Pokyčiai Baltarusijoje atneš naujas problemas

Baltarusijos opozicijos laukia permainos?

Spalio 13 d. dažniausiai išrinktąja Baltarusijos prezidente vadinama Sviatlana Cichanouskaja paskelbė ultimatumą faktiniam prezidentui A.Lukašenkai. Per 13 dienų jis turėjo paleisti politinius kalinius, nutraukti smurtą gatvėse ir palikti prezidento postą. Priešingu atveju, S.Cichanouskaja grasino visuotiniu streiku. Atsakydamas į tai oficialusis Minskas spalio 16 d. paskelbė tarptautinę opozicijos lyderės paiešką. Analogišką paiešką yra paskelbusi ir ištikimiausia Baltarusijos sąjungininkė - Rusija.

Kaip ir prognozavo nemažai politologų, A.Lukašenkos opozicijos vadovės grasinimai neišgąsdino. Nors ultimatumo terminas ir pasibaigė bei šalyje toliau vyksta mitingai, streikai netapo masiniais ir iš prezidento posto dabartinis šalies vadovas nepasitraukė. Dar daugiau, jo nurodymu iš kalėjimų buvo paleisti kai kurie politiniai kaliniai. Tai, politologų vertinimu, gali ne tik suskaldyti Baltarusijos opoziciją, bet ir į antrą planą nustumti prezidente pasijautusia, tačiau įvykius gimtinėje per saugų atstumą stebinčią S.Cichanouskają. Labai tikėtina, kad prie opozicijos vadovo vairo gali stoti Baltarusijoje likęs ir nuo režimo realiai nukentėjęs, todėl didesnį autoritetą šalyje įgijęs arba tiesiogiai Rusijos remiamas asmuo.

A.Lukašenką iš posto verčia ne tauta, o Rusija

Apie tai, kas gali priversti A.Lukašenką trauktis ir kokią įtaką dabartinė situacija gali turėti bendram stabilumui regione, „Vakaro žinios" pasiteiravo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, saugumo srities eksperto Audriaus Butkevičiaus.

„Norint, kad protestai turėtų poveikį, jie turėtų būti ne savaitgaliniai, kai grupelė jaunų žmonių, atidirbę darbo dieną, išeina į gatves, bet viskas apsiriboja mojavimu vėliavėlėmis. Protestų tikslas - nualinti saugumo sistemą. Pareigūnai turėtų pamiršti miegą arba miegoti nesiprausę valstybiniuose pastatuose. Tik taip jie suvoks, kad situacija tampa nebepriimtina", - sakė saugumo ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad visuomenė turi nebijoti naudoti jėgą.

„Valdžia remiasi penkiomis pagrindinėmis „kolonomis" ir norint pokyčių jas būtina išjudinti. Pirmiausia - paklusnumas. Žmonės turi pradėti demonstruoti nepaklusnumą visose situacijose ir aiškiai parodyti, kad gali apsieiti be šios valdžios. Antra - legitimumo klausimas. Jeigu A.Lukašenkos valdžia yra neteisėta, savaime neteisėta tampa ir vyriausybė, ir savivaldybės. Visuomenė turi protestuoti prieš visą valdžios sistemą, o ne tik prieš vieną jos grandį. Trečia - specialistų paklusimas valdžiai. Visuomenės protestai turi įtraukti specialistus, be kurių dabartinė valdžia negalėtų funkcionuoti. Ketvirta - finansai. Būtina atakuoti tas sritis, iš kurių valdžia gauna lėšas. Tai yra šalies gamyba ir mokesčiai. Penkta - sankcijos. Dabartinės valdžios naudojamos sankcijos yra pernelyg menkos, kad išgąsdintų žmones. Visgi jei valdžia yra neteisėta, tai ir jos naudojama sankcijų sistema nėra teisėta. Ir žmonės tam turi priešintis. Jei Ukrainoje žmonės Maidane būtų tik sėdėję prie laužų, tai Viktoras Janukovičius nebūtų bėgęs. Jis pabėgo tada, kai paruošti žmonės, įtraukę kitus protestuotojus, atakavo specialų valdžios rajoną. Valdžia buvo priversta gintis ginklais, į tai žmonės atsakė analogiškais veiksmais. Tuomet valdžia suprato, kad reikia bėgti, kol dar galima", - valdžios vertimo schemą pateikė A.Butkevičius.

Dar vienas svarbus momentas, pasak jo - užsienio valstybių įtraukimas, turintis apimti ne tik alternatyvios vyriausybės, galinčios pakeisti veikiančiąją, sukūrimą, bet ir protestų dabartinį režimą palaikančiose valstybėse organizavimą.

„Viso šito prezidente save vadinanti S.Cichanouskaja nedaro, tad naivu būtų tikėti, jog gyvendama Lietuvoje ji galėtų paveikti Baltarusijos politinius įvykius. Pokyčiai, kadangi dabartinį vadovą iš posto verčia Rusija, šalyje neišvengiami, tačiau išrinktoji tikrąja prezidente netaps. Ji yra per daug „susitepusi" Vakarais, todėl Maskva, tikėtina, į prezidento kėdę pasodins jai gerokai parankesnį Viktorą Babariką. Matyt, dėl to vienas pirmųjų į laisvę buvo paleistas V.Babarikos rinkimų štabo vadovas, kuris kalbėdamas apie A.Lukašenką labai atsargiai vadino jį prezidentu. Greičiausiai šalyje per kelis mėnesius bus priimta nauja Konstitucija, pagal kurią vyks nauji rinkimai ir rusai pasistatys priimtiną valstybės vadovą", - prognozavo politikas.

Kalbėdamas apie tolimesnes S.Cichanouskajos perspektyvas, jas jis buvo linkęs sieti su šiuo metu kalinčiu išrinktosios prezidentės sutuoktiniu.

„Ji pati ne kartą deklaravo, kad nenori būti prezidente, tad politikoje jos nebeliks. Labai tikėtina, kad rusams pasodinus į prezidento kėdę savo žmogų, prorusiškų pažiūrų neslepiantis Sergejus Cichanouskis ne tik bus paleistas iš kalėjimo, bet ir gaus kokį nors postelį. Tai užtikrins, kad tiek sutuoktiniai turės pragyvenimo šaltinį, tačiau tuo jų politinė karjera ir baigsis", - sakė A.Butkevičius.

Situacija tik blogės

O štai Lietuvos perspektyvas artėjančių pokyčių fone jis vertino skeptiškai.

„A.Lukašenkai balansuojant tarp Rusijos ir Vakarų mes turėjome savotišką apsauginį buferį. Jis nesuteikė rusams to, ką jie gaus dabar - naujas karines bazes, galimybę spausti Lietuvą iš Baltarusijos teritorijos ar net kontroliuoti vadinamąjį Suvalkų koridorių, jungiantį Lietuvą su likusia Europa, - potencialias problemas vardino buvęs krašto apsaugos ministras. - Prisiminus tai, kad Rusija pati stengiasi nedalyvauti konfliktuose, o tik sukuria konfliktuojančias puses, Baltarusija tampa puikiu konflikto su Vakaris placdarmu. Slėpdamiesi už baltarusių nugarų, jie galės vykdyti savo politiką, bet dievagotis, kad Rusija su tuo nesusijusi. Būtent tai šiuo metu vyksta Užkaukazėje. Prie situacijos blogėjimo smarkiai prisidėjo ir nekompetentingi mūsų šalies Užsienio reikalų ministerijos veiksmai."

Naujosios Lietuvos valdžios politika, A.Butkevičiaus vertinimu, taip pat neprisidės prie saugumo regione didinimo.

„Abejoju, ar konservatorių veiksmai skirsis nuo to, ką jie akcentavo prieš rinkimus ir to, ką jie ir jų lyderiai darė paskutinius 27 metus. Greičiausiai vėl bus demonstruojamas patologiškas antirusiškumas bandant į šią politiką įtraukti Vakarų šalis. Nors čia veikia daugiau nežinomųjų - Amerikos prezidento rinkimų baigtis, Emanuelio Makrono sėkmė arba nesėkmė, stengiantis paversti Prancūziją su savo piliečiais musulmonais kovojančia šalimi, naujo Vokietijos kanclerio atėjimas - tikėtina, kad Lietuvos valdžios pozicija palaikymo nesulauks. Nebent Rusijos vadovas Vladimiras Putinas imtų nuodyti visus, kas jam nepatinka. Tuomet jau pasaulio lyderiai šito ignoruoti nebegalėtų. Nes šiandien visas Vakarų prieš Baltarusiją ir Rusiją sukauptas garas „nuėjo į švilpuką" ir tuo viskas baigėsi," - artimiausias perspektyvas analizavo saugumo ekspertas.

Jo nuomone, valdžia, užuot ieškojusi priešų užsienyje, daugiau dėmesio turėtų skirti krašto saugumo stiprinimui.