respublika.lt

Specialiai „Vakaro žinioms“ A.Stančikas: Europos ūkininkus išstums amerikiečiai

(0)
Publikuota: 2015 spalio 27 08:10:57, Ričardas ČEKUTIS, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Genetiškai modifikuotų organizmų vartojimas gali tapti daugelio ligų ir viršsvorio priežastimi. EPA-Eltos nuotr.

Praėjusią savaitę Šiaurės Airijoje vyko ES ir JAV žemdirbių kongresas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas specialiai „Vakaro žinioms“ papasakojo apie būsimo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (angl. TTIP) pavojus ir poveikį Lietuvai.

 

- Derybų tarp Europos ir Amerikos procesas dėl TTIP sutarties vyksta pusiau slaptai, jokios susitarimų detalės neviešinamos ir daugelis gali tik spėlioti, kas toje sutartyje bus įteisinta. Jūs visai neseniai dalyvavote pasaulio ūkininkų kongrese, be to, lankėtės Jungtinėse Valstijose, kur su vietos ūkininkais kalbėjotės apie galimas šio susitarimo pasekmes. Kas dabar vyksta? Kokioje stadijoje ši sutartis?

- Dabartiniame kongrese Lietuvos atstovai kėlė didžiausios reikšmės klausimą dėl žemės ūkio produkcijos standartų. Štai amerikiečių ūkininkai mums visada sako: „Jūs turite gerbti mūsų standartus.“ Aš sakau, kad dėl pagarbos jokių problemų nėra, mes juos gerbiame, bet visi suprantame, kad tie gamybos standartai yra skirtingi ir jiems įgyvendinti reikalingos skirtingos išlaidos. Europiniai standartai yra labai griežti - ne tik maisto sauga, bet ir gyvūnų gerovės, gamtosauginiai ir visi kiti klausimai - o tai mūsų ūkininkams brangiai kainuoja. Amerikos standartai yra kur kas paprastesni ir pigesni. Todėl jeigu mes šiandien bandome konkuruoti savo produkcija, tai iškart susiduriame su nesąžiningos iškreiptos konkurencijos sąlygomis.

- Jau ir dabar nelabai aišku vartotojams, kokios šalies produkciją jis perka, ką jau kalbėti apie tai, kokios kokybės tas produktas. Juk JAV gamintojai gali ir dabar be problemų gaminti kad ir „Rokiškio sūrį“, o mes jį pirksime kaip lietuvišką, tiesa?

- Be abejo, amerikiečiai nuolat kelia klausimą dėl geografinių nuorodų ant savo produkcijos. Jie labai nori, kad jos būtų neprivalomos. Jie taip ir motyvuoja, esą JAV gamina parmezaną, todėl jeigu paaiškės, kad jis gaminama Amerikoje, o ne Europoje, tai gali kilti įvairių nesusipratimų. Dar prieš porą metų, kai toks pat kongresas vyko Meksikoje, amerikiečiai pasakė, kad jeigu mes rašysime nuorodas ant produktų, galbūt vartotojas tiesiog ignoruos mūsų produkciją, o juk tas produktas yra geras, todėl ne vartotojo reikalas, kas ir kur jį pagamino, jo reikalas yra vartoti, o ne aiškintis, iš kur tas produktas atsirado...

Greičiausiai ta sutartis apskritai įsigalios su įvairiomis išimtimis ir taip tik dar labiau paaštrės nesąžininga, iškreipta konkurencija. Lietuva šitos sutarties tikrai nepakeis ir jokios įtakos tam neturime. Bet aš visada klausiu: kas bus rytoj? Kaip ta sutartis veiks? Mums visą laiką pasakoja apie didžiules neva atsiveriančias rinkas - Amerikoje ar Kinijoje. Klausimas paprastas: o ką mes nuvešime į tas rinkas? Mes čia viduje įsivaizduojame, kad labai daug pagaminame, nors iš tikrųjų mūsų produkcijos yra labai mažai pagaminama ir mes tiesiog negalėsime tose rinkose konkuruoti.

- Ne mažiau svarbus klausimas toje sutartyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) plėtra. Kokias galimybes mes turime neįsileisti tokios produkcijos, kurios ilgalaikis poveikis iki šiol nėra ištirtas?


- Mes daug apie tai diskutuojame, ypač su kaimynais latviais. Pagrindinė idėja: pabandyti išsaugoti visą Baltijos regioną be genetiškai modifikuotų produktų. Lietuva, Latvija, Estija, galbūt prisijungiant ir Suomijai, būtų toks regionas, kuriame nenaudojama genų inžinerija. Aš čia nekalbu apie produkto gerumą ar blogumą, saugus jis ar nesaugus - čia tegul kalba mokslininkai, o aš žiūriu iš ekonominio taško.

Ekonomiškai žiūrint, netikiu, kad galėtume konkuruoti su tais GMO produktais, ypač su Amerika, kuri yra labai toli pažengusi šioje srityje. Netgi toks pat mūsų produktas negalėtų su jų sėkmingai konkuruoti, nes mūsų energetika yra daug brangesnė, standartai yra griežtesni, o gamtosauginiai reikalavimai yra daug aukštesni. Visa tai kainuoja ir vien tik kaina mes pralaimėsime konkurencinę kovą. Štai mūsų komisaras Vytenis Andriukaitis sako, kad jis gali vartoti GMO produktus ir jam nieko nebus. Taip, šiandien galbūt nieko nebus, bet aš matau mokslininkų tyrimų rezultatus - kai nuolat GMO šeriamų žiurkių ketvirtoji karta jau nesidaugina...

- O gal čia ir yra visa idėja: žmonija nustos daugintis ir taip išspręs aprūpinimo maistu problemą bei gyventojų Žemėje pertekliaus klausimą?


- Žinoma, tokių tendencijų galima įžvelgti... Tokių, sakykime, nedorų dalykų tikrai esama. Juk gyventojų populiacija Žemėje auga milžiniškais tempais ir mokslininkai suka galvą, kaip tą populiaciją sumažinti arba bent jau suvaldyti augimą. Juk ir be GMO yra požymių, kad tokie dalykai vyksta. Pavyzdžiui, vadinamieji „žydrųjų“ judėjimai, kurie nuolat visaip reklamuojami ir skatinami - juk jie nesidaugina, tačiau jų labai sparčiai gausėja... Tas pats ir su genų inžinerija. Kas gali paneigti, kad ir čia nedirbama panašia linkme. Mums sakoma, esą jau 20 metų, o kai kurie produktai ir 30 metų sėkmingai vartojami. Bet, palaukite, tai tik dvi žmonių kartos. O kas bus dešimtai kartai?

- O kodėl visa mūsų valdžia taip vienareikšmiškai pasisako už tą TTIP sutartį? Kokią naudą Lietuvai ji mato?


- Aš neturiu supratimo, tiesiog, neįsivaizduoju... Aš esu įsitikinęs, kad pačios sutarties mes jau nepakeisime. Ji tikrai bus. Tačiau valdžios pareiga yra drąsiai įvardyti visus pavojus ir atitinkamai orientuoti visą savo ūkį. Mes turime pasidaryti aiškų pjūvį ne Europos mastu, o savo Lietuvos mastu - kaip mes atrodysime veikiant šitai sutarčiai. Žemdirbių organizacijos labai mažai mato, kas ten daroma iš tikrųjų. Todėl šiandien norime iš valdžios išgirsti ne liaupses tai sutarčiai, o tikrovę, t.y. kaip viskas veiks, kai ta sutartis įsigalios, kad galėtume rimtai pasiruošti būsimai konkurencinei kovai. Mums dabar tik kalbama, kad vartotojui bus geriau, nes bus pašalinti muitai ir kiti papildomi kaštai, kurie pabrangina produktą. Tačiau ar iš tikrųjų viskas taip paprasta? Šioje konferencijoje amerikiečiai pristatė savo trąšų pramonę - jų gamyba dėl skalūninių dujų atpigo apie 50 proc. Tačiau produktas ūkininkui kaip buvo brangus, taip ir išliko. Vadinasi, ta trąšų pramonė labai sėkmingai uždirbo būtent ūkininkų sąskaita ir ji net nesiruošia su niekuo dalytis tuo pelnu. Todėl labai abejoju, kad vartotojas čia ką nors laimės.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s