutę, tai esą skamba fašistiškai ir nesuderinama su europietiškomis vertybėmis. Ką apie šį veiksmą ir atoveiksmį į jį manote jūs?

- Tai yra puiki iliustracija to, ką pasakiau kalbėdamas apie Rusiją. Europos Sąjungoje lygiai taip pat žmonės skirtingai supranta tiek praeitį, tiek dabartį, skirtingai supranta migrantų reikalą. Prie realistų, mano akimis žiūrint, netikėtai prisijungė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). Jis, bijodamas tiesiai įvardinti migrantų problemą, pavadino tai antropologiniu disbalansu. Bet ką E.Makronas sako vartodamas šį posakį? Kad iš esmės tai yra Europos Sąjungos gyvenimo būdo keitimas. Ir jeigu mes nieko nedarysime, Europos Sąjungos, kaip tokio darinio, neliks. Neliks ir tų istorinių valstybių, istorinių tautų. O dalis žmonių, vėlgi ypač jaunimo, išaugusio kitomis aplinkybėmis, viską kitaip supranta, todėl ir Europos Sąjungoje yra konfliktas tarp tėvų ir vaikų, tarp realistų ir svajoklių. Ir ačiū Dievui, kad šiai komisijai dar vadovauja žmogus, kuris tokį užrašą užsidėjo. Ką tik grįžau iš Vokietijos ir Prancūzijos ir galiu pasakyti, kad, mano akimis žiūrint, atskirose Prancūzijos dalyse jau nieko nebepadarysi - šaukštai po pietų. Tos senosios Vakarų Europos daugelyje vietų jau nebėra ir niekada nebebus. Bijau, kad šitas eurokomisaras nieko su tuo užrašu nei pagerins, nei pablogins, tik sukels bereikalingų aistrų, ir tiek. Procesas, mano supratimu, daugeliu atvejų jau yra nebegrįžtamas. Pavėluota. Klausimas jau dabar tik tiems, kurie dar nepavėlavo. Tokiems priklausome ir mes. Bet pas mus jau irgi yra žmonių, kurie pasaulį suvokia absoliučiai nerealiai. Ir jei nueisime paskui juos, mūsų ateitis bus tokia pat, kaip dalies Europos. Pavyzdžiui, Prancūzijos Marselis, ten jokios Prancūzijos jau nėra, tos tikrosios, senosios, autentiškos Prancūzijos. Ten jau policija nevažiuoja į tam tikrus kvartalus. Pabaigai pasakysiu, kad šiandien apskritai Vakarų civilizacija pasidalino į dvi dalis, sąlyginai juos vadinu realistais ir svajokliais. Tie realistai dar įsikibę bando gelbėtis, o svajokliai veda pasaulį chaoso link.

- Škotijos Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad premjero Boriso Džonsono (Boris Johnson) sprendimas suspenduoti parlamentą - neteisėtas. Ar tai smūgis B.Džonsonui? Ar teisminis maratonas ką nors pakeis? Ar B.Džonsonas pasieks savo - „Brexit“ įvyks spalio 31-ąją?

- Greičiausiai ne. Šiandien Vakarų Europos spaudoje „vaikšto“ toks anekdotas: „2319 metai, kiekvieną rudenį spalio 31 dieną vyksta kažkoks „Brexit“. Visi seniai užmiršo, ką tai reiškia, bet visi tą dieną išeina į gatves ir kažką pažymi“. Taip juokauja Vakarų spauda apie šitą amžiną „Brexit“. Bet iš esmės tai yra lygiai tas pat, apie ką kalbėjau turėdamas omeny svajoklius ir realistus. Anglijoje taip pat susiduria šios dvi grupės. Vieni vis dar svajoja apie kažkokią Europos Sąjungą, o realistai bando gelbėtis, pirmiausia, turėkime omeny, kad anglai turi svarą sterlingą. Ir tik dėl svaro sterlingo emisijos, dėl to, kad tai yra rezervinė valiuta, jie šiandien gali palaikyti savo gyvenimo lygį ant bangos. Nors ir jis krenta metai iš metų. O buvimas Europos Sąjungoje neišvengiamai anksčiau ar vėliau veda į savo valiutos atsisakymą. Ir dėl to tie, kurie realistiškai mato, nori turėti laisvas rankas, nori turėti savo valiutą. Bet visa tai atves Didžiąją Britaniją prie problemų - vėl kils konfliktas tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, škotai anksčiau ar vėliau vėl rengs referendumą ir yra nemaža tikimybė - paliks Didžiają Britaniją. Tada pakils Velsas, na, ir Didžioji Britanija pabaigs savo egzistenciją, kaip ir viskas šiame pasaulyje. Prisiminkime, kad XIX a. Britanija buvo pasaulio valdovė, ji tuo metu buvo tame vaidmeny, kokį dabar turi Jungtinės Amerikos Valstijos. Tai buvo neabejotinas pasaulio lyderis, svaras sterlingas dominavo rinkose. Per Antrąjį pasaulinį karą Britanijos imperijai buvo suduotas didžiulis smūgis ir po truputėlį viskas eina nuožulnia plokštuma.

Apibendrinant tai, ką kalbėjome, galima pasakyti, kad pasaulyje yra tam tikras gėrybių pyragas. Gėrybių pyragą sudaro tai, ką uždirba visi šio pasaulio žmonės prekių ir paslaugų pavidalu. Didžiąją dalį to pyrago vartojo Vakarų civilizacija. Ir vartojo didžia dalimi neuždirbtais pinigais, o tuščiais, imituotais pinigais, lįsdami į skolas. Šiandien išaugo kitos galybės - Kinija, Indija, Iranas, jie nebenori atiduoti savo darbo vaisių už niekuo nepadengtus pinigus. O kai tik nebus galima imituoti šių rezervinių valiutų neribotų kiekių, iš karto prasidės chaosas. Apie tai šiandien kasdien rašo JAV ir Europos Sąjungos spauda. Apie būsimą finansinę krizę yra rašoma kiekvieną dieną. Realistai rašo, bando įtikinti tuos svajoklius, kad kažką reikia daryti, o svajokliai netiki, nemato viso šito ir galvoja, kad bus galima taip gyventi amžiais. Bet taip nebus. Realybė visada ima viršų. Paims ir šiuo atveju. Anksčiau ar vėliau.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s