Vakarai nesiekia jokios vienybės

Dar prieš tai Prancūzija, priešingai nei daugelis kitų ES šalių, reiškė abejones dėl tolesnio „Brexit“ atidėjimo. E.Makronas baiminasi, kad tai esą blokuos ES darbą.

Vis dėlto Prancūzijos vadovas akcentavo, kad ES lyderiai gali duoti Londonui daugiau laiko, jei būtų rengiamas naujas referendumas dėl „Brexit“ ar jei Londonas norėtų išsiderėti „kažką visiškai naujo“. „Iki paskutinės minutės britų vyriausybė yra vienintelė, galinti sustabdyti „Brexit“, - kabėjo E.Makronas.

Tuo metu JAV prezidentas D.Trampas vakar pažadėjo Didžiajai Britanijai dvišalį prekybos susitarimą. „Įmanoma didelė prekybos sutartis, jei tik Jungtinė Karalystė išsilaisvins iš savo pančių, - teigė jis lankydamasis Londone. - Mes jau pradėjome apie tai kalbėtis“. Didžioji Britanija dėl narystės ES šiuo metu negali sudaryti savo prekybos sutarčių.

Santykiai tarp Didžiosios Britanijos ir JAV taip pat yra labai stiprūs, sako JAV prezidentas. „Didelės sveikintojų ir žmonių, mylinčių mūsų šalį, minios. Aš dar nemačiau demonstrantų, tačiau esu tikras, kad melaginga žiniasklaida atkakliai dirbs, kad jų rastų“, - rašė D.Trampas tviteryje.

Situaciją komentuoja M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitikas, saugumo politikos ekspertas  Ignas Stankovičius:

Kodėl prancūzai tokie pikti britų atžvilgiu? Pirmiausia, dėl dominavimo. Jeigu paimtume visą Europos istoriją, britai ten visada dominavo ir prancūzai labai skaudžiai į tai reaguoja. Net tais laikais, kai kūrėsi NATO blokas, prancūzai bandė įkurti Aljanso analogą, vadinamąją Vakarų Europos Sąjungą. Galbūt dabar šis projektas jau užsidarė, bet kai dar aš dirbau krašto apsaugos sistemoje, mes važinėdavome į tą organizaciją kaip asocijuotos narės atstovai... Tačiau ir tada prancūzams nieko nepavyko. Taigi, jie pasisako tiek prieš britų, tiek ir prieš amerikiečių dominavimą Europoje. Matyt, jie laiko save kontinentinės europinės kultūros židiniu, kaip buvo kažkada senais laikais. Vėliau tą tradiciją iš jų perėmė vokiečiai.

Taigi, nuo tų senų laikų prancūzai išsaugoję ambicijas būti Europos lyderiais. Ir kai britai paskelbė apie savo pasitraukimą iš ES, tuomet prancūziškoms ambicijoms liko daugiau erdvės... Na, o kai iš Europos politikos iš dalies iškrenta britai, prancūzams belieka tartis su vokiečiais, o tai labiau tenkina prencūzų ambicijas nei ankstesnė padėtis.

O amerikiečių interesas čia grynai ekonominis. Britų pasitraukimas smarkiai mažina visos ES ekonominį potencialą, o šventa vieta tuščia nebūna. Vadinasi, atsiveriančias ekonomines nišas turi šansą užpildyti Amerika. Manau, čia grynai yra D.Trampo-verslininko pozicija, o ne politiko... Visi žiūri savo korporatyvinės-asmeninės naudos, bet visiškai nežiūri Vakarų pasaulio naudos. Civilizacine prasme Vakarų politikai tokio supratimo nedemonstruoja...