respublika.lt

Popierinė Europos armija ginsis nuo... NATO

(0)
Publikuota: 2018 lapkričio 18 10:30:47, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Naujosios Europos architektai Angela Merkel ir Emanuelis Makronas. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Šią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel oficialiai pristatė Europos „ateities viziją“, kuri ir po šio pristatymo išlieka labai miglota. Vienintelis daugiau-mažiau aiškus pareiškimas - esą ji kartu su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron) kurs kažkokią Europos kariuomenę, kuri neaišku, kam bus pavaldi. Taigi, ar iš jos kalbų supratote, kokią Europą jie dabar kurs?

- Iš tikrųjų tai, ką mes išgirdome, vizija net nekvepia... Kokia bus Europos Sąjunga? Koks bus jos valdymas? Kas vyks su „dviejų greičių“ Europa? Koks bus nacionalinių valstybių priimamų sprendimų santykis su stipriu ar silpnu centru? Žodžiu, yra masė klausimų, į kuriuos niekaip neatsakyta, tačiau visos šios problemos mums gerai žinomos, netgi geriau, nei daugumai kitų ES valstybių. Mes turėjome laimės sugriauti vieną sąjungą, o tai įvyko todėl, kad mes buvome labai efektyvūs, ieškodami atsakymo į panašius ar netgi tuos pačius klausimus. Taigi Angela Merkel, kaip ir anais laikais, į juos taip pat nesiteikė atsakyti... Todėl pakalbėkite tik apie vadinamos „Europos kariuomenės“ viziją. Kas tai bus? Europinis NATO ramstis ar kažkas, kas egzistuos lygiagrečiai NATO? Dar 1990 metais turėjome tam tikrą alternatyvią NATO organizaciją, kuri vadinosi Vakarų Europos sąjunga, kuri taip pat pretendavo į tam tikrų gynybinių klausimų sprendimą. Ar man reikia suprasti, kad A.Merkel bando rekonstruoti šią organizaciją dabar? Jeigu bus kuriama Europos kariuomenė, tai ar ji bus pavaldi NATO planavimo ir valdymo struktūroms, ar ne? Jeigu ne, tuomet reikia kalbėti apie kažkokius finansus. Nes iki šiol vokiečiai oficialiai kalbėjo tik apie 300 tankų, kuriais jie gali disponuoti konflikto atveju, nors patys vokiečių kariškiai tiesiai kalba, kad tai yra ne daugiau, nei 100 parengtų mašinų... Kitaip sakant, A.Merkel, prieš pasakodama apie „Europos kariuomenę“, pirmiausia turėtų atsakyti į klausimą, kokius finansus yra pasiruošusi investuoti Vokietija tam, kad sukurtų tam tikrą atsvarą Jungtinių Valstijų karinei galiai... Tą klausimą galima pasukti ir taip: ar tai yra alternatyva JAV gynybinėms investicijoms Europoje? Pasakyti taip, kaip E.Makronas, kad turi būti kuriama „Europos kariuomenė“ ir neatsakyti į klausimą, koks bus šių pajėgų santykis su NATO valdymo ir planavimo struktūromis, reiškia kalbėti absoliučias kvailystes...

- O ką tokia situacija žada mums? Prisidėsime ar lauksime? O gal metas panaikinti NATO dėl tokios „vizijos“?

- Mes puikiai suprantame, jog tai, kad esame NATO nariais, turime dėkoti Didžiajai Britanijai ir Jungtinėms Valstijoms. Tiek Prancūzija, tiek Vokietija į šį reikalą žvelgė kaip į tam tikrą avantiūrą, kadangi pas juos dominuoja kontinentinis savo galimybių suvokimas veikti išvien kartu su Rusija, siurbti jos išteklius ir išnaudoti jų technologinį atsilikimą. Tai buvo vienintelė, ypač Vokietijos, strategija Rusijos atžvilgiu. Panašu, kad ši šrioderizacija, kuri formavo Vokietijoje tiek ekonominį, tiek ir saugumo politikos mąstymą, niekur nedingo. Jeigu Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) atsisėdo ant „Gazprom“ pinigų maišo, tai Angela Merkel panašiai sėdi ant „Nordstream-2“, kuris yra būtent jos vaikaitis ir baisiausias palikimas Europai. Dabar ji gali ramiai išeiti į pensiją... Dabartinę situaciją, kai tiek prancūzai, tiek vokiečiai bando spręsti savo problemėles atskirai nuo viso euroatlantinio bloko, puikiai atspindi ir visos šitos šnekelės apie „Europos kariuomenės“ kūrimą. Lietuvai šita situacija nieko gero nežada. Tai reiškia, kad mes turėsime suskaldytas Vakarų šalių pajėgas ir konflikto atveju, jeigu kas nors Rusijoje bandys spręsti savo psichologines vidines problemas provokacijomis prieš Baltijos šalis, rimtos pagalbos mes neturėsime, nebeliks net ir galimybės tokią pagalbą suteikti... Į tas kalbas aš žiūriu kaip į labai pavojingą žaidimą. Senieji mechanizmai laužomi, o Vokietija ir Prancūzija jau atvirai atakuoja NATO, ką galima suprasti kaip bandymą išstumti Jungtines Valstijas iš Europos, neprisiimant jokių realių įsipareigojimų dėl atskirų valstybių gynybos. Todėl lietuvių politikų nuolatinis kvaksėjimas apie NATO 5-ąjį straipsnį, esą mus kažkas apgins, šių įvykių šviesoje atrodo apgailėtinai...

- Toje pačioje „vizijoje“ buvo daug dėmesio skirta vadinamiesiems „pabėgėliams“. A.Merkel tarsi ir atsiprašė, kad per daug jų prisikvietė, tačiau ir toliau reikalavo, kad visos šalys dabar dalintųsi tarpusavyje jos pastangų vaisių... Kur čia logika? Viską padariau blogai, bet dabar jūs turėkite?


- Tai rodo, su kokiais „mąstytojais“ mes turime reikalų... Žmogus, pripažindamas, jog visiems „pakasė kiaulę“, dabar įsistatęs tos pačios kiaulės akis sako: na, ką gi, aš čia jums visiems pridergiau, bet dabar jūs niekur nesidėsit - mano sukurtą problemą dabar srėbsit visi. Čia kitokio paaiškinimo ir negali būti. Mes ankstesniuose pokalbiuose ne kartą minėjome keistąją A.Merkel politiką, kai viena ranka ji pasirašinėja sankcijas savo draugui Vladimirui Putinui, o kita ranka pasirašo popierius, suteikiančius jam galimybę uždirbti milijardus, pardavinėjant Vokietijai energetinius išteklius. Dabar mes matome, jog toks pat žaidimas persikėlė ir į kitas sritis - nuo „Europos kariuomenės“, kuri neaišku kam bus pavaldi, iki „pabėgėlių“ dalybų... O ant Europos galvos tuo metu griūva vis naujos problemos, pavyzdžiui, finansinės bėdos Italijoje... Pasakoti savo „vizijas“, bet nieko nepasakyti apie tai, kaip bus tvarkomasi su Italijos, Ispanijos, Graikijos skolomis ir bėdomis, yra mažų mažiausiai nemandagu... Nebent tiesiog nėra ko pasakyti...

- Kadangi prabilome apie skolas, kaip tik šią savaitę pasirodė informacija, jog tai nėra tik Vakarų pasaulio bėda. Paaiškėjo, jog ir vadinamosios besivystančios šalys - Kinija, Indija, Brazilija, Rusija ir kt. - bendrai yra skolingos jau 71 trln. dolerių, o jų skola per metus paaugo 1 trln. dolerių. Jeigu prie to pridėsime 21 trln. dolerių JAV skolą, beviltiškas Italijos, Prancūzijos bei Graikijos skolas, visiems taps aišku, kad jų niekada neįmanoma atiduoti. Kaip dabar visa tai „nurašyti“? Ką daryti?

- Sakoma, jog skolas moka tik bailiai... Skolinimosi vajus, kuriam visas pasaulis iki šiol pasidavęs, tas gyvenimas skolon ir sukūrė dabartinę situaciją. Tai yra vienas iš pagrindinių besivystančio konflikto variklių, viena iš pagrindinių priežasčių, leidžiančių kalbėti, jog Trečiasis pasaulinis karas yra realybė. Koks yra būdas „nulipti“ nuo šių skolų, kurių atiduoti neįmanoma? Panaikinti jas karo būdu... Kas yra kam skolingas, kai visi yra skolingi visiems? Čia yra pagrindinis klausimas. Visi gyvena skolon, o išeitis yra tik viena: skolas reikia likviduoti. Bet kaip susitarti dėl jų likvidavimo, kai net dėl „Brexit“ susitarti neįmanoma?... Ši tema neturi atsakymo. Tiesiog fiksuojame situaciją ir šiandien reikalingas skolų likvidavimo arba jų nurašymo mechanizmas, tačiau kas gi drįs apie tai kalbėtis prie derybų stalo? Lengviau yra sukurti situaciją, kuri automatiškai nurašys visas skolas...

- Šią savaitę vos nuskambėjus pareiškimui, jog britų vyriausybė pritarė Teresos Mei (Theresa May) „Brexit“ planui, iškart pasirodė pranešimas, kad atsistatydino keli britų ministrai ir jų pavaduotojai... Dabar iki kitų metų kovo 29 dienos turi planui pritarti britų parlamentas. Ar realu to tikėtis, jeigu net ministrų kabinete yra gilus susipriešinimas?

- Ministrų pasitraukimas rodo T.Mei pozicijų silpnumą ir jos valdžios neįgalumą, negebėjimą suvaldyti situacijos. Mes būtent tai ir prognozavome dar paties proceso pradžioje. Jeigu britų parlamentas tam planui nepritars, atsistatydinti turėtų visa likusioji T.Mei vyriausybė kartu su premjere. Iš esmės tai mums pasako vieną esminį faktą: T.Mei buvo neteisi nuo pat pradžių, kai aktyviai pradėjo „Brexit“ procesą ir pritarė pirmajam referendumui. Visa kita - tik liūdnos ano sprendimo pasekmės, kurias nesunkiai buvo galima prognozuoti jau tada. Lūžta ir griūva ne tik T.Mei kabinetas, bet ir visas konservatorių pradėtas išstojimo iš ES mechanizmas. Šios griūtys visą šį absurdą atskleidžia taip akivaizdžiai, jog kito sprendimo, kaip tik naujas referendumas dėl pasitraukimo, negali būti. Dėl ko dalis vyriausybės pritarė „Brexit“ naujausiam projektui? Nes buvo tiesiog užmerktos akys į eilę klausimų, kurie iš tikrųjų yra aktualūs Didžiajai Britanijai, buvo atsisakyta dalies ambicijų bei galimybių, o dabar pažiūrėsime, kas iš tikrųjų buvo susitarta, kaip skelbiama. Pamatysime, kai britai vėl sės prie derybų stalo su ES. Labiausiai dabar tam susitarimui prieštarauja Škotijos premjerė. Škotai bando sėdėti ant dviejų kėdžių, t.y. išlaikyti pozicijas Europos Sąjungoje ir išsaugoti visus ryšius su Didžiąja Britanija, tai jiems šiuo momentu yra naudinga. Tačiau dabar jie turės pasirinkti vieną kėdę, jeigu, žinoma nebus nuspręsta pasukti laivą atgal, t.y. skelbti naują referendumą...

- Tuo metu anapus Atlanto pirmosios nelegalių migrantų kolonos jau pasiekė Meksikos-JAV sieną. Pirmieji nelegalai jau užsiropštė ir ant sieną žyminčios metalinės tvoros, kur mielai pozavo korespondentams. Kažin, ar ilgai jie ten sėdės, ar vis dėlto kas nors ryšis juos nuo ten nuimti?

- Manau, D.Trampas sužais senus amerikietiškus žaidimus, su kuriais buvo susidūrę net ir mūsų seneliai, kai tuometinių migrantų bangos buvo išlaipinamos mažoje Niujorko įlankos saloje, o storas amerikiečių policininkas tikrindavo, kokius kas turi dantis: sukirmijusiais dantimis būdavo rūšiuojami į vieną pusę, o su gerais - į kitą... Taigi ir čia bus įrengtas filtracijos lageris, kiekvienas nelegalas bus kruopščiai peržiūrimas, patikrinamas pagal iš anksto nustatytus aspektus ir standartus. Dalį įleis, sukūrus rimtus pagrindus, kodėl didžioji dalis jų neįleidžiama. Sena sistema: skaldyk ir valdyk, nes vieni tikėsis ten pakliūti, kiti - iš anksto žinos, kad nepraeina, todėl bandys kurstyti kitus veržtis ir laužtis per sieną jėga. Viskas priklausys nuo to, kokie finansai yra tikrovėje mesti šitai provokacinei akcijai. Provokacinė akcija todėl, kad ji turi išryškinti tikrąją D.Trampo politiką: jis pasiruošęs invaziją stabdyti jėga, ar ne? Tam, kad jis panaudotų jėgą, reikia, kad ir būtų veržiamasi jėga. Ten, matyt, susirinks iki 10 tūkstančių nelegalų, t.y. toli gražu nepakankama masė, kad būtų galima pralaužti sieną ir tokiu būdu diskredituoti D.Trampą bei jo politiką, priverčiant jį šaudyti. Todėl prognozuoju, jog D.Trampas tvarkysis su situacija mano ką tik papasakotu metodu.

- Bet jeigu jis bent nedidelę dalį nelegalų įsileis, tai iškart užsimanys ir kiti. Ar nepradės plūsti kur kas didesnės gaujos iš visos Centrinės bei Pietų Amerikos, o gal ir iš toliau?

- Žinoma, bet čia ir slypi visa provokacijos esmė, kadangi
D.Trampas daugiau neturi ką daryti. Jis buvo pastatytas prieš problemą, jis jau pasakė, kad jis nieko prieš šituos žmones neturi, tačiau pageidauja, jog jie Amerikoje atsirastų legaliai. Taigi jis nuo šių žodžių „nulipti“ dabar negali. Be to, visiems aišku, kad tie 10 tūkstančių žmonių prie sienos netrukus apdergs visą teritoriją, nes nėra normalių sąlygų, todėl D.Trampas jų laikyti ant sienos taip pat negali, nes jį užpjaus įvairių pakraipų medija ir „teisių gynėjai“ pačiose Valstijose. D.Trampą šiuo klausimu palaiko anaiptol ne didžioji dauguma JAV gyventojų. Visi meksikiečiai ir kiti Lotynų Amerikos išeiviai, juodaodžiai ir kiti tų nelegalų nesuvokia kaip priešiško elemento. Visa Kalifornija, visa Vakarų pakrantė, visos buvusios Meksikos teritorijos ir jų gyventojai nežiūri į ateivius kaip į priešus. Ir čia D.Trampas negali viešai demonstruoti baltojo žmogaus teisių bei interesų, kaip norėtų jo tikrieji rinkėjai. Todėl jis turi laviruoti...

- Tęsiant migracijos temą verta prisiminti, kad šią savaitę Čekija atmetė JT migracijos paktą ir taip prisijungė prie vis didėjančio būrio tą jau padariusių valstybių: Bulgarijos, Austrijos, Vengrijos, JAV, Australijos ir kt. Greičiausiai to pakto nepasirašys ir dar visa eilė valstybių. Ar tai reiškia, kad tautų maišymo projektas žlunga?

- Tai yra pirma banga, kuri nepraėjo, bet ir toliau ši situacija bus brukama. Metamos į mūšį gana didelės ideologinės pajėgos ir grandioziniai finansai. Pasaulio gyventojų maišymo projektas akivaizdžiai yra realizuojamas. Žinoma, tai sukuria pasipriešinimą, bet dar sunku pasakyti, kokio dydžio pajėgos priešinasi, o kas jau palaužtas ar nupirktas. Vien tik faktas, kad į projekto realizaciją įjungta ir Angela Merkel rodo, kad veikia labai stiprios globalistų pajėgos ir joms atsispirti bus sunku.

- Kodėl ukrainiečiai šią savaitę į priešų sąrašą įrašė tokį „skaidrų“ politiką, kaip Gerhardas Šrioderis?


- Šrioderizacija yra tam tikra Vokietijos politikos kryptis, kai yra ignoruojami potencialių sąjungininkų interesai dėl atskirų politikų bei politinių-pramoninių grupuočių interesų. Kitaip, kaip NATO ir Ukrainos priešu šio veikėjo ir nepavadinsi... O jie įrašė G.Šrioderį tik todėl, kad nedrįso įrašyti Angelos Merkel. Ypač prieš rinkimus, kai A.Merkel veda gražias derybas su Petro Porošenka... Tikrovėje visiems aišku, kad tiek A.Merkel, tiek G.Šrioderis yra visiškai vienodi paukšteliai, apžergę tą patį rusišką vamzdį. Tokiu būdu Vokietija milžiniškomis sumomis tiesiogiai finansuoja Rusiją, nepaisant to, jog egzistuoja tarptautinių sankcijų sistema ir to, jog Rusija, laužydama visus tarptautinius susitarimus, apiplėšė savo kaimyninę Ukrainą. Tiesiog ukrainiečiai tiesiai pasakė, ką jie galvoja apie Vokietijos politiką, konkrečiai nedurdami pirštu į A.Merkel.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s