Pasaulyje dažnai nesilaikoma bendros politikos žmonių pagrobėjų atžvilgiu, o tai sukelia tragiškas pasekmes. Nors nuo seno žinoma, kad su banditais, grobiančiais žmones, ir teroristais nesiderama.
Ispanijos futbolo federacijos vadovo Anchelio Marijos Viljaro (Angel Maria Villar) dukterėčia, pagrobta Meksikos mieste Tolukoje, rasta negyva. Tai vakar pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras Chosė Manuelis Garsija Margaljas (Jose Manuel Garcia-Margallo).
Audrius Butkevičius, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo politikos ekspertas:
Žmogaus pagrobimas visada yra kritinė situacija, kuri gali būti sprendžiama į vieną pusę, t.y. žmogus gali grįžti, arba į kitą pusę, t.y. jis bus nužudytas. Bet kokios krizės valdymas visada prasideda nuo bendrosios politikos buvimo, tačiau ta politika neturi būti kaip vėtrungė, besiblaškanti į visas puses.
Tradiciškai labiausiai pasiteisinusi politika yra ta, kad su teroristais ir žmonių grobėjais nesiderama, o jie yra šaudomi kaip pasiutę šunys. Deja, įvairios valstybės, ypač jų politikai, bandydami pataikauti viešajai nuomonei ir pademonstruoti savo „veiklumą“, mokant išpirkas banditams, tokią jų veiklą tik skatina ir gausina jų gretas. Šiandien mes jau susiduriame su tokios politikos pasekmėmis, taip pat ir Europoje. Reikia manyti, kad tokių atvejų tik daugės.
Europa yra užtvindyta masės žmonių, atvykusių iš valstybių, kuriose žmonių grobimo verslas prilygsta bet kokiai vietos industrijai. Natūralu, kad visa tai perkeliama dar ir į europinę realybę. Iš esmės jau dabar yra karo būklė, nes turime interventą savo teritorijoje. Tačiau Europos vadovai, bandydami išsaugoti savo tolesnio neveiklumo galimybes, mums pasakoja pasakas ir meluoja. O situacija dėl vis didėjančio įvairių pagrobimų skaičiaus yra natūralus migracijos krizės rezultatas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“