1 nuotr.2015 metų Nobelio taikos premija buvo paskirta Tuniso nacionaliniam dialogo kvartetui „už lemiamą indėlį į pliuralistinės demokratijos kūrimą šalyje po Jazminų revoliucijos 2011 metais“. Ir nesvarbu, kad ta „pliuralistinė demokratija“ Artimuosiuose Rytuose jau nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių.
Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas:
Aš negaliu pasakyti, kokiais kriterijais remiasi Nobelio premijos skirstytojai, tačiau iš šalies tikrai kartais gali atrodyti, kad bent jau Taikos premija kartais tampa savotišku politinių manipuliacijų įrankiu, nors ši taikos premija teoriškai turi brėžti tam tikrus vertybinius vektorius.
Mes žinome, kad ir mūsų disidentas bei politinis kalinys Viktoras Petkus, iškalėjęs sovietų lageriuose 25 metus, buvo tris kartus nominuotas Nobelio taikos premijai. Tačiau jam tos premijos taip ir neskyrė. Buvo dėta daug pastangų, žmogus tikrai atrodo nusipelnęs, pagaliau iškentėjęs nežmoniškas sąlygas ir vien jo istorija galėtų būti daugeliui pavyzdžiu, kaip reikia kovoti už savo įsitikinimus. Bet jis neatitiko tų sprendžiančių politikų sugalvotų kriterijų. Pavyzdžiui, žemesniu lygmeniu dažnai bandoma prastumti ir nominuoti įvairias abejotinas vertybes, surandant tam tinkamą asmenį. Net ir mūsų valstybėje, skirstant įvairias premijas, objektyvumą įžvelgti sunku - kriterijumi čia gali būti netgi priklausomybė tam tikrai politinei partijai ar kokiam nors „išskirtiniam“ visuomenės sluoksniui. Nėra taip, kad galėtume pasakyti, jog tas įvertinimas yra visiškai objektyvus. Kaip danguje, taip ir žemėje. Matyt, tas pats vyksta ir aukštesniu lygiu.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
