2 nuotr.
Žinoma, Baltarusijoje buvo problemų dėl balsų skaičiavimo - niekas tiksliai nežino, kiek balsų Aliaksandras Lukašenka gavo, o kiek buvo įmesta. Taip pat galima konstatuoti, kad jis yra nusibodęs daliai visuomenės. Visa tai yra, tačiau virš viso to egzistuoja ir geopolitinis konfliktas. Norint suprasti, kodėl įvairios šalys skirtingai reaguoja į Baltarusijos įvykius, reikia žinoti, kieno interesai ten slypi.
Pradėkime nuo to, kad visi Jungtinių Amerikos Valstijų kariniai-strateginiai dokumentai šiandien be užuolankų įvardina Kiniją, kaip svarbiausią priešą, ir Rusiją, kaip antrą pagal reikšmę priešą. Atrodytų, kad Kinija nuo Baltarusijos yra labai toli, bet iš tikrųjų visa tai yra tarpusavyje susiję. Tikriausiai daugelis pastebėjo, jog Kinija pirmoji pasveikino A.Lukašenką su pergale prezidento rinkimuose. Tai buvo labai simptomatiška. Kodėl kinai parodė, kad juos tenkina dabartinė situacija? Todėl, kad Kinija per Baltarusiją stengiasi įsitvirtinti Europoje, tai yra vienas iš Kinijos ekonominių placdarmų. Prie Minsko stovi didžiulis industrinis parkas, kuriame kinai kuria savo logistikos centrą, o pastarasis yra susijęs su vadinamuoju naujuoju „šilko keliu“, kuris eina iš Kinijos per Rusiją ir Baltarusiją į ES. Dėl to Baltarusija kinams yra svarbus punktas, vykdant ekonominę ekspansiją į Europą.
Kaip į tai žiūri JAV? Ekonominė reikalo pusė amerikiečiams greičiausiai mažai įdomi, bet egzistuoja geopolitinis interesas. O jis yra dvejopas. Pirmiausia, kadangi Rusija yra paskelbta JAV egzistenciniu priešu, natūralu, kad tą priešą stengiamasi apsupti kuo priešiškesnėmis valstybėmis, prie jo sienos mėginama sukurti įvairiausių konfliktų zonas, kad po to, susiklosčius palankioms aplinkybėms, būtų galima tuos konfliktus permesti į priešo valstybę. Tai net ne mano samprotavimai, o tai yra parašyta įvairiose amerikiečių karinėse doktrinose - jie šito nė neslepia. Visa tai daroma tam, kad su tuo priešu reikėtų kariauti ne patiems, o kitų rankomis: amerikiečiai su britais tai sėkmingai daro šimtmečiais.
Dar vienas JAV tikslas Baltarusijoje taip pat yra ne kartą viešai įvardintas ir jokios paslapties čia nėra. Įsivaizduokime, kad Rusija susitaria su Vakarų Europa pirmiausia - su Vokietija ir Prancūzija), kad jie pradeda normaliai bendrauti, kurti bendrą pinigų emisiją ir pan. Mes juk seniai girdime apie „Europą nuo Lisabonos iki Vladivostoko“ iš visų ES bei Rusijos vadovų lūpų... Ar tai gali patikti, žvelgiant iš Amerikos pozicijų? Neabejotinai, JAV tai nenaudinga. Todėl viduryje Europos tarp Rytų ir Vakarų reikia įkalti kylį - taip atsiranda toks pilkas koridorius: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Ukraina... O čia kaip tik trūksta Baltarusijos. Juk daugybę kartų girdėjome apie projektą „Intermarium“, kurį dabar labai propaguoja Lenkija.
Ir štai čia sklandžiai pereiname prie Lenkijos interesų. Lenkai šiandien svaigsta apie vienokio ar kitokio pobūdžio Žečpospolitos atkūrimą, jų politinėje spaudoje pilna samprotavimų apie minėtą „Intermarium“ ir pan. O kas tai yra „Intermarium“? Tai teritorija nuo jūros iki jūros, t.y. buvusi Lietuvos ir Lenkijos valstybė. Lenkai turi interesą Baltarusijoje, nes jie atsimena, jog Gardinas, Lyda, Brestas, Vilnius bei Lvovas buvo jų žemė. Dėl to jie žaidžia savo žaidimą, kurį palaiko JAV.
O kaip į visa tai žiūri Vokietija? Jie sako, kad „mes neleisime“, jog Baltarusija taptų antrąja Ukraina. Jie sako, kad su A.Lukašenka vis tiek reikės turėti reikalų... Vokietijoje yra dviejų grupių politikai: vieni žaidžia viena ranka su Amerika, kuri nuo 1945 metų iš ten taip ir nepasitraukė bei turi nemažai savo įtakojamų politikų. O tie, kurie žiūri į pasaulį per Vokietijos suverenumo prizmę, tokiam dariniui, kaip „Intermarium“, tikrai negali pritarti, nes toks darinys būtų nukreiptas prieš Vokietijos interesus.
Pažiūrėkime į šį reikalą iš Rusijos pusės. Čia visiškai aišku, kad rusai taip pat nesuinteresuoti būti apsupti priešiškomis valstybėmis. Jie taip pat nesuinteresuoti, kad atsirastų kylis tarp Rytų ir Vakarų Europos, todėl visiškai aiškiai V.Putinas pasakė, kad jeigu iškils pavojus, jie įves kariuomenę. O kur jie sustos? Turėkime galvoje, kad yra Karaliaučiaus sritis, kurios saugumas Rusijai yra svarbus ir Suvalkų koridoriaus klausimas visada yra aktualus. Taigi, Lietuvos pozicija čia yra itin keista: mes tiesiog stumiame Baltarusiją į Rusijos glėbį, nepalikdami Batkai jokios manevro laisvės. Juk rusų uždavinys yra kuo giliau integruoti Baltarusiją į savo sudėtį, o Lietuva Batkai nepalieka jokios galimybės vizginti uodegą tarp Rytų ir Vakarų, ką jis sėkmingai darė 25 metus ir tuo supykdė Kremlių. Lietuva dabar daro viską, kad užkirstų jam kelią į Vakarus ir už tai V.Putinas mums gali tik paploti...
