respublika.lt

2017 gruodžio 18, pirmadienis

Rusai pasiekė visus savo tikslusnuotraukos (8)

2017 rugsėjo mėn. 23 d. 12:21:46
Ričardas Čekutis, „Respublikos“ žurnalistas

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Šį savaitgalį - Vokietijos Bundestago rinkimai, kurių favorite įvardijama Angelos Merkel krikščionių-demokratų partija. Galbūt įdomiausia būtų prognozuoti, su kuo ji sudarys valdančiąją koaliciją, nes akivaizdu, kad viena ji valdyti tikrai negalės?

- Koalicijos klausimas dar šiek tiek per ankstyvas: pirmiausia reikia pamatyti, kokiu procentu ji laimės, ir tuomet matysime jos potencialius partnerius. Aišku, kad jai reikės koalicijos, tačiau kur kas įdomiau yra tai, kad Angela Merkel jau paruošė dirvą tam, jog nebūtina kelti Krymo okupacijos klausimo ir netgi prisišnekėjo iki politinio absurdo, įrodinėdama, kad abiejų Vokietijų susijungimo klausime galima rasti kažkokių panašumų į tai, kaip Rusija prisijungė Krymą. Rusijos užsienio reikalų ministerija po tokių paaiškinimų tiesiog krykštavo iš džiaugsmo. Tuo pat metu, kalbėdama apie sankcijas Rusijai, ji labai painiai aiškino, kad sankcijos gali būti panaikintos tada, kai neliks preteksto jų taikyti. Vienu žodžiu, ji šiuo metu žaidžia priešrinkiminius žaidimus, kurie jai leis sanguliauti su kuo tik prireiks. Todėl prognozavimas čia yra gana sudėtingas, ypač po to, kai visas imigrantų skandalas buvo ją stipriai pažeidęs, kai vokiečiams buvo pademonstruota, kad policija ir žiniasklaida yra valdoma valdžią turinčiųjų, o žurnalistai yra priversti šokti pagal valdžios dūdelę, slėpdami tikruosius su imigrantų nusikaltimais susijusius faktus, ignoruojant pačių vokiečių interesus. Taigi nėra aišku, kaip vokiečiai, kaip valdžiai labai lengvai paklūstanti tauta, reaguos šituo atveju - ar jie ir toliau rinksis Angelą Merkel, ar per rinkimus kerštaus už tai, kad juos šitiek laiko mulkino su imigrantais.

- Pas mus Angela Merkel dabar visaip liaupsinama, esą jos politika migrantų atžvilgiu „pasiteisino“, esą vokiečiams dabar yra labai gerai ir migrantai jokių problemų nekelia. Todėl dabar visi ir balsuos už Angelą Merkel, kad privežtų čia kuo daugiau azijatų ir afrikiečių.

- Žinoma, tos liaupsės yra absurdas. Patys vokiečiai teigia, kad ši politika nepasiteisino. Jie mato didžiulius skirtumus tarp pirmosios bangos turkų imigrantų ir dabartinės publikos. Be to, valstybė yra priversta mokėti didžiules išmokas, kurios neturi jokio ekonominio pagrindo ir vargu ar kada nors turės. Kai atitinkamas islamą išpažįstančių asmenų kiekis pradėjo taikyti savo gyvenimo standartus Europoje, situacija ženkliai pasikeitė, lyginant su pokario laikais. Todėl aš dabar nedrįsčiau dėlioti būsimosios Vokietijos valdžios sche-mos - Angela Merkel, aišku, laimės ir sėkmingai funkcionuos toliau. Tačiau esu tikras, kad visos liūdnai pagarsėjusios veikėjo Helmuto Šrioderio nuodėmės mums dar prieš akis.

- Šią savaitę oficialiai baigėsi mūsų politikų smarkiai išreklamuotos kasmetinės Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad-17“. Kokias išvadas dabar galima padaryti?

- Pagrindinė išvada paprasta: rusai pasiekė visus savo tikslus. Pirmiausia, jie dar tvirčiau „integravo“ Baltarusiją. Reikia aiškiai pripažinti, kad Aleksandro Lukašenkos įtakos jėgos struktūros šiandien yra sumenkusios kaip niekada anksčiau, jog baltarusių spectarnybos ir kariuomenė yra praktiškai pilnai integruotos į įvairius Rusijos gynybinius ir puolimo planus. Tas dvigubas žaidimas, kurį taip mėgo „batka“ - nuvažiuoja pas popiežių ir pavaidina demokratą, o kai gauna iš Rusijos vieną-kitą išmoką, tai iškart baigiasi, - žlugo. „Batka“ tą taip pat labai gerai supranta. Baltarusijos, kaip nepriklausomos valstybės, išlikimo galimybės šiandien yra sumenkusios kaip niekada anksčiau, pradedant nuo 1990 metų. Kalbant apie Lietuvos politiką šių manevrų kontekste, tai paskutinį pusmetį ji buvo neefektyvi kaip niekada. Taip, trumpalaikėje perspektyvoje mūsų užsienio politikos vadovams pavyko išprievartauti mūsų politinius ir karinius sąjungininkus duoti Lietuvai tam tikrą demonstratyvią paramą - kelis tankus ir kuopą kareivių, taip pat sustiprinti oro erdvės gynybą. Bet kito pavojaus atveju į lietuvišką riksmą bus reaguojama atmestinai - ai, jie ten visą laiką nervinasi ir rėkia. Šitas tonas į nieką gerą neatvedė. O faktas, kad Lietuvos ir Maskvos vadovai ir dabar yra priešas Nr. 1, man taip pat susižavėjimo nekelia. Nes norint vykdyti tokią politiką, reikėjo visus 20 metų skirti pakankamas jėgas gynybai, sudaryti visas sąlygas, kad milijonas jaunų žmonių nebūtų išvažiavę, atitinkamai ruošti visuomenę galimam konfliktui ir t.t.

- Šią savaitę buvo daug garsių šnekų Jungtinėse Tautose. Beveik visi šnekėtojai aiškino, kad reikia JT kažkaip reformuoti, o geriausia reforma būtų, jeigu iš Kinijos ir Rusijos pavyktų atimti veto teisę. Tačiau kaip tai pasiekti, jeigu rusai su kinais tokias iniciatyvas iškart vetuos Saugumo Taryboje? Uždaras ratas ar kalbos tik dėl kalbų?

- Aišku, visa tai yra tuščios šnekos - bandymai įsivaizduoti, kad gali atsirasti Jungtinės Tautos-2 ar kažkas panašaus, apskritai prie nieko gero negali privesti. Kol egzistuoja bet koks tarptautinių pasitarimų ar derybų mechanizmas, tol egzistuoja ir tam tikra taikaus įvairių situacijų sprendimo galimybė. Bandant tai reformuoti, galima sulaužyti paskutines galimybes susitarti. Žinoma, būtų labai patogu reformuoti neduodant Rusijai ir Kinijai veto teisės, keičiant Saugumo Tarybos sutartį, įsivaizduojant, kad jie su tuo nuolankiai sutiks... Tačiau tie laikai praėjo. Tą reikėjo daryti dar tuomet, kai rusai neturėjo nei atominės, nei vandenilinės bombos, t.y. tą reikėjo skubiai daryti iškart po Japonijos bombardavimo. Taip, pasaulis yra stipriai pasikeitęs ir ne visi tai suvokia.

- Tada prasidėjo Ispanijos valdžios represijos Katalonijoje: atlikta daugybė kratų, areštuota mažiausiai 13 įvairaus rango Katalonijos vyriausybės veikėjų. Ko galima iš šios situacijos tikėtis toliau?

- Pirmiausia, pasidžiaukime, kad mūsų ispaniško politinio mentaliteto įvertinimas, kai skaitytojui praėjusią savaitę pasakojome apie inkvizicijos išlikimą iki XIX a. pradžios, buvo teisingas. O vertinant vadybiniu požiūriu, ką daro Ispanijos valdžia, tai iš principo jie elgiasi teisingai. Jie nelaukia, jie bando traukti į dienos šviesą destrukcijos elementus ir juos naikinti. Žinoma, jie remiasi prielaida, kad Katalonijos nepriklausomybės šalininkų nėra tiek daug, jog tai yra tik kelių asmenų projektas, todėl tokiomis vadybinėmis priemonėmis galima šią situaciją suvaldyti. Bet yra ir kita reikalo pusė. Ispanai tokiu būdu geriausiai išreklamuoja idėją ir kuria kankinius. Nuo ispanų pilietinio karo laikų ir netgi gerokai anksčiau Katalonija niekada nelaikė savęs Ispanija. Tai yra atskiras darinys, o turint galvoje ES regionų politiką, toks darinys gali įgauti vis daugiau svorio. Briuseliui judant vis didesnės integracijos kryptimi, šis katalonų žingsnis sutampa su tam tikrais ES montuojančių jėgų interesais. Ir labai galimas dalykas, kad jis yra būtent šių jėgų išprovokuotas. Galbūt tai puikiai supranta Ispanijos vadovybė ir specialiosios tarnybos, todėl bando dorotis su tuo, kaip su priešiška antivalstybine veikla ir užsienio agentūra. Kas persvers: administracinės priemonės ar šitų priemonių pagimdyta nepriklausomybe tikinčių žmonių banga? Šiuo atveju lažinčiausi, kad ispanai tokiomis priemonėmis stimuliuos dar didesnį nepriklausomybės siekiančių asmenų kiekį. Tuomet atsilieps ir baskai, užvirs gana didelis katilas, o tą katilą gesins ponai iš Briuselio, kurie ras kiekvienam tokiam maištininkui po riebią eilutę ateities ES plėtros biudžete ir planuose. Aš beveik tiesiai kalbu, kad šis katalonų judėjimas nėra savaiminis, o dirbtinai stimuliuotas, pasinaudojant senomis nepriklausomybės tendencijomis ir nacionaliniais skirtumais.

- Latvijoje prezidentas Raimondas Vėjuonis siekia sumažinti nepiliečių kiekį šalyje, įstatymiškai suteikiant pilietybę visiems nepiliečių vaikams, kuriems sueina 18 metų. Ar tokiu atveju neiškils pavojus pačiai Latvijos nepriklausomybei, žinant, kad tie nepiliečiai iki šiol patys sąmoningai nenori niekur integruotis? Kokią valdžią jie rinks gavę pasus?

- Kokia yra Rygos valdžia, mes matome jau dabar. Tiesiog protestantai (o tiek latviai, tiek estai tokie ir yra) su savo tradiciniu praktiškumu, pajutę Maskvos spaudimą dėl galimybės pasinaudoti Baltijos uostais ir tranzitu, švelnina padėtį - jie nori atimti argumentą, esą nacionalinės mažumos čia yra diskriminuojamos. Bandymas gauti ekonominę naudą čia kertasi su galimybe išlaikyti įtaką valdžios ešelonuose. Bus baisiai daug problemų. Tai natūralu. Aš manau, kad Latvijos valdantieji tokiais įstatymais sąmoningai ignoruoja tautinį interesą vardan to, kad galėtų gauti hipotetinę ekonominę naudą.

- Britai įvardijo, kad yra pasiruošę sumokėti 20 milijardų už skyrybas su Briuseliu. Kodėl jie apskritai turi kažkam mokėti? Juk Didžioji Britanija visą laiką buvo daugiau šalis-donorė nei gavėja.

- Anglai taip pat yra pragmatiški protestantai, todėl manau, kad jie viską paskaičiavo. Jų nuomone, laisvė ir išsiderėtos sąlygos naudotis europine rinka yra verti 20-ies milijardų. Tačiau mes matome tik paviršinę šito reikalo dalį ir neturime duomenų apie tai, kas yra susitarta po stalu, t.y. kokiomis formomis tie 20 milijardų galės grįžti. Gali būti, kad britai, sutikdami sumokėti šią sumą, yra išsiderėję tokias realaus naudojimosi ES galimybėmis sąlygas, kad jie ir vėl bus laimėtojai - tai yra turės visas galimybes veikti ir neturės jokių įsipareigojimų. Per artimiausius kelerius metus, neturint jokių įsipareigojimų ES, tačiau išsaugant galimybes veikti rinkoje, tie 20 milijardų gali virsti suma, grįžtančia su kaupu.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (8)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAMINKLAS: pirmadienio vidurdienį Vytauto Didžiojo universiteto prieigose bus atidengtas paminklas Algirdui Juliui Greimui ir jo veiklai atminti; paminklą semiotikos pradininkui Lietuvoje A. J. Greimui iš granito ir bronzos sukūrė žinomas šalies skulptorius, Vilniaus dailės akademijos profesorius Stasys Žirgulis.
  • MINĖJIMAS: pirmadienį Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vyks ekspertų diskusija, skirta Suomijos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar reikėjo nušalinti A.Verygą?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  +1 C

   -4   0 C

 

   -1  0 C

    -1  +4 C

   -1  +3 C

 

   0 +4 C

    1-5 m/s

    1-4 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1806 PLN - 4.2167
RUB - 69.5043 CHF - 1.1669
GBP - 0.8825 NOK - 9.7828
reklama
Labas vasara