Pavojinga, kai pinigų atsiranda per daug

- Tie tuščiai spausdinami pinigai esą turi patekti į bankus, o per bankus patektų į investavimą. Tas investavimas turėtų pagyvinti ir gamybą, ir kurti darbo vietas, ir, žinoma, vėliau visa tai turi skatinti tų prekių pirkimą. Bet problema yra ta, kad skolų našta - tiek fizinių, tiek ir juridinių asmenų - yra tokia didelė, jog žmonės stengiasi jų nusikratyti ir todėl mažiau perka. Antras dalykas: Europoje egzistuoja prekių perteklius, o žmonės iš esmės visais reikiamais daiktais jau apsirūpino, todėl pardavimai natūraliai mažėja. Trečias dalykas: bankai tiesiog neturi ką kredituoti. Kodėl gi dabar visur yra minusinės palūkanos? Todėl, kad bankams iš esmės nereikia žmonių pinigų, nes nėra į ką jų investuoti.

- Bet tai niekaip nepaaiškina, iš kur finansinės skylės atsiranda komerciniuose bankuose.

- Jos atsiranda todėl, kad iš senesnių laikų, kai jie kreditavo visus norinčiuosius be jokios atrankos ir kai kiekvienas „bomžas“ galėjo nusipirkti į skolą butą ar mašiną, atsirado didelė dalis bankų išduotų paskolų, kurių niekas negrąžina. O kad tas skyles uždengtų, ir vyksta tokios „gelbėjimo“ operacijos kaip dabar Italijoje. Čia yra skirtingi procesai. Dabar lopomos tos bankų skylės, kurios atsirado iš anksčiau buvusio beprotiško kreditavimo. Kad ir Graikijoje - bankai kažkada pirko jos vertybinius popierius, obligacijas, bet graikai pakliuvo į bėdą, o jeigu nurašomos graikų skolos, nurašomi ir jų vertybiniai popieriai, o visi tie, kurie investavo, lieka ant ledo...

- Tuomet kodėl tas pinigų spausdinimo mechanizmas neatneša jokių pageidaujamų rezultatų? Kita vertus, kur dingsta tie milžiniški srautai niekuo nepadengtų eurų? Kodėl jie nesukuria milžiniškos infliacijos?

- Kaip minėjau, dėl to, jog skolos tokios didelės, kad žmonės daugiau nenori skolintis, prekių prigaminta per daug ir nėra kur investuoti. O štai dėl infliacijos čia atskira kalba. Jeigu kalbame apie Jungtines Valstijas, didelė dalis jų spausdinamų dolerių pasklinda po visą pasaulį ir sumažina spaudimą JAV. Tačiau kur kas svarbiau, kad tiek JAV, tiek Europoje didžioji dalis tų tuščiai spausdinamų pinigų, kurių nėra kur dėti, nueina į vadinamąją finansų rinką, įvairius ateities sandorius, įmonių akcijų pirkimą fondų biržose ir t.t. Kitaip sakant, tie pinigai sklando kone virtualioje erdvėje, kuri ir vadinama „finansų rinka“. Į realią ekonomiką tų pinigų patenka nedaug. Todėl pasaulyje susidarė du atskiri pinigų kontūrai: vienas yra buitinis kontūras, kuriame mes visi gyvename, o kitas - tai tos „finansinės rinkos“. Tai tarsi du beveik nesusisiekiantys indai. Tačiau skirtumas tarp šių dviejų kontūrų yra milžiniškas tų „finansinių rinkų“ naudai. Yra net skaičiuojama, kad per vieną parą visų finansinių operacijų pasaulyje apie 90 proc. pinigų nueina į „finansų rinką“, o tik 10 proc. - į mums įprastą buitinę rinką. Bet stambiųjų įmonių pelnai dabar jau yra gerokai sumažėję arba jų apskritai nėra, o įmonių akcijų kaina, t.y. kapitalizacija, fondų rinkose nuolat tik auga. Nes reikia nusiurbti perteklinius prispausdintus pinigus. Vadinasi, žmonės, kurie prieina prie tų spausdinamų pinigų, kartu su bankais perka tas įmonių akcijas ir tuščiai augina jų kainą, t.y. pučia burbulą. Be to, dalį pinigų į šią kanalizuoja ir pačios įmonės, išpirkinėjančios savo pačių akcijas... Kitaip sakant, susidarė visiškai nenatūrali ekonominė situacija, kurios iki tol niekada pasaulyje nebuvo.

- O kas atsitiks, jeigu susilies tie du jūsų minėti pinigų kontūrai? Dešimtimis ar šimtais kartų pakils kainos ir nusiris milžiniška infliacijos banga?

- Žinoma, tai bus tikras cunamis, kuris nuneš visus ekonomikos likučius ir menamą „auksinio milijardo“ žmonių gerovę. Juk panašiai buvo ir Tarybų Sąjungoje, kur egzistavo net keturi atskiri vienas nuo kito pinigų kontūrai. Pirmas kontūras - tai buitiniai pinigai, už kuriuos žmonės pirko ledus ir kefyrą. Antras kontūras - tai įmonių sąskaitiniai pinigai, kurie niekaip nesusiekė su buitine rinka. Trečias kontūras - tai vadinamasis pervedamasis rublis, kuris funkcionavo Maskvos kontroliuojamoje ekonominėje erdvėje, atsiskaitant su Višegrado šalimis. Ketvirtas kontūras - tai rublio santykis su tikromis valiutomis, t.y. doleriu, vokiška marke, franku ar svaru sterlingų. Visi šie kontūrai funkcionavo visiškai atskirai vienas nuo kito, bet štai Michailo Gorbačiovo laikais staiga pamatėme žvėrišką visų kainų šuolį. O kodėl taip atsitiko? Todėl, kad M.Gorbačiovas suliejo tuos kontūrus - pirmiausia buitinius ir įmonių sąskaitinius pinigus, t.y. leido naudoti įmonių sąskaitinius pinigus perkant buitines prekes. Ir visa ta pinigų masė plūstelėjo į buitinę rinką, kilo didžiulė infliacija ir chaosas, nes prekių juk liko tas pats kiekis, o pinigų rinkoje atsirado dvigubai ar trigubai daugiau...

- Jeigu spausdinami tokie kiekiai, pinigai anksčiau ar vėliau pradės prarasti savo vertę. Galbūt tie patys bankai ar šiaip prie tų pinigų prieinantys žmonės puls supirkinėti kokias nors materialines vertybes ar tiesiog ištisų valstybių žemes?

- Yra milžiniškas pinigų kiekis, pakibęs tose „finansų rinkose“, ir kai tik tie pinigai su buitine rinka susilies, mus nuplaus infliacinė banga. Protingi žmonės jau seniai viską supirkinėja. Antai Kinija, turėdama savo rankose trilijonus JAV prispausdintų dolerių, puikiai supranta tas grėsmes ir masiškai supirkinėja auksą bei kitus realius aktyvus. Visame pasaulyje Kinija supirkinėja žemes bei tikras įmones, naudingas iškasenas ir t.t., nes jie bando pabėgti iš šios netikrumo zonos. Jie supranta, kad ši situacija anksčiau ar vėliau kažkaip spręsis ir jie tiesiog praras galybę pinigų. Apie visa tai, ką mes čia kalbame, seniausiai diskutuojama visoje rimčiausioje pasaulio finansinėje spaudoje, tik pas mus bankų ekonomistai apie tai nieko nekalba. O visas pasaulis svarsto, kaip išeiti iš tokios padėties, nes amžinai tai tęstis negali. O tuo metu užsienio šalių bankai vis mažiau perka JAV vertybinius popierius - iš čia ir visa D.Trampo veikla bei visi jo ekonominiai sumanymai. Tad mūsų laukia labai įdomus laikotarpis, kurio pasaulyje niekada nebuvo. Kaip „auksinis milijardas“ išbris iš šitų problemų, kol kas jie dar patys nesupranta...

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"