Prezidento krėslas svarbesnis už saugumąnuotraukos (6)

2017 gruodžio mėn. 10 d. 10:39:20 Perskaitė 1781

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Daugiausia dėmesio šiomis dienomis sulaukė JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir ten perkelti JAV ambasadą. Kokių pasekmių dabar galime sulaukti? Juk vienaip ar kitaip daugiau niekas pasaulyje, išskyrus, žinoma, patį Izraelį tokio D.Trampo sprendimo nepalaikė.

- Vaizdžiai tariant, D.Trampas tokiu sprendimu atidarė naują konfliktų Pandoros skrynią, iš kurios dabar pasklis visos nelaimės. Galbūt tas konfliktas nebus visiškai naujas - tiesiog į nuolat liepsnojančią ugnį įpiltas tam tikras alyvos kiekis. Šiandieniame teroristiniame pasaulyje toks D.Trampo pareiškimas suteikia naujų stimulų įvairaus plauko kovotojams ir ideologams. Manau, tai yra labai agresyvus ir rizikingas žingsnis.

- Kitaip sakant, ir Europoje dabar galime laukti naujos teroristinių išpuolių bangos? Nuspręsta padidinti vėl apsnūdusių europiečių budrumą?

- Be jokios abejonės. Žmonės, kurie organizuoja teroristinius išpuolius, neskiria amerikiečių ar europiečių - jiems tai yra tie patys kryžiuočiai. Kitaip tariant, visos šios gausios teroristinės publikos ideologijoje tokie skirtumai tarp europiečių ir amerikiečių nenumatyti... Akivaizdu, kad ši situacija smarkiai pasitarnaus naujų konfliktų generavimui ir tikrai nebūtinai tai vyks tose tradicinėse Artimųjų Rytų teritorijose. Europa taip pat tą pajaus.

- Kaip tik šią savaitę buvo pirmasis bandymas surengti D.Trampui apkaltą, tačiau ši iniciatyva Atstovų rūmuose žlugo. Įdomiausia, kad ją sužlugdė ne tik respublikonų balsavimas - apkaltos iniciatyvos nepalaikė ir absoliuti dauguma demokratų. Todėl neišvengiamai peršasi mintis, kad galbūt D.Trampas nusprendė panaudoti šią Jeruzalės pripažinimo kortą, siekiant išsaugoti savo postą ir apsisaugoti nuo apkaltos?


- Tam, kad apsigintų nuo potencialios apkaltos grėsmės, D.Trampas daro labai daug nuolaidų įvairioms lobistinėms, politinėms ir finansinėms grupuotėms Kongrese. Paprasčiau kalbant, jis dabar bando visiems įtikti. Tai, kad jis šiuo atveju sugebėjo apsiginti, aiškiai signalizuoja apie tai, kad visi reikalingi žingsniai iš jo pusės buvo žengti ir namų darbai buvo paruošti. Tradiciškai žydų lobistai Jungtinėse Valstijose veikia per Demokratų partijos balsus. Todėl aš manyčiau, kad šis Jeruzalės pripažinimas tikrai buvo vienas iš būdų nusipirkti reikalingą demokratų palaikymą. Vargu ar jis šiaip sau tik dėl simpatijų Izraeliui ar kokių nors sentimentų būtų daręs tokį rizikingą žingsnį... Kita vertus, ir be tokio žingsnio vargu ar apkalta būtų pavykusi. Įdomiau čia kas kita. Ši situacija tik parodo, kokia nelaime gali virsti pažeidžiamo asmens pakliuvimas į valdžią. Gindamas grynai asmeninį interesą bet kokia kaina išlikti valdžioje D.Trampas daro nuolaidas politikoje arba priima atitinkamus sprendimus, kurie labai lengvai gali išbalansuoti visą nusistovėjusių politinių santykių sistemą. Štai dabar mes tai turime Jungtinėse Valstijose. Esu giliai įsitikinęs, kad šis Jeruzalės pripažinimas Izraelio sostine yra pirktas milžiniško pavojaus daugelio amerikiečių ir europiečių gyvybėms sąskaita. Kitaip sakant, visuomenės interesas čia buvo primityviai iškeistas į asmeninį interesą, kas politikoje nutinka gana dažnai...

- Pakalbėkime apie pono Michailo Saakašvilio fokusus Ukrainoje. Kur yra šio konflikto esmė? Koks yra M.Saakašvilio interesas organizuoti naują arba eilinę revoliuciją Ukrainoje? Kam jam to reikia, užuot ramiai gyvenus kur nors Amerikoje?


- Jis kuria Maskvai labai palankią situaciją, kai generuojamas naujas galingas vidinis konfliktas. Vėlgi, bandydamas apsiginti asmeniškai nuo daugybės jam mestų kaltinimų, jis bando sprogdinti Ukrainą iš vidaus. Tai yra akivaizdu. Pagaliau, bandymas jį apkaltinti ir suimti remiamas pakankamai rimtais argumentais, t.y. jo bendradarbiavimu su valstybės priešais. Tai pagrįsta surinktais įrodymais, kad pinigai, kuriuos jis gaudavo savo įvairioms triukšmingoms akcijoms, ėjo iš Ukrainos valstybės priešų sąskaitų. Taigi visa tai, apie ką mes kalbėjome anksčiau, pagaliau virto Ukrainos Generalinės prokuratūros įrodymais prieš šitą asmenį. Tai, ką jis iškrėtė Gruzijoje, kai dėl jo politikos Gruzija prarado ištisas teritorijas ir politinio vystymosi galimybes, taip pat yra to paties proceso dalis - dabartinės Gruzijos problemos taip pat buvo sugeneruotos M.Saakašvilio rankomis, akivaizdžiai bendradarbiaujant tiek su Gruzijos, tiek su Ukrainos priešais.

- Tačiau vis tiek anksčiau ar vėliau jo problema Ukrainoje kaip nors bus sprendžiama? Juk visas reikalas dabar pasisuko tokia linkme, kad nugalės arba valdžia, arba M.Saakašvilis - jokio trečiojo kelio nematyti... O gal bus bandoma organizuoti, kad jis tiesiog pats kur nors išvažiuotų iš Ukrainos ir nedrumstų ten vandens?


- Žinoma, dabar šioje situacijoje nėra išeities - galų gale, jis yra padaręs konkrečius nusikaltimus, kuriais jis viešai apkaltintas tiek parlamente, tiek ir prokuratūroje. Taigi čia joks jo išvažiavimas kur nors kitur nepadės, nes už nusikaltimus reikia atsakyti, o kaltinimai ir įrodymai pateikti. Vadinasi, jis ir toliau bandys sprogdinti situaciją Ukrainoje, t.y. bus kuriamas naujas Maidanas, kurio tikslas bus užgrobti valdžią, nes sėsti į Ukrainos ar Gruzijos kalėjimą jis, aišku, netrokšta. Tokiu atveju išlieka tik vienas klausimas: ar šiandien Ukrainos valdžioje esantys žmonės sugebės nuo to apsiginti.

- Šiaurės Korėjos klausimas ir šią savaitę išlieka aktualus, juolab kad Pchenjanas oficialiai pareiškė, jog nemato jokio taikaus konflikto sprendimo būdo. Pasak šiaurės korėjiečių, karas anksčiau ar vėliau tikrai bus. Ar jie gali būti teisūs?

- Be abejo, aš lygiai taip pat manau, kad anksčiau ar vėliau šitas karas bus. Nes nė viena iš konflikto pusių nesiruošia atsitraukti. Šiaurės Korėją Rusija ir Kinija naudoja kaip svertą, kuriuo bus bandoma išjudinti Jungtinių Valstijų galybės pamatus ir taip pakeisti pasaulinių galių balansą savo naudai. O tam reikia įvelti amerikiečius į karą su Šiaurės Korėja. Tai naudinga tiek Rusijai, tiek Kinijai, kurie ir pretenduoja užimti pasaulinės galybės pirmą vietą. Todėl tikras karas šiame regione yra tik laiko klausimas.

- O tuo metu Rusijoje Vladimiras Putinas oficialiai paskelbė apie savo kandidatavimą artėjančiuose prezidento rinkimuose. Ką nors tai keičia, ar viskas liks po senovei?


- Aš nemanau, kad čia kas nors galėtų tikėtis kokių nors pokyčių. Tas jo kandidatavimas buvo aiškus jau seniai, nes, tiesą sakant, jis neturi kur dėtis. Valdžios praradimas jam yra tolygus mirties nuosprendžiui. Mano požiūriu, nieko netikėto čia neįvyks - V.Putinas eilinį kartą bus išrinktas prezidentu. O paskelbimu, kad jis kandidatuoja, duodamas labai aiškus ženklas tarptautinei politinei bendruomenei ir jį remiančioms jėgoms, kad pasaulinėje politikoje niekas nesikeičia. Iš tikrųjų taip ir yra - pašokusios naftos kainos V.Putinui duos tam tikrą politinį atokvėpį. Taip kad stabiliai galime prognozuoti visiškai tą patį Rusijos politinį kursą kaip ir iki šios dienos.

- Ir toliau tęsiasi „Brexit“ istorija. Britai su ES ir toliau niekaip negali susitarti, nepaisant vis nuskambančių politinių pareiškimų apie esą vykstantį „pozicijų suartėjimą“. O kas tokio nutiks, jeigu apskritai nebus pasiektas joks susitarimas?

- Manau, tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek ir likusioje Europoje yra gana stiprių jėgų, kurios nesusitarimą derybose laikytų optimaliausiu variantu. Kitaip šnekant, neįvyks „Brexitas“. Kiekviena diena, kiekvieni metai, kai nepriimamas joks sprendimas, kažkam neša konkrečią naudą. Netgi šis nesusikalbėjimo laikotarpis yra išnaudojamas verslo pasaulyje, todėl ir yra taip sunku susitarti. Prognozuoju, kad už gerų metų ir toliau bus trypčiojama toje pačioje vietoje, o mes ir vėl kalbėsime apie „Brexit“, kuris taip ir neįvyko...

- Šią savaitę naujai paskirtas Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pareiškė, kad Čekija neketina įsivesti euro. Kodėl čekai tokie kvaili ir nežengia mūsų pėdomis?

- Bet kuri valstybė, jeigu tai tikrai yra valstybė, stengiasi išlaikyti kuo daugiau instrumentų, darančių įtaką savo ekonomikoje. Nuosavo pinigo turėjimas yra vienas iš galingiausių tokių instrumentų. Čekija yra valstybė, čekai save suvokia kaip valstybę ir jiems to reikia. Lietuvos politikai nuo tų laikų, kai „pririšinėjo“ litą prie euro, o paskui ir perėjo prie paties euro, visą laiką bėgo nuo savo sprendimų priėmimo, bėgo net nuo galimybės daryti įtaką ekonomikai, naudojant savo pinigą. Tai yra toks nesusitupėjusių politikų, kurie priėmė tokius sprendimus, požymis. Čekai elgiasi natūraliai ir teisingai. Lygiai taip pat jie sieks išlaikyti savo nacionalinį banką, kad tik turėtų kuo daugiau instrumentų savo rankose. Tai yra aiškūs valstybingumo ženklai, kurių Lietuvoje mes seniai jau nematome, nes mūsų politikai stengiasi kaip galima greičiau visas tokias galimybes deleguoti kažkam kitam, šiuo atveju Briuseliui, ir pabėgti nuo asmeninės atsakomybės.


Parengta pagal savaitraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net