respublika.lt

Paskutinė dovanėlė Lietuvainuotraukos (31)

2019 sausio mėn. 26 d. 09:31:22
Irena BABKAUSKIENĖ

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

 

- Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pasirašė Vokietijos ir Prancūzijos draugystės sutartį. Naująja sutartimi siekiama perkelti dvišalius santykius į „naują lygį“. Ar šį susitarimą, kuris įpareigoja stiprinti abiejų šalių karinius ryšius, galima vadinti būsimos Europos kariuomenės preliudija?

- Toli gražu. Žinoma, bet kokia sutartis turi atsakyti į klausimą „prieš ką draugausim?“, bet manau, kad tai yra ne tiek būsimos kariuomenės kūrimo preliudija, kiek bandymas performatuoti pačią Europą. Prancūzija ir Vokietija puikiai supranta, jog visos kitos Europos valstybės arba ir toliau reikalaus savo teisių bei diktuos savo politiką, arba atsiras tam tikras stuburas, europinis nugarkaulis, kurį šioje schemoje sudarys vokiečiai ir prancūzai.

Laikausi nuomonės, jog pagrindinės jėgų linijos Europoje, sakykime, nuo XIX a. pradžios, nesikeičia. O tai reiškia, jog kontinentinės Europos koncepto požiūriu šis prancūzų ir vokiečių aljansas išsilies į tam tikrą aljansą su Rusija. Vadinasi, europiečiai darys nuolaidų Rusijai. O pastaroji, bandydama stabilizuoti savo vidinę padėtį, sieks plėstis iki ankstesnių ribų, kurias laiko savo natūraliomis sienomis. Tai yra, sieks didinti įtaką Baltijos valstybėse. Ir tai yra problema mums. Reikia labai tiksliai suvokti, jog visas XIX a. iš esmės yra Rusijos imperijos milžiniškos galybės ir kitos galybės - Didžiosios Britanijos - tarpusavio konfrontacija. Tai yra didysis žaidimas, kurį XIX ir XX a. laimėjo britai, arba, sakykime, anglosaksai. Rusija sieks revanšo. Mes esame šio revanšo siekimo viena pagrindinių konflikto linijų. Žvilgtelkime dar kartą atgal į XIX a. ir suprasime, jog Didžiosios Britanijos politika visą laiką buvo skirta tam, kad sukliudytų prancūzų-vokiečių-rusų aljansui. Pradėkime nuo Napoleono Bonaparto karų, kai Napoleonas, prispaudęs vokiečių kunigaikštystes ir Prūsiją, susitarė su Rusijos imperatoriumi Pavlu, kuris staiga tapo milžinišku frankofilu - juk faktiškai Napoleonas suformavo kontinentinę Europą, tai yra, kažką panašaus į tai, kas, susitarus vokiečiams, prancūzams su rusais, galėtų gimti dabar. Britai į tai atsakė sėkmingu Pavlo nunuodijimu, į pasaulį paleisdami tėvažudį Aleksandrą, kuris pradėjo Rusijos imperijos karus prieš Napoleoną. Daug kas nesuvokia istorijos ir nesupranta, kad ne prancūzai užpuolė Rusiją, bet tai buvo prancūzų atsakymas į nuolatines rusų atakas prieš prancūzus Europos teritorijoje. Kalbu ir apie Austerlico mūšį, ir apie kitus mūšius. Britai „sužaidė šia korta“. Vėliau visas XIX a. buvo Didžiosios Britanijos konfrontacija su Rusija įvairiausiose teritorijose, iki Indijos imtinai. Ir XX a. pagrindinių politinių įvykių istorija iš esmės yra anglosaksų ir Rusijos konflikto istorija.

Ir štai dabar Didžiosios Britanijos europiniame žaidime kaip ir nėra. Arba išmesta iš žaidimo vokiečių bei prancūzų, ir, žinoma, rusų pastangomis (suvokti „Brexit“ be Rusijos įtakos tiesiog neįmanoma). Arba ji labai susilpninta.

- Tad turime kalbėti apie dabartines „Brexit“ peripetijas...

- Be abejo, britų politikai prigąsdinti. Tie, kas mąsto atsietai, galvoja, jog Skripalių nuodijimas yra kažkoks keistas anachronizmas, iššokantis iš šių laikų įvykių konteksto. Deja, ne. Tai yra tiesioginis imperatyvus gąsdinimas britų politikų, kurie turi suvokti, jog diversinis karas, kurį Valerijaus Gerasimovo hibridinio karo dokrinos fone vykdo Rusija, yra poveikio priemonė, arsenalas, kuris bet kurį iš jų gali paliesti bet kuriuo momentu, jeigu nešoks pagal tam tikrą dūdelę. Taigi mes turime vaizdelį, kad gerokai susilpninta Didžioji Britanija yra išmesta iš „europinių barščių“. Ir kai paskutinius 12-14 metų Jungtinės Amerikos Valstijos atsisako savo doktrinos kovoti keliais frontais tuo pat metu, koncentruojasi į savo interesus Ramiajame vandenyne, o pagrindiniu geopolitiniu priešininku suvokia Kiniją ir ieško šiame konstekste vienokio ar kitokio susitarimo su Rusija. Mes turime situaciją, kai Rusija, koncentravusi savo tegul ir nelabai didelius karinius biudžetus, pasigamina ginkluotę, kuri tarsi klastingas kinžalas gali smogti pagrindiniam Jungtinių Amerikos Valstijų potencialui - lėktuvnešiams. Kalbu apie viršgarsines raketas, tegul tai ir ne 27 machai (garso greičio parametrai - red. past.), apie kuriuos kalba Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bet 15-17, tai tikrai. Ir po 3-4 metų, kai Rusija turės šitam ginklui nešėją, tai bus pakankamai gąsdinantis dalykas Jungtinių Amerikos Valstijų lėktuvnešių armadai. Štai toks vaizdelis, kuriame reikia vertinti tai, ką pasirašė populiarumą prarandantis E.Makronas su visiškai populiarumą praradusia Angela Merkel, kuri iš esmės jau keliauja į „dramblių kapines“. Tai yra paskutinė dovanėlė Lietuvai. Šitaip reikia vertinti tą pasirašytą sutartį.

- Trečiadienį opozicijos kontroliuojamos Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) pirmininkas Chuanas Guaidas (Juan Guaid) pasiskelbė šalies prezidentu. Šį politiką laikinuoju valstybės vadovu iškart pripažino Donaldas Trampas (Donald Trump). Ko siekia JAV prezidentas, dar neseniai sakęs, kad nebus „pasaulio policininku“?

- Tai yra ta pati Amerika. D.Trampas niekada nesakė: aš nesistengsiu įvesti tvarkos kontinente, kuriame gyvename. Galų gale D.Trampas kuo puikiausiai supranta, kad tvoros statyba yra daugiau simbolinis gestas, bet valdyti situaciją reikia politinėmis priemonėmis. Ir reikia valdyti visame kontinente. Tai, ką daro D.Trampas, be abejo, jis ir turi palaikyti, turi skirti tam pinigų, kad tą Venesuelos piktžaizdę galima būtų sutvarkyti. Komunistai ir rusų statytiniai žaidė tą žaidimą, jie nustekeno šalį, pavertė žmones vargetomis. Tai moralinė šio sprendimo dedamoji. Pagaliau kažkas turi duoti Venesuelos gyventojams dešros ir pomidorų. Tai viena. Kitas dalykas, Rusijos skverbimasis į Amerikos kontinentą, ypač Venesuelą, Panamą, Nikaragvą toks akivaizdus, kad neprisiminti Kubos raketų krizės tiesiog neįmanoma. Todėl sakau, kad D.Trampas negali nereaguoti į tokius dalykus.

- Ir tam jokios įtakos neturi, jog Venesuela turtinga naftos?

- Naftos vaidmuo šiandieniniame pasaulyje nebėra toks, koks buvo prieš 40 metų, nebėra netgi toks, koks buvo prieš 5 metus. Jungtinės Amerikos Valstijos pačios pardavinėja savo naftos resursus ir visi suvokia, jog iki perėjimo prie naujų energetinių nešėjų - keliolikos metų klausimas. Visoms šalims, prekiavusioms savo kūnu, tarp jų ir Rusijai, ir Venesuelai, ir arabų kraštams, yra kilęs lygiai tas pats klausimas, todėl jos karštligiškai ieško, kaip sukurti naujus aktyvus, kuriais galėtų pakeisti tą „prostituciją“, kuria užsiėmė iki šiol, tai yra, prekiavo savo ištekliais. Nepervertinkime naftos. Šiandien naftos pardavimas yra efektyvių ryšių klausimas, tai nėra klausimas, kur gauti, tai yra klausimas, kam parduoti.

- JAV Kongreso Atstovų Rūmai didžiule balsų dauguma priėmė įstatymą, remiantį NATO ir atmetantį bet kokias pastangas išvesti JAV iš Aljanso. Neaišku, ar įstatymui pritars Senatas, kuriame daugumą turi respublikonai. Tad ar pavyks užkirsti kelią mėginimams pakirsti NATO, kai Baltųjų rūmų šeimininkas ne kartą kėlė idėją, jog Jungtinės Amerikos Valstijos gali pasitraukti iš NATO?

- JAV gyvena pagal šiandieninius standartus ir moka milijonus daliai nieko nedirbančių savo gyventojų tik todėl, kad egzistuoja milžiniškos Jungtinių Amerikos Valstijų įtakos pasaulyje. JAV išėjimas iš NATO būtų Valstijų įtakos mechanizmo naikinimas, tolygus šakos pjovimui, ant kurios jie patys sėdi. Tai galėtų įvykti tik tuo atveju, jei Senato dauguma tarnautų Rusijos žvalgybos valdybai. Visiškų bepročių ten nėra, net ir D.Trampas daugiau spekuliuoja tais teiginiais, negu bando juos realizuoti. Nes šūkis „Pirmiausia Amerika!“, visų pirma laikosi įtakų rinka, „doleriu kaip pagrindine atsiskaitymo pasaulyje priemone“. Bandymas užsidaryti savo valstybėje Jungtinėms Amerikos Valstijos yra mirtis. Todėl manau, kad šiuo požiūriu nieko neįvyks.

- Buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko paskelbė sieksianti Ukrainos prezidento posto. Kokios šios į populizmą linkusios politikės galimybės? Kas būtų, jei jai labai palankios prognozės pasitvirtintų?


- Per pastaruosius metus prezidentas Petro Porošenka atliko nemažai Ukrainai svarbių ir gana daug žmonėms davusių žingsnių. Pirma, atidaryti vartai į Europą. Visi tai puikiai suvokia ir tas pliusas yra prirašomas. Antra, sugebėjo sukonstruoti Ukrainos gynybos sistemą. Nors Ukraina paskutinius metus įtraukta į karą, bet tomis ukrainietiškomis ambicijomis P.Porošenka gerai suveikė. Trečias dalykas, P.Porošenka sukaupė pakankamai nemažą finansinį valstybės rezervą, nors atėjęs rado minusą. Žinoma, P.Porošenka patiria milžiniškus smūgius dėl jo aplinkos korupcijos, dėl jo paties neaiškios situacijos, kadangi jis yra verslininkas, jo verslas Rusijoje ir panašiai. Bet galiu pasakyti, kad šiandien Ukraina pradėjo lipti į viršų. Ir žmonės tai jaučia.

Aš nekalbėsiu apie Ukrainos cerkvės atstatymą, apie Rusijos įtakų kontroliavimą Ukrainoje, apie tai, kad P.Porošenka vysto pakankamai kietą dialogą su Rusija, kas daugeliui tokiam ukrainietiškam politiniam stuburui pritariančių asmenų patinka. P.Porošenka turi JAV paramą. Iš esmės ginkluotė yra teikiama jam. Todėl kalbant apie šiuos rinkimus, nepaisant tų esamu momentu jam nepalankių reitingų, jo jokiu būdu nenurašyčiau. O kalbant apie Juliją Tymošenko ir tuos ganėtinai aukštus jos reitingus, pridėkime tai, jog ji yra ilgą laiką buvusi valdžioje, ant jos „kabo“ ydinga sutartis su Rusija dėl dujų, jai gali būti inkriminuojamos kai kurios kriminalinės bylos, kur kalbama ne tik apie pinigų grobimą, bet ir žudymą. Aš J.Tymošenko situacijos nevertinčiau taip palankiai, manau, sulaukime vasario mėnesio vidurio ir tada pasikalbėsime.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (31)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NAUJOVĖS: Lietuvos ledo ritulio rinktinė artėja prie lemiamos pasiruošimo stovyklos fazės; iki šiol mūsų šalyje neregėtas technines naujoves taikanti rinktinė jau kitą savaitę turės nuspręsti dėl 22 žaidėjų, kurie vyks į pasaulio čempionato I diviziono A grupės kovas Kazachstane, o pastarosiomis dienomis rinktinės stovyklą paliko pirmieji žaidėjai.
  • RINKIMAI: sekmadienį vyksta balsavimas naujojo Šiaurės Makedonijos prezidento rinkimuose.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
baneris Big Daddy Wilson

Ar kelia grėsmes užsieniečių antplūdis Lietuvos darbo rinkoje?

balsuoti rezultatai

Ar dirbsite per Velykas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +3  +5 C

   +2   +3 C

 

 +2   +4 C

+8 +10C

 +14  +16 C

 

+12   +14 C

2-4 m/s

 2 m/s

 

 4 m/s

 

USD - 1.1250 PLN - 4.2786
RUB - 71.9719 CHF - 1.1383
GBP - 0.8647 NOK - 9.5978
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis