respublika.lt

2017 spalio 22, sekmadienis

Ukrainos verslas šturmuos Briuselįnuotraukos (6)

2015 kovo mėn. 01 d. 11:35:04
Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Ukraina kariauja dviem frontais - Rytuose stengiasi atremti Rusijos agresiją, o visoje šalyje išvengti ekonomikos griūties. Į Lietuvą atvykęs Ukrainos verslininkų ir pramonininkų sąjungos prezidentas, buvęs šalies premjeras Anatolijus Kinachas „Vakaro žinioms“ teigė, kad nepaisant karo, šalis imasi ekonominių reformų, orientuodamasi į bendradarbiavimą su ES. Tačiau Ukrainos pramonininkai neturi iliuzijų, kad Europoje bus sutikti išskėstomis rankomis.

 

- Ukrainos centrinio banko vadovė pareiškė, kad praėję metai šaliai buvo skausmingiausi nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Kokia situacija šiuo metu Ukrainos ūkyje, pramonėje?

- Situacija išties sunki. Praėjusiais metais ekonomika smuko beveik 8 proc. Rytuose, Donecko ir Luhansko srityse, sutelkta daugiau kaip 20 proc. visos pramonės potencialo, ten sukuriama maždaug 15 proc. Ukrainos BVP. Dėl vykstančio karo sunaikinta ne tik dalis Rytų Ukrainos pramonės infrastruktūros, bet ir yra didžiulė rizika visos šalies ekonomikai ir investicijoms. Pavyzdžiui, mūsų mašinų pramonė 60 proc. produkcijos eksportavo į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną. Kilus konfliktui, ryšiai nutrūko, Rusija skubiai keičia mūsų importą kitų šalių produkcija. Štai garsios Kriukovo vagonų gamyklos gamyba 2014 m. krito 75 proc., darbo neteko apie pusę tūkstančio žmonių.

Susiduriame su investicijų nutekėjimu - jų srautas pernai sumažėjo daugiau negu du kartus, investuotojai kapitalą išveda iš Ukrainos.

- O kaip elgiasi bankai?

- Bankų sistema šiuo metu nevykdo savo pagrindinės funkcijos - realaus ekonomikos sektorių kreditavimo. Nacionalinio banko palūkanų norma yra 14,5 proc., o komercinių bankų sistemoje kreditai kainuoja apie 30 proc. resursų vertės. Suprantama, Ukrainoje veikiantys užsienio kapitalo bankai - Austrijos, Italijos - pirmiausia rūpinasi savo nauda.

- Tarptautinis valiutos fondas žada 17,5 mlrd. JAV dolerių paramą Ukrainai. Ar tai reali pagalba ekonomikai, jei didžioji dalis teks valstybės skoloms padengti?

- Didžioji dalis iš 17,5 mlrd. bus panaudoti skoloms padengti. Tai sustiprins Ukrainos pozicijas, kad 2015 finansiniais metais išvengtume bankroto. Valstybės skola dabar siekia apie 30 mlrd. JAV dolerių, o bendra skola, į kurią dar įeina korporatyvinių struktūrų ir vidaus skola, šiandien grivinomis siekia apie 1 trilijoną 200 mlrd. - tai beveik 90 proc. metinio šalies BVP, - labai pavojingas skaičius.

Bet, kita vertus, mūsų, kaip verslo atstovų, TVF paramos panaudojimas vien Ukrainos skoliniams įsipareigojimams vykdyti netenkina, nes Ukrainai labai reikalingi resursai plėtoti ekonomikai. Labai norėtume, kad TVF atsižvelgtų ir į šį aspektą.

TVF parama - tarsi gurkšnis deguonies arba tam tikra laiko atsarga, kad Ukraina tą deguonies gurkšnį maksimaliai išnaudotų kurti palankias sąlygas privačioms investicijoms, kurios padės auginti ekonomiką. Nuo to priklausys tolesnė Ukrainos pažanga. Juk TVF paskolą reikės grąžinti. Labai svarbu, kad tai būtų daroma ne naujų paskolų, o atsinaujinusios, efektyvesnės ir konkurencingesnės Ukrainos ekonomikos sąskaita.

- TVF parama susijusi ir su tam tikrais reikalavimais, kuriuos turės įgyvendinti Ukraina. Ar esate tam pasirengę?

- Vienas iš reikalavimų - kad energetinių resursų kainos turi priartėti prie realios jų importo kainos arba savikainos. Dėl to jau nuo balandžio mėn. gyventojams gali 4 kartus pabrangti dujos, o kitą šildymo sezoną didės šildymo kaina. Lietuva šį skausmingą kelią jau praėjo - jūs puikiai žinote, kaip visuomenė reaguoja į kainų augimą.

Mums labai reikia alternatyvų gamtinėms dujoms, nes jeigu nerasime kuo jų greitai pakeisti, sulauksime aštrių socialinių konfliktų, neramumų. Konflikto su Rusija sąlygomis tai yra viena iš Putino hibridinio karo sudedamųjų dalių - inspiruoti sąlygas pilietiniams konfliktams Ukrainoje. Suprantame, kad šito išvengti galime tik energijos resursų diversifikavimu, technologinėmis reformomis komunalinių paslaugų srityje.

Aišku, ir turimus resursus turime naudoti efektyviai. Pavyzdžiui, Lenkija per metus sunaudoja 12-14 mlrd. kub.m gamtinių dujų, o Ukraina - apie 47 mlrd. kub.m, nors Ukrainos BVP yra 2,3 karto mažesnis negu Lenkijos. Štai kur rezervai, ir juos išnaudoti yra ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.

TVF paramos programa turi veikti ir kaip stimulas Ukrainai vykdyti efektyvesnę biudžeto politiką, pritraukiant investicijas, kuriant palankų klimatą verslui, vykdant struktūrines reformas mūsų ekonomikoje.

- Kaip tai daryti sekasi mūsų tautiečiui Aivarui Abromavičiui, jau daugiau nei du mėnesius einančiam Ukrainos ekonomikos plėtros ir prekybos ministro pareigas?

- Jam dirbti iš tiesų labai sudėtinga dėl įsišaknijusios biurokratijos, daug laiko prarasta ir dėl priešlaikinių Parlamento rinkimų. Viliamės, kad A.Abromavičiui pasiseks. Mes, verslo ir pramonės atstovai, jį visokeriopai remiame, nes Ukrainai būtina kuo greičiau išeiti iš šios krizės.

- Ar integracija į ES ekonomiką išgelbės Ukrainos ūkį?

- Noriu akcentuoti: Ukraina neina į ES su ištiesta ranka. Mes turime gausius gamtos išteklius, kurių panaudojimas gali padėti ir ES ekonomikai efektyviau spręsti iškylančius klausimus, pavyzdžiui, gamybos išdėstymą arčiau žaliavos šaltinių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (6)

  • tai 2015 kovo mėn. 01 d. 21:30:21

    Bepročio kliedesiai.

  • man 2015 kovo mėn. 01 d. 18:48:27

    o jums mulkiams rusai sake.seskime prie derybu stalo trys suinteresuotos
    salis ir derames.taciau proto bokstai nusprende,kad jie patys protingiausi
    ir eu uzpils pinigais.dabar turi ka turi ir cia dar tik pradzia
    problemu.dar i tuos demokratinius pertvarkimus nesuregavo zmones,nors jau
    kai kur matosi protestu.tad galima sakyt,kad dabartine valdzia svieziu
    bulviu nesulauks.

  • valentinas 2015 kovo mėn. 01 d. 18:24:50

    Nereikia kliedesiių-Ukrainos verslui "šturmuoti Briuselį" tas pats kas
    bekojui šturmuoti Everestą.

  • Kęstas 2015 kovo mėn. 01 d. 14:54:12

    Lietuvos Valstybės gynimo tarybos pasiūlymas:
    Netoli Latvijos sienos pastebėti modernūs Rusijos naikintuvai. Visiems
    Lietuvos vyrams su aukštuoju išsilavinimu skubiai mesti darbus, paskolas
    ir vaikus, bei devynis mėnesius miškuose mosuoti šakėmis. Tegul
    priešas žino mūsų proto lygį.
    Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

  • kestut 2015 kovo mėn. 01 d. 14:47:52

    Panaši ir Lietuvos padėtis.Valstybės skola apie 15 milijardų eurų, o
    Europos senbuviams mes-darbo jėga ir rinka jų produkcijai.

  • taip 2015 kovo mėn. 01 d. 13:06:05

    jie nesupranta ,kad ES konkurentu nereikia,o reikia tik tik rinkos savo
    prekiu gausai , kuriai ukraina labai tinka.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Lietuvos čempionai Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai palengva kopia į Lietuvos rankinio lygos turnyrinės lentelės viršų; trečiose rungtynėse namuose su Varėnos „Ūla“ klaipėdiečiai šeštadienį sužaidė pasiekdami vienose rungtynėse įmestų įvarčių sezono rekordą, o varžovus įveikė net 25 įvarčių skirtumu - 47:22 .
  • PLAUKIMAS: Čekijoje vykstančių „Arena Cup“ serijos plaukimo trumpajame baseine varžybų „Plzenske sprinty“ vyrų 100 m plaukimo krūtine finale šeštadienį lietuvis Giedrius Titenis užėmė ketvirtąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar Lietuvoje reikia įteisinti dvigubą pilietybę?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    0 C

   0   +2 C

 

   -1   0 C

   +5   +6 C

  +2  +4 C

 

   +2  +3 C

    2-3 m/s

     3-5 m/s

 

      4-5 m/s

 

USD - 1.1818 PLN - 4.2363
RUB - 67.8679 CHF - 1.1597
GBP - 0.8962 NOK - 9.4145
reklama
Velyke2017