respublika.lt

Politinio elito prioritetai pasaulio konflikto išvakarėse

(0)
Publikuota: 2019 rugsėjo 22 07:00:00, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 13 nuotr.
Prezidentas Donaldas Trampas kalba ryžtingai, bet kaip elgtis su Iranu, neapsisprendžia . EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas PAULAUSKAS.

 


- Dronų atakos prieš Saudo Arabijos naftos perdirbimo gamyklas gerokai supurtė pasaulinę naftos rinką, pakėlė kainas ir neišvengiamai paskatino spėliones tema „kam tai buvo naudinga“. O kokius ir kieno interesus čia įžvelgiate jūs?

- Kažkokias išvadas galime pamėginti daryti tik remdamiesi pasaulio spaudos pranešimais ir straipsniais. Čia Lietuvoje mes beveik nieko nežinome, kad jau keletą metų vyksta didelis konfliktas tarp Jemeno ir Saudo Arabijos. Jemene vieną kovotojų pusę remia Saudo Arabija ir Vakarai, o kitą pusę - Iranas. Dabar kaip tik šitie Irano remiami sukilėliai husiai ir prisiima atsakomybę už minėtą dronų ataką prieš naftos perdirbimo gamyklas. Toks paaiškinimas būtų pats paprasčiausias ir bene aiškiausias: kadangi vyksta karas, tai įvairiausių atakų ten surengta daug, tik ne tokio masto... Bet yra keli reikšmingi niuansai, kurie, atrodytų, paprastą situaciją gerokai apsunkina ir eliminuoja lengvą paaiškinimą. Seniai aišku, jog tarp Saudo Arabijos karaliaus įpėdinių vyksta žūtbūtinė kova dėl sosto (šiame kontekste verta prisiminti ir arabų žurnalisto nužudymo istoriją Turkijoje), tas vidinis konfliktas yra milžiniškas ir tikrai niekas pernelyg nenustebtų, jeigu vienai pusei kovojant su kita kažkas nuspręstų padėti tiems Jemeno sukilėliams taip tiksliai pataikyti... Atkreipčiau dėmesį, kad tai buvo labai tiksli operacija ir daug kas svarsto, kaip kažkokie primityvūs maištininkai suorganizavo tokio masto ataką? Čia panašiai, kaip rugsėjo 11-ąją kažkokie veikėjai nusileido iš kalnų ir, pagrobę lėktuvus, sunaikino Niujorko bokštus dvynius... Iškart kyla klausimas: o kur tuomet dingo Jungtinių Valstijų ginklai, kuriuos Saudo Arabija perka didžiuliais kiekiais? Jeigu tie ginklai visiškai nesuveikė ir neapsaugojo nuo tokios atakos, būtų logiška manyti, kad tai galėjo nulemti kažkokios vidinės priežastys ar vidaus konfliktas...

- Tikriausiai, turite ne tik vidinio konflikto versiją?

- Žinoma, tačiau čia dar reikia akcentuoti, jog pati Saudo Arabijos nafta, kuri perdirbama tose gamyklose, jau yra ne tokia, kokia buvo dar prieš keletą metų, t.y. daug prastesnės kokybės. Vienas iš tų susprogdintų fabrikų iš esmės tik valo labai purviną skystį, iš kurio išgauna naftą. Todėl jau dabar daroma prielaida, kad pati Saudo Arabija, norėdama nuslėpti savo vis menkstantį potencialą, dirbtinai sukelia krizę, kuriai galima bus suversti visas bėdas. O tos bėdos yra sisteminės, nes naftos ištekliai ten senka... Bet grįžkime prie kitų versijų ir čia pirmiausia iškyla Izraelis, kuris, kaip žinoma, yra amžiname konflikte su Iranu ir labai norėtų, kad Iraną „patvarkytų“ kas nors kitas, o ne jie patys. Šiuo atveju, Izraelis su didele viltimi laukia „sunkios“ Jungtinių Valstijų rankos, todėl turi interesą sukelti bet kokį konfliktą. Beje, čia galima prisiminti ir neseniai dar eskaluotą atakų prieš tanklaivius istoriją... Dar viena versija - pats Iranas, kurį kaltina Jungtinės Valstijos. O juk Irane taip pat yra dvi pusės: viena politinio elito dalis su dabartiniu prezidentu priešakyje norėtų daryti nuolaidas Vakarams, tačiau ten yra vadinamieji „revoliucijos sargybiniai“, kurie kategoriškai stoja prieš bet kokius kontaktus su Vakarais. Todėl norėdami tokius kontaktus nutraukti, jie tikrai galėjo, kad ir tų pačių Jemeno sukilėlių rankomis, organizuoti šią ataką. Bet eikime dar toliau: bet koks konfliktas naftos rinkoje kelia naftos kainą. Jungtinėms Valstijoms tai yra gerai, nes, kad rinkoje galėtų konkuruoti jų skalūninės dujos ir nafta, reikalinga aukšta naftos kaina. O konfliktas toje naftingoje teritorijoje turi pakelti naftos kainas, ką dabar ir matome. Beje, tai naudinga ir Rusijai, ir visiems tiems, kurie prekiauja nafta. Taigi, matote, kiek čia yra suinteresuotų pusių.

- Na, bet Jungtinės Valstijos jau nustatė ir įvardijo kaltininką, kuriuo tapo Iranas. Kaip jis bus baudžiamas?

- Jie jau ne vieną kartą yra radę įvairių kaltininkų, nors vėliau istorijoje tie kaltinimai nepasitvirtindavo: tiek Irake, tiek Jugoslavijoje, tiek Sirijoje... Tik atkreipčiau dėmesį, kad net pati Saudo Arabija šįkart nepuolė aklai pritarti JAV pozicijai. Čia pridėkime, kad šiuo metu Iraną ėmėsi „šefuoti“ kinai. Ir kinai iškart dėjo pareiškimą, įspėdami JAV, kad nešokinėtų anksčiau laiko ir kviesdami pirmiausia atlikti išsamų šių atakų tyrimą. Tačiau bet kuriuo atveju, jeigu D.Trampas šįkart įvykdys savo grasinimus ir pradės bombardavimą, tai gali virsti į labai didžiulį konfliktą, kuris palies daugybę mūsų gyvenimo sričių. Bet Jungtinėse Valstijose taip pat yra dvi grupuotės. Demokratai visą laiką siekia D.Trampo nuvertimo, o šiuo konfliktu Saudo Arabijoje jis yra pastatomas į labai keblią padėtį: jeigu jis nenubaudžia Irano, nors pats jį apkaltino, tuomet pasirodo silpnu vadovu, o jeigu nubaudžia, tai iškart įsivelia į konfliktą Amerikos viduje, o tai jam gali kainuoti pergalę artėjančiuose rinkimuose.

- Pakalbėkime kitomis temomis. Štai šią savaitę paskelbta, kad Jungtinių Valstijų Federalinio rezervo bankas į finansų rinką „įlieja“ 75 milijardus dolerių... Kodėl tai daroma ir ką mums parodo šis reiškinys? Gal neveltui vis garsiau pradedama kalbėti apie naują krizę?

- Tai akivaizdžiai rodo, ką mes „Respublikos“ puslapiuose žmonėms sakome jau daugelį metų: Jungtinės Valstijos yra milžiniškoje finansinėje krizėje ir štai jau trečią dieną federalinis rezervas emituoja didžiulius kiekius pinigų. Tai pirmiausia daroma dėl likvidumo problemų, o suvaldyti situacijai, paprasčiau pasakius, spausdinami pinigai. Beje, tą patį daro ir Europos centrinis bankas, kuris nuo lapkričio 1 d. kas mėnesį mes į rinkas po 20 mlrd. eurų... Nes be šito finansinė sistema buksuoja. Tai galima palyginti su ligonio gelbėjimu, kai paralyžiuotas žmogus gelbėjamas, prijungus prie jo krūvas įvairiausių vamzdelių - jis gali metų metus gulėti tokioje padėtyje... Tas pat yra su Vakarų finansine sistema, todėl vyksta beprotiško kiekio pinigų spausdinimas. O dabar išryškėjo iki tol pasaulyje niekur nematytas dalykas: šiuo metu pasaulio rinkose funkcionuoja 17 trilijonų dolerių vertės vertybinių popierių su minusinėmis palūkanomis. Kitaip sakant, žmonės dar primoka už tai, kad kažkam paskolino savo pinigus...Viso pasaulio finansų analitikai svarsto, į ką visa tai dabar išvirs, nes nėra buvę jokio analogo tokiems reiškiniams. Visa tai rodo didžiulę finansinę ir ekonominę krizę. Kodėl ji kilo? Dėl to, kad Vakarų pasaulis jau daugybę metų gyvena ne pagal savo galimybes.

- Apžvelkime britiškus reikalus. Šią savaitę nutiko gana reikšmingas dalykas visoje „Brexit“ istorijoje: europiečiai davė britams laiko iki šio mėnesio pabaigos pateikti raštiškus pasiūlymus, priešingu atveju, pasak Briuselio, „viskas bus baigta“. Maža to, vyriausiasis Briuselio euroderybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) be jokios diplomatijos rėžė, kad britų premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) tik imituoja derybas, o iš tikrųjų niekas šioje srityje nevyksta... Ar jums tai nepanašu į ultimatumą?

- Galima tai vertinti ir kaip ultimatumą, tačiau toks ultimatumas - toli gražu ne pirmas... Jų buvo ir daugiau, paskui tas galutinis terminas praeina, vėl prasideda derybos, tuomet seka naujas ultimatumas... Kodėl taip yra ,Europos Sąjungos ir Britanijos politinis elitas puikiai supranta, kad britų pasitraukimas iš ES suduoda didžiulį smūgį šitam bendrijos projektui. Šis smūgis visokeriopas: ir prestižo, ir pinigų, ir geopolitine prasme. Žinoma, ES projekto šalininkai ir toliau bandys visomis priemonėmis Britaniją išlaikyti Briuselio priklausomybėje. Dėl to anglams buvo suteikta daugybė įvairiausių lengvatų bei išimčių - dar iki referendumo svarstėme, kad su tokiomis lengvatomis sėdėk sau ES ir klestėk... Bet tas Britanijos elitas, kuris žiūri į priekį, supranta, jog buvimas ES yra nesuderinamas su svaro sterlingo egzistavimu. Anksčiau ar vėliau tą klausimą reikės spręsti, o jeigu Britanija atsisako svaro sterlingo, tuomet tas „ligonis“, apie kurį ką tik šnekėjome, bus atjungtas nuo visų vamzdelių ir aparatėlių. Nes Britanijos skola yra milžiniška ir ji sugeba aptarnauti tą skolą tik dėl to, kad svaras sterlingas yra rezervinė valiuta. Kol Britanija turi svarą sterlingą, o ES - eurą, tol egzistuoja ir du emisijos centrai, o tai reiškia, kad yra du realios valdžios centrai. Nes jeigu tu turi teisę emituoti savo pinigus, tai savaime turi ir valdžią, o Briuselis visada norės atimti šį instrumentą iš Londono. Visa tai, kas apskritai vyksta ES, įskaitant migracijos klausimus, suvereniai mąstančio Britanijos elito netenkina - jie norėtų turėti laisvas rankas, nes daugelis analitikų Europos Sąjungai prognozuoja didžiules perturbacijas. Taigi, matome, kad čia yra susipynę labai daug įvairiausių interesų ir supratimo apie pasaulio ateitį. Tiek Briuselyje, tiek ir Londone žmonės skirtingai suvokia, kokia yra ta pasaulio ateitis. Pavyzdžiui, ar galima toliau gyventi vien tik spausdinant pinigus, su minusinėmis palūkanomis? Ar tai gali tęstis amžinai? Tie, kurie pasaulį mato realiai, suvokia, kad tai tęstis amžinai negali ir reikia kažką daryti. Taigi, čia susikerta net ne interesai, o supratimas apie situaciją pasaulyje apskritai.

- Šią savaitę Rusijoje ir keliose aplinkinėse šalyse vyksta dar vieni grandioziniai kariniai manevrai. Šįkart prie Rusijos prisijungė ne tik Kinija ar buvusios Vidurinės Azijos sovietinės respublikos, bet ir Indija su Pakistanu. Nejaugi patyliukais formuojasi nauja geopolitinė, o gal net karinė koalicija?


- Be abejo, nauja koalicija formuojasi, Mes jau daug kartų kalbėjome, kad artėja pasaulio gėrybių pyrago persidalijimas. Kadangi Vakarų civilizacija valgo ne pagal savo galimybes, tai visos tos šalys jos daugiau nenori maitinti. Mūsų sąmonėje visos šios šalys yra tarsi pusiau laukinės, bet jos eina į priekį, ten yra milžiniška rinka, o Indija pagal ekonomikos dydį yra pirmajame trejetuke. Ir šių valstybių jau taip nepašokdinsi, kaip kadaise šokdino ta pati Britanija, kai Indija ir Pakistanas buvo jos kolonijos. Jie šiandien nori tam tikros statisfakcijos, dėl to išeina į pasaulio perdalijimo rinką ir formuojasi koalicijos būsimajam susirėmimui. Taip visada nutinka prieš pasaulinius karus. Tas karas nebūtinai bus toks, kokie buvo anie du, tik prašykime Dievo, kad jis nebūtų branduolinis... Bet, kad konfliktas yra neišvengiamas, man yra akivaizdu. Kadangi vieni pravalgo neuždirbtus pinigus, o kiti nenori veltui atiduoti savo darbo vaisių. Ir jie jau turi tokį potencialą, kad netgi gali dabar mesti pirštinę. Dėl to jau dabar pasaulyje braižomos tam tikros fronto linijos. Iš čia kyla ir visi Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) judesiai. Ne be reikalo jis, kalbėdamas tiek savo diplomatų susirinkime, tiek Didžiojo septyneto forume, pasakė, kad jeigu Europos Sąjunga nesugebės rasti savo vietos šituose konfliktuose, tai ją tiesiog sutrins į miltus, o tie „trynėjai“ bus trys: Jungtinės Valstijos, Kinija ir Rusija. Jeigu ES bus paskendusi tarpusavio rietenose, nesugebės priimti ir vykdyti jokios vieningos politikos, tai ji neatsilaikys. O vieninga politika reikalinga, kad pasirinktum būsimojo konflikto pusę: su kuo tu? Dabar reikia atspėti, kas bus laimėtojas, kad būtum su juo lemiamu momentu, tačiau toli gražu dar neaišku, kas laimės. Tai yra didžiulis galvos skausmas visai Europai - galva neskauda tik mūsų politiniam elitui, kuris jau seniai yra pasirinkęs...

- Tuomet pabaigai apie mūsų politinį elitą ir pakalbėkime. Štai šią savaitę kompanijos „Rosatom“ atstovas pareiškė, kad Astravo AE statybos artėja į pabaigą, o tai reiškia, kad mūsų „kovotojai“ prieš „branduolinį monstrą“ galutinai pralaimėjo. Kodėl niekas mūsiškių nuomonės taip ir nepaklausė?

- Mūsiškių klausė. Kai mes norėjome statyti savo atominę elektrinę, jie patys siūlėsi prisidėti. Kai mes jų nepriėmėme ir jie pradėjo statyti savo, jie siūlė mums prisidėti. Mes ir tada atsisakėme. Net ir po to jie siūlė išsinuomoti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, mes būtume uždirbę krūvą pinigų ir dar gavę pigios elektros, bet mes ir čia atsisakėme. Taigi, mūsų klausė, mums siūlė, bet mes, kadangi turime pasirinkę šeimininką, kuris Europos Sąjungoje turi savo interesų, nenori, kad mes gautume pigias dujas ar elektrą - jam reikia parduoti savo gerokai brangesnes. Štai neseniai mūsų pirmasis asmuo pasakė garsią frazę, kad jis neturi moralinės teisės susitikti su Rusijos prezidentu. Aš tuomet darau išvadą, kad jis yra moralesnis už Romos popiežių, nes jis ne tik susitiko, bet dar ir dovanų davė... Galvoju, gal mes ne tą popiežių turime išsirinkę? Tuo apie mūsų politinį elitą viskas ir pasakyta. Kitaip sakant, mūsų politinis elitas gyvena absoliučiai savo susikurtame pasaulėlyje ir visiškai nenori matyti tikrovės. Kadangi man jau daug metų, tai puikiai prisimenu ir Tarybų Sąjungos pabaigą - ten buvo lygiai tas pat. Tada mūsų politinis elitas, įskaitant ir kadenciją baigusią prezidentę, lygiai taip pat nesusigaudė, kas vyksta. Kai aš pasakiau savo garsiąją kalbą Sąjūdžio suvažiavime, visi sakė - ai, visiškas beprotis, argi gali Tarybų Sąjunga iširti, ką jis čia šneka? Dabar yra lygiai tas pat, tik šiandien yra kiti žaidėjai...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s