respublika.lt
 

Už kritiką valdžiai rizikuojama viskuonuotraukos (6)

2019 gegužės mėn. 24 d. 11:15:25
Justina GAFUROVA

Venesueloje gyvenančios žurnalistės Tamaros Slušnys tėtis Fritzas Slušnys, gyvenęs Klaipėdos krašte, iš Lietuvos išvyko 1940 m., bėgdamas nuo II-ojo pasaulinio karo. Šiuo metu Tamara jau kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės suteikimo jai ir jos sūnui. Gimusi Venesueloje, moteris nuo 1990 metų ten dirba žurnaliste. „Vakaro žinioms“ Tamara sutiko papasakoti apie krizę išgyvenančios Venesuelos kasdienybę. Ji neslepia, jog už kritiką vyriausybei bet kada gali netekti darbo.

×
nuotr. 6 nuotr.
Venesuelą krečiantys neramumai neaplenkė nė vieno gyventojo. EPA-Eltos nuotr.

 

- Dirbate Andrés Bello katalikiško universiteto komunikacijos vadove, o taip pat vedate radijo laidą, orientuotą į akademinę bendruomenę. Kaip atrodo jūsų kasdienis darbas radijuje?

- Mūsų šalyje universitetai, kaip institucija, yra vienas labiausiai nukentėjusių valdžios valdomų sektorių. Šiandien valstybiniai universitetai Venesueloje vienas po kito uždaromi, o privatūs universitetai stengiasi išgyventi. Todėl mūsų vedamos radijo programos „Univérsate“ tikslas - parodyti, ką daro universitetai, kad liktų atviri ir tęstų savo veiklą, nepaisydami šalį krečiančių nelaimių. Laidoje kalbiname institucijų atstovus, dėstytojus ir studentus. Nors gyvename labai sudėtingoje realybėje, klausytojams norime parodyti ir šviesių istorijų. Tiek, kiek tai įmanoma.

- Su kokiais iššūkiais susiduria žurnalistai, dirbdami politinę ir ekonominę krizę išgyvenančioje Venesueloje?

- Žurnalistų bendruomenė yra labai nukentėjusi nuo Venesuelos vyriausybės veiksmų. Ypač kenčia žiniasklaidos priemonės, kurios praneša naujienas ir atlieka žurnalistinius tyrimus, susijusius su politiniais procesų rezultatais, pavyzdžiui, protestais, nuolatiniais elektros gedimais, transporto sutrikimais ir nusikaltimais.

Mūsų vedama programa parodo apgailėtiną padėtį šalies universitetuose. Tai taip pat yra nepatogu vyriausybei, todėl turime būti atsargūs. Venesueloje puolami visi, kas drįsta kritikuoti vyriausybės veiksmus. Žinome, kad žiniasklaidos priemonės dėl to gali būti uždarytos.

Žinoma, Venesueloje dirbti sunku visiems. Šalį krečia kasdienės problemos dėl maisto, sveikatos priežiūros, saugumo ir susisiekimo.

Kasdienis gyvenimas yra sudėtingas dėl hiperinfliacijos, maisto produktų įsigyti kasdien vis sudėtingiau, o kartais ir neįmanoma. Blogiausia, jog negalime turėti jokių planų, nes nežinome, kas mūsų laukia rytoj ir su kokiais ištekliais turėsime ieškoti būdų tęsti savo veiklą. Manau, sunkiausia yra nuolatinė baimė dėl to, ką darai ir kad už tai gali sulaukti sankcijų. Šis jausmas pažįstamas kiekvienam venesueliečiui.

- Ar dirbant tokiomis sąlygomis, žiniasklaidoje lieka vietos žodžio laisvei?

- Nors žodžio laisvę galima suprasti kaip teisę gauti informaciją iš įvairių šaltinių, Venesueloje žurnalistai negauna jokios oficialios informacijos. Man žodžio laisvė yra teisė skelbti informaciją ir ją ištirti be jokių apribojimų. Taip pat išreikšti savo nuomonę, informuoti visuomenę apie atliktus tyrimus, protestuoti prieš neteisybę, nebijant represijų.

Turbūt šiandien mano darbe sunkiausia sugebėti parodyti tikrą situaciją ir kartu atrasti nors kiek šviesių žinių. Esu įsitikinusi, kad universitetai šalyje turėtų išlikti. Nes tai vietos, kur gimsta profesionalai, ir jie bus tie, kurie kurs šalies ateitį. Visgi jeigu bandysime atskleisti situaciją nerodydami pasitikėjimo švietimo sistema, rizikuojame, kad laida bus uždaryta. Bet mes negalime nutylėti to, kas šiandien aplink mus vyksta. Todėl turime nuolat labai atsargiai rinktis darbo metodus.

- Kokią Venesuelos ateitį matote jūs?

- Šiandien sunku nuspėti, kas gali nutikti. Piliečiai nepalaiko dabartinio valdžios režimo, tačiau jis vis dar galingas. Neatsiranda, kas galėtų pakeisti dabartinį prezidentą Nikolą Madurą (Nicolas Maduro). Tačiau tai, ką dabar išgyvename, yra ne tik dabartinio režimo, bet ir opozicijos 20 metų darytų klaidų rezultatas. Visa tai susiję su konkrečių asmenybių interesais.

- Ar pastaruoju metu galvojate apie grįžimą Lietuvą, iš kur kilo jūsų tėvas?

- Aš jau kreipiausi į Lietuvos institucijas dėl pilietybės sau ir mano sūnui. Taip pat tokią teisę turi ir mano vyras. Džiaugiamės, kad Lietuva šiandien žengia laisvės ir pažangos keliu. Noriu tikėti, kad ši šalis galėtų tapti puikia galimybe mums pradėti naują gyvenimo etapą.

Prieš daugiau kaip 50 metų Venesuela priėmė mano tėvą, bėgantį nuo karo negandų, gal dabar Lietuvos eilė ištiesti pagalbos ranką savo palikuonims, ieškantiems saugaus prieglobsčio.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FINALAS: Lietuvos baidarininkas Artūras Seja pateko į Segede (Vengrija) vykstančio pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato finalą.
  • UŽDARO: Vokietijos parfumerijos tinklas „Douglas“ Europoje uždaro 70 parduotuvių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +11 +14 C

 

 +12 +14 C

+22 +23 C

 +22 +25 C

 

 +23 +24 C

0-3 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis