Politikų rankomis Sirijoje kariauja stambios tarptautinės korporacijosnuotraukos (22)

2018 vasario mėn. 19 d. 10:57:10 Perskaitė 2667

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Visas internetas šią savaitę plyšauja dėl rusų samdinių vadinamosios „Vagnerio grupės“ patirto smūgio Sirijoje. Kokios turite informacijos apie tai?

- Mano šaltiniai, kuriais aš visiškai pasitikiu, sako, kad ten žuvo 624 žmonės. Tiesiog juos suvarė į „katilą“ ir elementariai išdaužė. Mano šaltiniai sako, kad amerikiečiai sąmoningai juos įviliojo į spąstus, demonstruodami, jog teritorija yra neginama. Tuomet prieš pat ataką susisiekė su rusų ekspedicinėm pajėgom Sirijoje, užklausė, ar ten yra jų žmonės, o rusai, žinoma, pasakė, kad jų žmonių ten nėra. Tada amerikiečiai paleido kovinius malūnsparnius... Sunaikinimo operacijai jau vykstant, rusai paskambino ir sako: „Leiskite mums susirinkti žuvusius“. Amerikiečiai vaidina nustebusius: „Kokius JŪSŲ žuvusius? Gal ten netyčia atsidūrė jūsų turistai? Jūs juk sakėte, kad jūsiškių ten nėra...“. Dabar visa karinė bendruomenė žviegia ir tyčiojasi iš rusų...

- Nepaisant to, kad rusų ten nėra, Maskvos reakcija buvo pakankamai griežta, net pasigirdo kaltinimų amerikiečių adresu neva įvykdytu „karo nusikaltimu“. Žinant rusus, jie vargu ar paliks viską taip likimo valiai, nors „Vagnerio grupė“ ir nėra Rusijos valstybinės konvencinės pajėgos. Kokių atsakymų galima tikėtis?

- Pradėkime nuo to, kad visa Sirija dabar yra pasidalinta į gabalus: po gerą gabalą turi turkai, iraniečiai, amerikiečiai ir rusai. Iš esmės tai yra už jų politikų stovinčių stambiųjų korporacijų vykdomas Sirijos plėšimas. Todėl aš nesu čia nei už amerikiečius, nei už iraniečius, nei juo labiau už rusus. Konstatuoju faktą: Sirijoje tarptautiniai banditai tiesiog drasko šalį į gabalus. Vieni banditai, nepasidalindami grobio, nusprendė dabar atakuoti kitus banditus. Ir kas toliau? Jeigu tikėtume mano šaltiniais, turime 624 lavonus. Tačiau rusų atsaką čia reikia prognozuoti vien jau dėl to, kad jie negali šito reikalo palikti. Jeigu amerikiečiams tai yra daugiau ekonominis karas, rusams tai pirmiausia ideologinis karas. Rusai per šią Sirijos kampaniją bando save pristatyti kaip vieną iš pasaulio galybių, diriguojančių pasaulinei politikai. Amerikiečiams to daryti nereikia - ir taip visi žino, kad šis pasaulis yra amerikoniškas. Taigi, natūralu, jog rusai bandys revanšuotis. Visi žmonės, kurie domisi, puikiai supranta, kas čia vyksta. Visose gynybinėse bendruomenėse tai traktuojama kaip milžiniškas rusų pralaimėjimas. Juk rusai šią „Vagnerio grupę“ konstravo pastaruosius 6-7 metus. Pirmiausia jie ją mėgino panaudoti visos Ukrainos okupacijai, tačiau ten neišdegė sužlugus visos Ukrainos užėmimo projektui. Tuomet tą grupę metė į Siriją, o čia juos ėmė ir sudaužė. Toje grupėje yra iki 10 tūkstančių gerai parengtų žmonių, taigi, jie prarado netoli 10 procentų kovotojų vos per vieną ataką...

- Tuo metu Sirijoje tarsi atsiranda nauji žaidėjai. Šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pareiškė, kad puls bombarduoti Sirijos vyriausybines pajėgas, jeigu bus patvirtintas cheminio ginklo panaudojimo faktas. Mes puikiai prisimename, kaip buvo „patvirtintas“ bakteriologinio ginklo turėjimo faktas Irake, bet iki šiol ten niekas tokio ginklo nerado. Tai kodėl ten kišasi prancūzai? Nusprendė atsiriekti savo Sirijos gabalą?

- E.Makronas netveria save pademonstruoti kaip rimtą prezidentą. O koks rimtas prezidentas yra ko nors nebombardavęs? Manau, kad labai didelę įtaką čia turi jo asmeniniai psichologiniai motyvai. E.Makronas taip pat save išvedinėja į pasaulines rinkas, kaip tikrą žaidėją. Tai yra dar vienas Šarlis de Golis, tik gal kokius tris kartus sumažintas. Jam neužtenka Angelos Merkel pareiškimo, jog ji plauks E.Makrono politikos farvateryje konstruojant naująją Europą. Jam reikia parodyti, jog ta naujoji Europa turi ne tik potenciją, bet ir savo politiką. Bet parodyti ten, kur yra sudėtingas techninis-karinis sprendimas, jis kažkodėl nedrįsta. Pavyzdžiui, jis galėtų tuo užsiimti artimiausiose Europos prieigose, t.y. Šiaurės Afrikoje mėginti suvaldyti pabėgėlių srautus. Imk ir daryk. Ir pats E.Makronas, ir mudu suvokiam, jog ten yra sudėtingas biznis. O pabombinti Sirijoje, kurią bombina visi, kas netingi ir kurioje jau dabar viskas subombinta, daug proto bei pastangų nereikia. Juokingiausia, kad tokias nesąmones aiškina didžiulės valstybės prezidentas, galintis turėti kuo puikiausią viešųjų ryšių strategiją. Bet nusirita iki tokio primityvizmo, kad trūksta žodžių tai apibūdinti. Na gerai, įrodyk, kad Sirijos valdžia naudojo ten cheminį ginklą ir kad tai nebuvo eilinė amerikietiška falsifikacija. Puikiai prisimename, kaip ponas Pauelas Jungtinėse Tautose kratė mėgintuvėlį, šaukdamas esą aptiko Irake bakteriologinį ginklą... Kaip tu tą įrodysi? Eilinį kartą pabombinsi? Na ir ką? Tai yra šiuolaikinės pasaulinės politikos supaprastinimo ir primityvumo įrodymas. Man tiesiog pikta, kad pono E.Makrono šita mamytė jam nepaaiškina, kad taip daryti nedera - juk moteris jau metuose, ji turėtų suprasti...

- Reziumuodami Sirijos temą, bandykime išnarplioti visą tą makalynę: amerikiečiai ten pykstasi su turkais, kurie kovoja su kurdais, rusai taip pat kažkada organizavo tą kurdų judėjimą kovai prieš turkus, su kuriais dabar bando draugauti ir t.t. O kur dar Irano bei Izraelio interesai... Kas ten iš tikrųjų vyksta?

- Jeigu mes matome pasaulį kaip valstybinių interesų dalijimosi erdvę, tai suvokti tą situaciją bus labai sudėtinga. Bet jeigu mes suprasime, jog už valstybinių interesų stovi stambiosios kompanijos, daugeliu atvejų - tarptautinės korporacijos, kurios tiesiog manipuliuoja valstybiniais interesais, tai vaizdas bus aiškesnis. Žinoma, ne Jungtinės Valstijos kaip valstybė išlaiko savo gabalą Sirijoje. Žinoma, ne Rusija kaip valstybė ten žaidžia savuosius žaidimus. Už to stovi tiek Rusijos, tiek JAV kompanijos, taip pat žmonės su didžiuliais jų akcijų paketais. Jų interesų gynimas yra konflikto Sirijoje pagrindas. Ne kitaip yra ir su Turkija. Tautiniais ir valstybiniais motyvais tiesiog prisidengiama. Lygiai tas pats yra su kurdais, sėdinčiais ant žemės, kurioje yra gausu naudingų iškasenų. Žinoma, prie viso to žaidimo yra kažkiek prikergiama dalis bendrosios nacionalinės politikos ir tuomet vieną ar kitą politinį veikėją, užsimiršusį, kam jis turi dirbti, tenka pastatyti į vietą, suvaldyti. Bet pagrindinis motyvas yra ne valstybiniai interesai. Šiuolaikinėje pasaulio politikoje viskas labai primena marionečių teatrą: lėles tu matai, bet nematai rankų, kurios jas valdo. O dabar bandyk išsiaiškinti, kas įkišo leteną į vieną ar kitą lėlę ar kas konkrečiai jas tampo už virvučių.

- Užmeskime akį į greta konflikto zonos klestintį Izraelį, kuriame bręsta naujas skandalas. Policija ketina pateikti kaltinimus premjerui Benjaminui Netanjahu dėl korupcijos - mėginama įrodyti, kad jis už šimtus tūkstančių šekelių parūpino JAV vizą vienam Holivudo prodiuseriui... Ar ne per banalu tokio aukšto lygio politikui? Kaip tokie dalykai išlenda į viešumą?

- Kaip suprantate, aš nepriklausau tam ratui politinių konsultantų, kurie tokiais atvejais sako: „Negali būti...“. Tuo labiau Izraelyje, kurį labai neblogai žinau. Žinoma, kad taip buvo. B.Netanjahu yra senas kareivis, jis puikiai tvarkėsi savo šalyje ilgą laiką, bet šįkart įkliuvo. Nieko nuostabaus. Priimkime, kad tai yra jo politinės karjeros pabaigos pradžia. Žinoma, už to skandalo stovi suinteresuoti asmenys. Žinoma, šitame žaidime labai sunku būtų nepastebėti rusiškos rankos. Nes tam, kad tokius dalykus iškapstytų, yra reikalinga rimta žvalgybinė operacija. B.Netanjahu buvo jiems labai nepatogus, bet jokiu būdu tai nebuvo padaryta tuščioje vietoje - čia tikrai ne fabrikacija ar kažkokia duomenų falsifikacija. Tiesiog tam, kad tokius dalykus iškastum ir išmestum į viešumą, reikalinga rimta profesionali organizacija, o ne atsitiktiniai asmenys, netyčia gavę galimybę išgarsėti...

- Izraelio tema tuo nesibaigia: B.Netanjahu kaip tik šią savaitę pareiškė, jog ketina aneksuoti dalį Vakarų kranto, kuriame jau yra įsikūrusios žydų gyvenvietės. Netgi mėgino paaiškinti, kad toks žingsnis esą jau suderintas su Amerika, nors amerikiečiai tai iškart paneigė. Kuo Vakarų kranto aneksija skiriasi nuo Krymo aneksijos, dėl kurios „demokratinis pasaulis“ yra nuolat „susirūpinęs“? Kodėl „nesusirūpinama“ šiuo atveju?

- Absoliučiai niekuo nesiskiria. Jokių tarptautinės teisės niuansų, kuriais Izraelis galėtų remtis, žinoma, nėra - tiesiog jie tai padarys ir toliau per ilgą laikotarpį mėgins įteisinti šį okupacinį momentą. Lygiai taip pat, kaip įteisino ir visas kitas užimtas teritorijas. Kažkam tai nepatinka, bet izraeliečiai mažiausiai kreipia dėmesį į tai, kas kam nors nepatinka... Izraelis nuo pat savo susikūrimo pradžios buvo niekam nepriimtinas. Jau anksčiau esu sakęs, kad, pavyzdžiui, britai po karo šaudė į žydų laivelius, plaukiančius link Pažadėtosios žemės. Šaudė į žydus, kurie ant savo rankų nešiojo nacių konclagerių tatuiruotes su jų asmens numeriais. Tačiau žydai plaukė toliau ir darė tai, ką jie laikė reikalingu. Dabar jie daro tą patį. Mums nereikia tuo stebėtis - tiesiog reikia iš to mokytis.

- O kaip tuomet „taikos procesas“ Palestinoje? Juk po tokio Izraelio žingsnio jis tampa visiškai neįmanomas.

- Be jokios abejonės, „taikos procesas“ yra toks viešai deklaruojamas reiškinys, bet Izraeliui jis, žinoma, yra nereikalingas. Arabai, beje, taip pat tuo klausimu nevieningi. Ar kam nors pasaulyje rūpi palestiniečiai? Tai yra tokia patogi korta tarptautiniuose reikaluose. Bet ar dėl to, kad palestiniečiai neturi ko valgyti, sugenda apetitas kam nors Vokietijoje, Prancūzijoje, Amerikoje ar Rusijoje? Žinoma, kad nesugenda... Taip, kad reikia visiems nustoti moralizuoti šią situaciją ir įsivaizduoti, jog žmonės, sėdintys prie pagrindinių valdžios svertų, yra suinteresuoti kuo nors daugiau, negu geru karbonado gabalu savo lėkštėje.

- Kaip tik šią savaitę amerikiečiai paragino rusus grąžinti Krymą Ukrainai. Tokie paraginimai seniai virto šauksmu tyruose, bet įdomu panagrinėti: kodėl būtent dabar, kai konfliktas iš naujo užsikūrė Sirijoje? Kam čia prireikė tokio „priminimo“?

- Aišku, mūsų aptarta batalija Sirijoje tikrai turėjo įtakos. Čia galima sukurti naują žydišką anekdotą: „Kodėl jūs išmušėt 600 mūsų žmonių? Kodėl jūs Krymą okupavot?..“. Graži diskusija... Kartais atrodo, jog neįmanoma, jog žmonės gali mąstyti taip primityviai, tačiau tarptautiniuose reikaluose refleksija dažnai yra būtent tokia. Mes nevaldome viso informacinio lauko ir aš negaliu dabar pasakyti, į ką čia tiksliai taikoma. Tačiau dar kartą akcentuoju, kad didžioji visų tarptautinių santykių dalis vyksta po stalu. Tai yra ne tarpvalstybinių santykių lygiu, tarpkorporaciniu. Mes tai savo komandoje vadiname „tinklinėmis valstybėmis“. Tarptautinės korporacijos savo pozicijas turi ne tik Panamoje, ne tik kažkur Afrikoje ar Europoje. Tam yra reikalingas labai specifinis tyrimas, kad suvoktum, koks konkrečios „tinklinės valstybės“ veikėjas stovi už Vladimiro Putino ar Teresos Mei, ir manipuliuoja Rusijos ar Britanijos veiksmais. Bandydamas tai paaiškinti ne kartą esu pateikęs pavyzdį, kai XIX a. britų Indijos kompanijų akcininkai iš esmės manipuliavo visos imperijos didžiąja politika, priversdamos kinus vartoti jų opiumą ir arbatą. Lygiai tas pat vyksta ir dabar. Tik tiek, kad mes, žvelgdami iš istorinės perspektyvos, dabar galime tokią publiką atpažinti iš analogiškų veiksmų. Niekas nepasikeitė. Tiesiog tai, kas vyksta dabar, mes galėsime suvokti tik iš šimtmečio perspektyvos. Tačiau tai nereiškia, kad mudu neturime apie tai pasakyti mūsų „Respublikos“ skaitytojams...

- Tuomet mūsų skaitytojams dar pasakykime, kodėl šią savaitę ukrainiečiai Michailą Saakašvilį deportavo į Lenkiją, o ne į Gruziją, kur jis yra seniai laukiamas su paruoštais antrankiais?

- Čia suveikė įgimtas prezidento Petro Porošenkos bailumas priimti reikalingus sprendimus. Akivaizdu, kad M.Saakašvilį reikėjo išgrūsti tiesiai į Gruziją. Ten jo laukia ir ten jį būtų padėję į jam tinkamą vietą. Tačiau Ukraina yra pilna mitologijos apie tai, kad už M.Saakašvilio stovi didelės ir labai svarbios grupuotės Jungtinėse Valstijose... Todėl jie vietoj to, kad įkištų į kaliūzę, jam pasamdė specialaus užsakomojo reiso lėktuvą ir nuskraidino į Lenkiją. Vienu žodžiu, eilinį kartą tuščiai ištratino mokesčių mokėtojų pinigus, nors tas veikėjas nusikalto pažeisdamas valstybės sieną, ignoruodamas ir terorizuodamas valstybės tarnautojus, organizuodamas antikonstitucinį perversmą ir už tai imdamas pinigus iš Rusijos. Plius jis yra vertingas liudininkas Maidano įvykių byloje. Po velnių, kaip dabar tokį žmogų imti ir paleisti. Tai buvo bailaus žmogaus - P.Porošenkos, atsidūrusio tokiose pozicijose ne vietoje ir ne laiku, klaida.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net