respublika.lt

Pasaulis į Rusiją žiūri atlaidžiau nei Lietuva

(0)
Publikuota: 2014 balandžio 25 15:05:55, Respublika.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras E.ZINGERIS ir Seimo nariai B.VĖSAITĖ bei A.KAŠĖTA. Diskusiją vedė žalgirietis G.JAKAVONIS. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Lietuvos atstovai, kad ir iš priešingų politinių stovyklų, Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje svarstant Rusiją, aneksavusią Ukrainą, elgėsi lyg vienos šeimos nariai. Visų nuomonė vieninga - su Rusijos agresija taikstytis negalima. Lietuvos atstovų poziciją palaikė tik mažosios pasaulio valstybės. Prancūzija, Vokietija griežtų sankcijų nepalaikė. Kodėl?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Emanuelis ZINGERIS ir Seimo nariai Birutė VĖSAITĖ bei Algis KAŠĖTA. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Visi mes, čia esantys, esame Lietuvos atstovai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Sesijoje, kuri vyko balandžio 7-11 dienomis, buvo priimtos dvi labai svarbios rezoliucijos. Viena įvertinta padėtis Ukrainoje, kita Rusijai pritaikytos tam tikros sankcijos už jos agresyvius veiksmus. Kas vyko Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje tais pagrindiniais klausimais?

E.ZINGERIS: Esu delegacijos narys nuo 1993 metų, t.y. 21 metai. Ponas Algis Kašėta taip pat yra patyręs šios delegacijos narys. Galiu pasakyti, kad vyko įvairių frakcijų pamąstymai: socialdemokratai, krikščionys demokratai, liberalai, kitų frakcijų nariai svarstė įvykius tiek Ukrainoje, tiek Rusijos elgesį Ukrainos atžvilgiu.

Mano teigiamai nuostabai, pirma rezoliucija buvo nepaprastai stipri. Pastarųjų keturių mėnesių Ukrainos, pasakyčiau, revoliucija buvo įrėminta į demokratijos tvirtinimo rėmus ir tai, kas įvyko Maidane, apibūdinta 18 punktų kaip demokratijos sustiprinimas. Žinoma, gale buvo pasakyta apie Krymo okupaciją ir aneksiją, apie kitus dalykus, bet iš esmės - apie Ukrainą, kad Ukrainos tauta turi teisę apsispręsti.

Pirmoje rezoliucijoje Ukrainos įvykiai buvo apibūdinti kaip demokratiniai pasikeitimai. Ukrainos demokratinė valdžia yra teisėta, t.y. Ukrainos Parlamentas yra teisėtai išrinktas ir toliau jisai egzistuoja. Totorių mažumos vaidmuo Kryme aiškiai apibrėžtas kaip esminės mažumos, turinčios ten šaknis. Ir, žinoma, akcentuotas Ukrainos nedalomumas. Tad mes turime pastarųjų keturių mėnesių veiklos apibūdinimą ir neleidimą interpretuoti kitaip kaip demokratijos įtvirtinimą Ukrainoje. Atskiras punktas buvo skirtas baisiems snaiperiams ir baisioms žudynėms. Tos žudynės turi būti ištirtos ir turi būti įvardyta, kas tai padarė. Mes turime ne melagingą, o Ukrainą remiantį dokumentą.

Antras dokumentas kalba apie Rusijos delegacijos balsavimo teisių suspendavimą. Mes esame skirtingų frakcijų atstovai, bet šiais klausimais balsavome beveik vieningai. Dėl Ukrainos visos Rusijos pataisos - keletas dešimčių - buvo atmestos.

O dėl Rusijos, tai kitą dieną buvo kitas detektyvas. Dėl Rusijos išsiskyrė į du stambius balsavimus. Vienas balsavimas - Rusiją visai pašalinti kaip narę, o antras balsavimas - suspenduoti balsavimo teises. Kaip matote, švelnesnis. Laimėjo švelnesnis variantas. Jau Rusijos delegacija nedalyvavo. Tai buvo dramatiška. Rusijos delegacija nepasinaudojo galimybe pasakyti, kaip jie mato Ukrainos ir Rusijos ateitį.
Dėl Rusijos įvykdyto Ukrainos teritorijų okupavimo buvo balsuota maždaug taip: 50 už griežtąjį variantą ir 100 su viršum „prieš“. O beveik visi likę - už švelnesnį variantą.

Į klausimą, ar pakankamas tos tikrai baisios situacijos, kai kaimynė Europos Tarybos narė okupuoja kitą Europos Tarybos narę, įvertinimas, galiu atsakyti, kad man atrodo - pusėtinai. Situaciją gelbėja tai, kad įrašytas vienas sakinys: jeigu toliau tai tęsis, balsavimas dėl Rusijos narystės vėl bus grąžintas į Parlamentinės Asamblėjos sesiją. Tokiu būdu tas sakinys išgelbėjo galbūt, atrodytų, silpną balsavimą arba tokį pusėtiną sprendimą, kai buvo tik balso suspendavimas, neleidžiama Rusijai toliau dalyvauti kitų rinkimų stebėjimuose. Ir trečias momentas - kad jinai pašalinta iš visų vadovaujamų pareigų.

Atsimenant, kad Europos Taryboje 46 šalys, įvairių frakcijų atstovai nuo kairiųjų iki dešiniųjų, tai, manyčiau, galbūt visai neblogas europiečių žvilgsnis, turint galvoje, kad tai ne vien Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Rumunijos atstovai, kurie yra Ukrainos kaimynai, o visos Europos, kur Ukraina - labai tolimas dalykas.

G.JAKAVONIS: Europos Taryba yra organizacija, kuri užsiima žmogaus teisių gynimu ir kontroliuoja, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės. Priminsiu, kad tokią pačią nuobaudą gavo Islandija, kuri neišlaikė vyrų ir moterų skaičiaus santykio delegacijoje ir buvo suspenduota.

B.VĖSAITĖ: Nuobauda yra neadekvati pažeidimui. Mane labiausiai stebino jaunieji Rusijos Valstybės Dūmos parlamentarai ir jų kalbos. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja yra organas, kuriame kaip mantra kartojama: demokratija, žmogaus teisės ir pagarba įstatymui. O jie, tiesą sakant, laikėsi turbūt geriausių Stalino laikų, Kirovo laikų ar Gėbelso propagandos taisyklių. Jie referendumą Kryme vaizdavo kaip pagarbą įstatymui. Krymo aneksiją - kaip tautos valios ir demokratijos išraišką ir pagarbą žmogaus teisėms, neva buvo ginamos rusų mažumos teisės. Tai priverčia stebėtis.

Džiaugiuosi, kad už kredencialų anuliavimą, t.y. už teisės būti visateisiu nariu suspendavimą, griežtai pasisakė ir balsavo Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Švedijos, Baltijos valstybių, Ukrainos, ypač Gruzijos ir Moldovos atstovai, kurie visai neseniai savo kailiu patyrė Rusijos aneksiją. Taip pat prisidėjo Čekijos, Kroatijos parlamentarai. Kai kurios didžiosios šalys, tarp kurių buvo Vokietija, Prancūzija, Austrija, aišku, smerkė aneksiją, tačiau kvietė tęsti dialogą su Rusija ir neuždaryti durų. Tačiau ką mes matome? Dialogas nėra tęsiamas. Rusija nenori dialogo. Dabar gal šiek tiek optimistiškai nuteikia būsimasis keturšalis susitarimas. Bet įsivaizduoju, kad Rusija pripažįsta tiktai veiksmus iš jėgos pozicijos.

Daug kas norėjo gauti žodį, tačiau pirmieji šokome mes su Emanueliu. Sakėme, kad Venecijos komisija pateikė aiškias išvadas, jog Krymo referendumas prieštarauja Ukrainos Konstitucijai. Nes visa Ukraina turėjo teisę skelbti referendumą dėl Krymo. O šis referendumas buvo skirtas būtent Krymo daliai. Pagal Ukrainos Konstituciją, jie neturėjo teisės šito daryti. Taigi aiškus pažeidimas, apie ką kalbėjo ir Venecijos komisija. Tokio cinizmo, melo ir šmeižto mes seniai negirdėjo po Asamblėjos stogu, nors šios organizacijos nariai esame jau ne vieną dešimtmetį.

Dar norėčiau pasakyti štai ką. Aš protestavau dėl to, kad Strasbūro sesijos metu buvo dalijamos proklamacijos. Dalijo jas jauni žmonės ir jose buvo dešimt punktų. Vienas iš punktų skelbė, kad Europos Sąjungos šalyse narėse buvo treniruojami arba ruošiami Maidano smurtautojai. Tai atsistojusi aš klausiau: gerbiami kolegos parlamentarai, tai prisipažinkite, kurioje iš jūsų šalių tie smurtautojai buvo ruošiami? Nes tokių žinių, kad jie būtų ruošiami Lietuvoje, aš tikrai neturiu. Nė vienas neatsistojo ir nepasakė, kad taip yra. Be abejo, tai yra šmeižtas, melas ir cinizmas.

A.KAŠĖTA:
Atsakant į klausimą, kas vyko, tai turbūt reikėtų pradėti nuo to, kas nevyko, ko nebuvo. Iš tikro nebuvo dialogo, kaip minėjo kolegos. Rusijos delegacija tiesiog šito sprendimo svarstyme demonstratyviai nedalyvavo. Daug kalbėtojų tai akcentavo. Tiktai dėl aneksijos ir tariamo referendumo buvo pažerti kontrargumentai, kurie buvo absurdiški.

Daug buvo stebėta didžiųjų valstybių pozicija, nes jų pozicija yra lemiama. Ir būtent Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir kitų nemažai lemiančių Europos Tarybos balsavimo rezultatus pozicija lėmė, kad buvo priimta nuosaikesnė rezoliucija. Mus maloniai nustebino Švedijos ir Didžiosios Britanijos parlamentarų pozicija, kuri buvo kaip ir vadinamųjų mažųjų šalių: Baltijos šalių, Gruzijos, Moldovos, beje, ir Lenkijos, Čekijos.

Matyt, jau yra slinktis, kai kurių šalių politikų suvokimas, kad prasidėjo naujas Europos geopolitikos etapas arba tam tikra Rusijos užsienio politikos slinktis į agresyviąją pusę, apie ką mes visi kalbėjome. Dabar belieka tikėtis, kad kitoje sesijoje matysime galbūt ir daugiau šalių politikų, palaikančių mūsų, sakykim, kietesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.

Nors man vis tiek iškyla retorinis klausimas. Situacija iš tikro negerėja arba blogėja, aštrėja. Rusija daro kitokias išvadas, nei buvo tikimasi priimant šį dokumentą. Taigi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja eis toliau su sprendimais ar vis dėlto lauks sausio 1-osios, nes iki tol gali labai daug visko įvykti?

G.JAKAVONIS: Kodėl visa tai vyksta? Štai priėjusi Vokietijos delegacijos atstovė klausė: „Kodėl jūs, tie mažiukai - lietuviai, latviai, estai, negalite parašyti laiško Angelai Merkel, kad nepirktų rusiškų dujų?“ Galbūt tai buvo naivus klausimas, bet vis dėlto... Galbūt kas nors tai pavadins sąmokslo teorija, bet ar Rusija, Vladimiras Putinas be tylaus suderinimo su A.Merkel galėjo šito imtis? Kas atsitiko, kad Rusija taip drąsiai ir taip drastiškai pradėjo elgtis, nekreipdama dėmesio į tarptautinę opiniją?

E.ZINGERIS:
Aš jums garantuoju, kad jokio susitarimo, - nors keista, kad aš imuosi garantuoti, - nebuvo. Tokio sąmokslo ir tokios ašies, kokia buvo iki karo, t.y. Molotovo-Ribentropo pakto, tarp Vokietijos ir Rusijos nėra. Yra tiktai pramoniniai sluoksniai. Mes matėme televizorių ekranuose, kaip kompanijos „Siemens“ vadovai lankėsi Maskvoje. Žinoma, egzistuoja pramoniniai sluoksniai, galėtume pasakyti, net tokie „šrioderiniai“ sluoksniai, tam tikra erozija politikoje, kuri stabdo tiesią, aiškią Vakarų reakciją.

Bet sąmokslo nėra, nes sąmokslas būtų susijęs su tuo, kad vokiečiai, prancūzai, anglai nereaguotų į savo rinkėjų reakciją į Rusijos invaziją į Ukrainą. Ir į Krymo aneksiją, ir į bandymus aneksuoti Rytų Ukrainos dalis. Mes matytume sąmokslą, jeigu ne ta plati neigiama reakcija į visą pokarinės tvarkos suardymą ir į Helsinkio akto suardymą, ir tai, kas yra rezoliucijos šeštame punkte, kad Rusija sukėlė grėsmę taikai ir stabilumui Europoje, nes pamynė sutartis.

Ar galite įsivaizduoti, kiek dešimtmečių reikėjo, kad prancūzai su vokiečiais atkurtų pasitikėjimą vieni kitais ir atsikratytų tos šimtametės priešpriešos? Bet tai įvyko, mes matome visai kitus santykius, prancūzai pakraupę kasdien nelaukia, kada vokiečiai įsiverš. Taigi įvyko sudėtingos Europos, atsirėmus į Antrojo pasaulinio karo pamokas, statybos.

Kai kas iš mūsiškių gali netikėti, kad tai įvyko, bet Rusija dabar bando suardyti atmosferą, kuri susidarė Europoje, okupuodama kitą Europos Tarybos narę, todėl reakcija bus visuotinė, aš jums garantuoju, ir neigiama, nes pati Europos tvarka yra paminta. Todėl nepavyks pramoniniams sluoksniams, kurie nori daryti biznį, turiu galvoje - įtakos grupėms, nustelbti politikų privalomą orientaciją į plačias prancūzų, anglų, švedų žmonių mases, kurios susijusios su žmogaus teisėmis, su valstybių sienų nepažeidžiamumo principais ir kitais dalykais.

Todėl mano atsakymas yra optimistinis. ES, kad ir pavėluotai, kad ir girgždėdama, moraliai atrems, o JAV pridės ir pakankamą sankcijų paketą.

Kita vertus, Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko Elmaro Broko ir iškilaus parlamentaro Jaceko Sariušo-Volskio (Jacek Saryusz-Wolski) buvo pateikta naujoji rezoliucija dėl ES ekonominių sankcijų Rusijai. Nežinau, kokių dar dalykų reikėtų jiems pridėti, nes yra visi punktai, patys griežčiausi punktai, įskaitant ir ekonominį visų rusiškų prekių boikotą. Čia jau yra tikrai aiškus tos silpnosios Europos atsakymas.

G.JAKAVONIS: Vis dėlto įžvelgiamos paralelės su 1939 metais. Vokietija, Hitlerio vadovaujama, okupuoja Austriją, vedama idėjos, kad visi vokiečiai turi gyventi vienoje valstybėje. Visi Europos didieji tyli: „Čia ne pas mus, mūsų nepalies“. Sutikite, kad tokios įtampos mes dar niekada nematėme, kad darosi kažkas baisaus. Buvęs Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos prezidentas Žanas Klodas Minionas (Jean-Claude Mignon) balsavo prieš tą pačią švelniausią rezoliuciją Rusijai. O rusai vis dėlto išėjo pakelta galva - jiems pagrasė pirštu, bet nenubaudė.

B.VĖSAITĖ: Kokius 70 metų Europa gyveno palyginti ramiai, tarptautinė teisė ir tarptautiniai susitarimai nebuvo pažeidinėjami. Tačiau aš manyčiau, kad tai ne V.Putino stiprybė, bet V.Putino silpnumas. Reikėjo kažkokiu apklotu uždengti būtent Rusijos ekonomikos silpnumą, nes sumažėjus energijos išteklių kainoms, - o jos ir toliau mažėja, - vis dėlto naujų pokyčių Rusijos ekonomikoje neatsirado. Ir tai buvo padengta būtent tokių nacionalistinių nuotaikų stiprėjimu ir stiprinimu. Ir dabar niekas negalvoja apie tai, kaip darosi sunku gyventi, nes iš tikrųjų rublio vertė krinta, produktai brangsta, bet visi dabar apimti euforijos ir nacionalistinių nuotaikų.

Kai pasižiūri Rusijos televiziją, kartais galvoji, kad persūdyta netgi tai, ką mes matydavome tarybiniais laikais. Niekas šito nenuneigs. Jau kalbėjau, kad tikrai žmonėms yra išplautos smegenys, ir tas smegenų plovimas vyko ilgą laiką, bet dabar jis tiesiog pasiekė apogėjų.

Kodėl Vakarų šalys šitaip elgiasi? Be abejo, Vakarų šalys turi daug investicijų Rusijoje, ir labai apmaudu, kai dabar jau keletas milijardų investicijų traukiasi dėl šitos susiklosčiusios situacijos. Vėl Rusija pradėjo naudoti amžiną savo ginklą, t.y. energijos tiekimą kaip politinio spaudimo priemonę. Šitas ginklas nuolat naudojamas, ir girdėjome žinių, kad Ukrainai nebus tiekiamos dujos, nes neva ji yra įsiskolinusi. Tenka apgailestauti, kad tuos milijardus, kuriuos skyrė JAV ir ES, teks sumokėti Rusijai kaip Ukrainos įsiskolinimą, padengiant, be abejo, buvusios Viktoro Janukovyčiaus Vyriausybės iššvaistytas lėšas.

Be abejo, užsienio šalys neturi tokios istorinės atminties kaip mes, Baltijos šalys. Buvome okupuoti pagal Molotovo-Ribentropo paktą, irgi vaizduojant, kad tai buvo labai savanoriškas rusų armijos, tiksliau sakant, rusų atėjimas į mūsų šalis. Kiekvienas turi savo istorinę atmintį, ir mes jau turime imunitetą ir šitoms kalboms, ir šitiems veiksmams. Gruzija ir Moldova, - prisiminkime Abchaziją, Padniestrę, - irgi, be abejo, turi imunitetą ir labai aiškiai pasisakė prieš V.Putino veiksmus.

Manau, kad V.Putino pergalė Kryme yra Pyro pergalė, bet ateityje tai suduos stiprų smūgį pačiai Rusijai, kuriai labai sunku išlaikyti 85 nacionalines mažumas, kurios dažnu atveju yra net ne nacionalinės mažumos, bet tautos, gyvenančios šitame lydinyje, kuris vadinasi Rusija. O tai dar vienas galvos skausmas, ir manau, kad ateityje šitos problemos išvirs netgi į padėties destabilizavimą pačioje Rusijoje.

G.JAKAVONIS: Betgi šone yra dar toks geopolitinis žaidėjas kaip Kinija, o jai nėra jokio skirtumo, pirkti iš rusų dujas ar nepirkti, kol kaina palanki. Kol kas ten su Rusija problemų nėra, jos lyg ir partnerės.

A.KAŠĖTA:
Aš manau, kad V.Putinas žaidžia labai rizikingą žaidimą su Kinija, todėl, kad Kinija, skirtingai nei Rusija, Rusijos nelaiko tokia patikima partnere. Atkreipkime dėmesį ir į balsavimus Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kur Rusija palaikymo nesulaukė.

Pažiūrėkime, kas vyksta. Ką tik Iranas pasiūlė Vakarų Europos šalims alternatyvų dujų tiekimą, pasakydamas, kad nesiruošia su rusais konkuruoti, tačiau jei tik reikia pagalbos, jis gali patiekti pakankamą kiekį.

Man atrodo, vyksta procesai, kurių nenumatė ir neprognozavo pats Kremlius. Jis pradėjo labai rizikingą žaidimą. Beje, mes visi kartu atsiduriame ant tos parako statinės ir tai mūsų nė kiek nedžiugina. Geriau jau ponas V.Putinas būtų protingai elgęsis kaip iki šiol, bandęs sueuropėti. Deja, matyt, ta kaukė neilgai laikėsi ir nukrito.

G.JAKAVONIS: Kaip visi šitie dalykai atsilieps mums? Tikimybė, kad mes galime būti puolami, vis dėlto egzistuoja. Kas tada bus su Lietuva? Ir kokie turėtų būti mūsų veiksmai?

A.KAŠĖTA:
Ponas V.Putinas su savo kompanija mums padarė tam tikrą paslaugą. Su didžiausia užuojauta ukrainiečiams, kurie jau dabar turi spręsti užgriuvusias problemas, galiu pasakyti, kad mums duota laiko tas spragas, kurias mes turime, užtaisyti, imtis tam tikros prevencijos.

Karą mes jau turime: mes turime informacinį karą, ekonomines blokadas turėjome ir, matyt, turėsime. Aišku, neišvengiamai turime didinti finansavimą gynybai, kitu atveju partneriai nesupras, ko mes iš jų norime, prašydami čia dislokuoti papildomų pajėgų, atsiųsti dar ginklų ir t.t. Manau, kad tie gynybos planai, kurie parengti ir dabar koreguojami, pratybos, kurios jau vyko, iš tikro yra nukreipta į šios dienos aktualijas, o ne gyvenama praeitų metų dvasia.

Susirinkę Parlamente trys komitetai - Nacionalinio saugumo ir gynybos, Informacinės visuomenės plėtros ir Švietimo, mokslo ir kultūros - jau svarstėme informacinių karų problematiką. Mes pagaliau supratome, kokie pavojai mums gresia, ir tikiuosi, kad užteks sveikos nuovokos adekvačiai reaguoti. Mes tą jau pradėjome daryti.

Visgi esu nusiteikęs optimistiškai, kad nelaimė, kuri ištiko Ukrainą, mums yra gera pamoka. Tik nuo mūsų dabar ir priklauso, ar pasimokysime, ar ne. Be abejo, 5-asis punktas veiks, jeigu mes padarysime pakankamai, kad jisai neišvengiamai būtų įjungtas. Viskas mūsų valioje.

Šiandien Ukrainos tragedija, kad jie negali pademonstruoti pakankamai valios tiek Rusijai, tiek, be abejo, ir Vakarams, jog jie turi jėgos visuomenėje, turi jėgos valdžios struktūrose suvaldyti situaciją. Man baisiausia, kad, atrodo, kai kuriuose regionuose situacija darosi vis mažiau valdoma, ir tai, matyt, gali leisti Rusijai išdraskyti Ukrainą gabalais.

G.JAKAVONIS: Apie 20 proc. mūsų eksporto eina į Rusiją. Kaip šitą dalyką spręsti, ar mes turime alternatyvą?

B.VĖSAITĖ: 23 proc. eksporto ir reeksporto eina į Rusiją. Jau dabar jaučiamas reeksporto sulėtėjimas. Dėl kiaulių maro negalime eksportuoti savo kiaulienos į Rusiją ir apskritai mėsos produktų. Prie mūsų buvo kabinėjamasi ir dėl pieno produktų. Aišku, mūsų įmonės, sakyčiau, labai išradingos: jeigu negalima eiti pro duris, tai jos randa išėjimą į Rusijos rinką pro langą.

Bet dabar, kaip jau minėjau, Rusija nuskriaudė pati save. Sumažėjus rublio perkamajai vertei, pačioms įmonėms jau darosi nepelninga eksportuoti į Rusiją. O šitai atsiliepia mūsų ekonomikai. Pirmasis ketvirtis Lietuvos biudžetui buvo nuteikiantis labai optimistiškai, turbūt pirmą kartą po krizės buvo viršytas „Sodros“ planas. Deja, antrajame ketvirtyje šito jau neturėsime. Ir Ukrainos rinka buvo, be abejo, mums labai svarbi, nes daug ten eksportavome, o dabar, esant krizei, ta rinka užsidarė.

Tačiau manyčiau, kad tai yra gera proga permąstyti savo eksporto politiką, - be abejo, verslininkai šitą daro, - pasižvalgyti į toliau esančias rinkas, tokias kaip Azerbaidžanas, Kazachstanas. Kinijos rinka irgi yra auganti... Be abejo, yra pagadinti santykiai su Kinija. Dar man būnant ūkio ministre, mes jau beveik buvome sutarę dėl pieno miltelių eksporto. Deja, Dalai Lamos vizitas ir jo susitikimas su prezidente padarė labai neigiamą įtaką. Premjeras bandė švelninti situaciją, tačiau pasirodžiusios prezidentės nuotraukos jos nuotraukų galerijoje, tarp jų ir su Dalai Lama, vėl nubraukė šitas pastangas, šitą reikia pasakyti atvirai, ir vėl mes esame nulinėje pozicijoje su eksportu į Kiniją. Deja, teisybė yra tokia.

Toliau, aišku, labai gerai, kad energijos išteklius tiekiančios šalys, tarp jų ir Iranas, labai siekia patekti į Europos rinkas. Dabar jam yra sudaryta galimybė šitai padaryti. O aš manau, kad Rusija po truputį vis netenka monopolio kaip energijos šaltinio vienintelė tiekėja Baltijos šalims. Aišku, sumažėja jos įtaka ir kitoms ES šalims narėms.

Manyčiau, kad šita pamoka vis dėlto būtų labai gera pamoka Vakarų valstybėms ir Europos Sąjungai kalbėti dėl energijos tiekimo vienu balsu. Deklaracijos yra, bet realybėje veiksmų nesimato. Tai manyčiau, kad tokie įvykiai paskatina derantis ir dėl kainų. Ne vien siekiant sau naudos, tikintis ne dvišalio susitarimo, kaip elgiasi šalys narės, o būtent vieningo susitarimo su energijos tiekėju.

E.ZINGERIS:
Jokiu būdu nelyginu hitlerinės Vokietijos su dabartine Rusija, aš nesu tokių radikalių pažiūrų žmogus, kad taip daryčiau. Bet mano mama matė karą. Jūsų tėvai turbūt irgi matė karą. Ir turbūt visų mintis buvo, kad mes daugiau neturėsime karo. Kad pragyvensime, kaip sakydavo rusiškai - „pranesiot“. Todėl dabar, matant, kaip plačiame fronte vyksta kone karo veiksmai, matant, kaip Ukrainos kariuomenė teisėtai žygiuoja ginti savo rytų sienos, šitą šizofreniją sunku įvertinti. Broliška Ukrainos tauta juda link rytų sienos gintis nuo broliškos Rusijos tautos...

Reikia tikėtis, kad Maskva netrukdys gegužės 25 dienos rinkimams ir žmonės Rytų Ukrainoje juose dalyvaus, ir bus išrinktas šalies prezidentas. Ir tada, manau, bus bandoma atkurti normalius santykius su Rusija, jeigu Maskva pasitrauks iš tų teritorijų.

 

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s