Išskirtiniame interviu „Vakaro žinioms“ vokiečių politologas, žurnalistas, internetinio žurnalo „World Economy“ vyriausiasis redaktorius Aleksandras Sosnovskis demaskuoja pragaištingą Angelos Merkel politiką. Pašnekovas yra gerai informuotas žmogus, o nuo 2005 m. jis skaito paskaitas tarptautinių santykių, ekonomikos ir kultūros temomis Hamburgo tarptautinės politikos ir ekonomikos institute Haus Rissen bei Bundesvero akademijoje, kur negali kalbėti taip atvirai.
- Mūsų pokalbį turime pradėti nuo liūdno įvykio - gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Ar jums nepasirodė keista, kad pačiame gaisro įkarštyje vietos valdžia kategoriškai paneigė teroro akto galimybę ir gaisro kaltininku iškart nurodė abstrakčius „renovacijos darbus“, nors joks nelaimės priežasčių tyrimas tuo metu net nebuvo pradėtas?
- Pasakysiu atvirai: šiandieninė Prancūzija yra viena iš tų šalių, kuri labiausiai nukentėjo nuo islamo terorizmo. Tai, ką mes šiandien matome Prancūzijoje, labai greitai išplis visoje Europoje. Žinoma, niekas viešai apie tai nekalba, bet vien praėjusią savaitę visoje Prancūzijoje užregistruota 12 išpuolių prieš krikščioniškas bažnyčias. Be to, nustatyta, kad visus šiuos išpuolius organizavo radikalūs islamistai. Todėl aš absoliučiai nenustebčiau, jeigu kada nors paaiškėtų, jog ir šis atvejis buvo jų organizuotas teroro aktas.
- Kitaip sakant, eilinį kartą stebime Vakarų civilizacijos „politkorektiškumo“ grimasas?
- Žinoma. Vakarų valstybių visuomenės su tokiomis grimasomis yra tvirtai suaugusios... Pavyzdžiui, iš Vokietijos praėjusiais metais turėjo deportuoti 250 tūkstančių nelegalių migrantų. Žinote, kiek deportavo iš tikrųjų? 25 tūkstančius. Kur dingo likusieji 225 tūkstančiai, lieka paslaptimi, kaip ir tai, kuo jie dabar užsiima... Reikia suvokti, kad šie musulmonai nelaiko savo tėvyne nei Vokietijos, nei Prancūzijos, nei kitų Europos šalių, kuriose jie gyvena. Jie įsitikinę, kad Prancūzija yra imperialistų valdoma kolonijinė šalis, kuri privalo jais pasirūpinti. Antai dar prieš trejus-ketverius metus greta tos pačios sudegusios katedros prancūzai dar statydavo Kalėdų eglę. Pastaruosius dvejus metus jos jau nestato, kad „neprovokuotų“ radikaliųjų musulmonų, kurie prieš tai protestuoja. Bet akivaizdu, kad viskas išeina atvirkščiai, nei „politkorektiški“ veikėjai norėtų. Kuo labiau jiems pataikaujama, tuo didesnį pasitikėjimą savimi jie jaučia, nes mato, jog jų tiesiog bijo. Jeigu šie islamistai negauna deramo atsako, tai jų įžūlumas proporcingai auga, kol situacija tampa nekontroliuojama. Susidoroti galima tik vienu keliu: reikia pagaliau pradėti kontroliuoti masinę nelegalią migraciją ir taikyti griežčiausias priemones visiems pažeidėjams, nepaminant savo krikščioniškųjų istorinių principų, ant kurių sukurta mūsų civilizacija. Neduok Dieve, bet kartais man atrodo, jog artėja dar viena Niujorko bokštų-dvynių istorija...
- Palikime Prancūziją ramybėje ir pažvelkime į jūsų šalies įtaką procesams, apie kuriuos kalbame. Ko siekė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kai išskėstomis rankomis kvietė į Europą vadinamuosius „pabėgėlius“?
- A.Merkel pažeidė pagrindinį šalies įstatymą - Konstituciją. Visa tai, ką ji iki šiol šiuo klausimu padarė, atverdama sienas ir suteikdama galimybę milijonams žmonių neteisėtai atvykti į Vokietijos teritoriją, yra ne kas kita, o tiesioginis aukščiausiojo šalies įstatymo pažeidimas. Todėl anksčiau ar vėliau ji pagal šio nusikaltimo požymius bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Dar 2009 m. Europos Sąjungoje buvo paskelbtas labai įdomus dokumentas, kuriame buvo nurodyta, kaip „sąžiningai“ paskirstyti Europoje visus gyventojus. Ten buvo akcentuota, kad reikia suorganizuoti didelį tautų perkraustymą. Dokumente buvo įvardinti tiesiog sunkiai įtikėtini skaičiai, ten rašoma, jog Vokietija yra pajėgi priimti apie 190 mln. „pabėgėlių“, nors šiandien ten gyvena 86 mln. žmonių... Dokumente rašoma, jog jeigu mes dabar visus tuos žmones perskirstyme, tai viena vertus, „išlaisvinsime“ Afriką, o, kita vertus - įliesime šviežio kraujo į Europą... Visuomenės supranta, jog atkrausčius tokias mases žmonių, jų religija ims dominuoti ir tikriesiems europiečiams čia neliks vietos...
- Aš vis tiek negaliu suvokti: nejaugi poniai A.Merkel nebuvo aišku, kad visa šita publika tikrai neina vokiečių pensininkams tarnauti ar uždirbinėti jiems sočių pensijų?
- Šitie ateiviai niekada net neketino dirbti ir to tikrai nedarys. Nebent pasikeistų 3-4 šitų atvykėlių kartos ir po kokių 40-50 metų gal kas nors ir įsidarbins... Dėl A.Merkel svaičiojimų dabar Vokietijoje turime 2 milijonus praktiškai nelegalių migrantų, o mūsų Konstitucijos gynimo tarnyba (t.y. vidinė šalies kontržvalgyba) jau oficialiai pareiškė, kad iš tūkstančio atvykėlių maždaug 300 yra žmonės, atvykstantys su padirbtais dokumentais. O iš šių 300 maždaug pusė yra tokių, kuriuos galima priskirti radikaliems islamistams. Jeigu Vokietijoje 2009 m. spec. tarnybos buvo nustačiusios 2,5-3 tūkstančius salafistų, t.y. radikalių islamistų, tai dabar, remiantis tos pačios kontržvalgybos duomenimis, tokių veikėjų jau priskaičiuojama 11,5 tūkstančio, kuriuos galima aktyvuoti bet kuriuo momentu...
Štai Naujųjų Metų naktį Berlyne trys tokie veikėjai sunkvežimiais sutraiškė 15 vokiečių, o dabar įsivaizduokime, ką gali padaryti 300 gerai parengtų teroristų, nekalbant jau apie tūkstančius...
- Kuri A.Merkel yra tikroji kanclerė: ar ta, kuri lengva ranka dalina sankcijas Rusijai už jos organizuotą karą Ukrainoje bei Krymo okupaciją, ar ta, kuri su tais pačiais rusais tiesia „Nord Stream 2“ vamzdį Baltijos jūros dugnu?
- Ji yra tipiška racionaliai mąstanti vokietė: štai šie kiaušiniai yra mūsų, o šie - rusų... Tiesą sakant, pikti liežuviai plaka, kad ji tikėjosi gauti Jungtinių Tautų generalinės sekretorės postą, tačiau „pastatė ne ant to arkliuko“: iš pradžių ant Barako Obamos, vėliau - ant Hilari Klinton... O Donaldas Trampas jai to neatleido ir neatleidžia iki šiol. Todėl, žinoma, į JT ji nepateks. Be to, jau dabar aišku, kad ir Nobelio taikos premijos ji negaus. Taigi, išėjo toks tragiškai-komiškas pasitraukimas į pensiją: į istoriją ji nepateks kaip teigiamas herojus, o ten pateks kaip žmogus, sukėlęs migrantų krizę Europoje.
- Kur slypi konflikto tarp Europos ir Amerikos šaknys? Juk tikriausiai sutiksite, kad jokia „partneryste“ tuose santykiuose net nekvepia...
- Jeigu paimsime Vokietiją, tai jos santykiai su anglosaksais visada buvo komplikuoti, o dabar Vokietija įsitikinusi, jog į ją iki šiol žiūrima tik kaip į šalį, kuri pralaimėjo karą. Iš tikrųjų, taip ir yra. Kai tik mes pradedame augti ir demonstruoti, kad galime vis daugiau ir daugiau, mus iškart stato į vietą... Tai nėra revanšistinės idėjos, kaip kažkam galbūt gali atrodyti. Amerikiečiai bei britai niekaip negali susitaikyti su tuo, kad Vokietija gali būti ne tik ekonominiu Europos garvežiu, bet ir politiniu kontinentų lyderiu. O pačioje Amerikoje į valdžią atėjo prezidentas, kuris labai aiškiai gali išskirti politinius ir ekonominius tikslus. Jam jo šalies gerovė yra nepalyginamai svarbesnė, negu kažkokių abstrakčių politinių tikslų siekimas Europoje. Todėl jis gali net nemirktelėdamas įvesti muitus vokiškiems automobiliams ar plienui, nubausti vokiškus bankus už rusiškų pinigų plovimą ir t.t. O Europa visas D.Trampo kalbas apie NATO finansavimą laiko tiesioginiu JAV kišimusi į jų reikalus.
- Bet, sutikime, kad NATO sutartyje yra užfiksuoti konkretūs skaičiai, 2 proc. nuo BVP, kurių būtent Vokietija piktybiškai ir nesilaiko. Jeigu vokiečiai gali sau leisti švaistyti milijardus eurų kažkokiems migrantams, kodėl jie negali prisidėti prie bendros gynybos politikos?
- Jeigu pažvelgtume aritmetiškai, ką konkrečiai pažadėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras Haiko Masas (Heiko Maas), tai tuos 2 proc. pavyktų pasiekti tik 2035 metais. Dabar Vokietija moka 1,35 proc., o iki 2024 m. tikimasi pasiekti 1,5 proc. Tiesiog taip planuojamas šalies biudžetas, o įsipareigojimams tai neprieštarauja, nes kasmet įmokos į NATO padidėja po 0,2 proc. Žinoma, kad tai veidmainystė, bet Vokietija neketina čia nieko keisti. Ir tai vyksta, žinant, jog pačios šalies ginkluotosios pajėgos yra labai silpnos.
- Neseniai Rusijoje atlikta apklausa parodė, kad pirmą kartą XXI amžiuje dauguma rusų Staliną vertina kaip teigiamą herojų. Ar įmanoma įsivaizduoti, kad Vokietijoje dauguma vokiečių teigiamu herojumi įvardintų Hitlerį?
- Nemanau, kad taip gali nutikti, nes Hitleris pas mus yra laikomas labai jau odiozine figūra... Štai neseniai kalbėjausi su vienu dešiniųjų pažiūrų Vokietijos politiku ir uždaviau jam tą patį klausimą. Jis atsakė: jeigu mus pradės labai jau stipriai spausti, tai mes Hitlerio palaikus išsiųsime į Austriją, tegul jie su juo ten aiškinasi... Kalbėjausi ir su austrais šia tema, tai jie sako: jeigu Hitleris gimė Austrijoje, tai dar nieko nereiškia, nes jis buvo Vokietijos politikas... Sunkus tai klausimas, kurį nuolat užgožia „politkorektškumas“. Jeigu šnekama, kad Hitleris į valdžią atėjo dėl 1919 m. Versalyje priimtų sprendimų, tai laikoma „nepolitkorektiškomis“ kalbomis... Jeigu aš tai pasakysiu Berlyne, tai rizikuoju sulaukti didelių problemų, mane iškart apšauks revanšistu ir t.t., nors tai ir yra tiesa. Apie tai dabar šneka tik dešinieji Vokietijos politikai, bet juos nuolat bandoma išvadinti „naciais“ ir marginalizuoti. Nors ta pati „Alternatyva Vokietijai“ išrinkta visiškai demokratiškai ir ji stipriai atstovaujama Bundestage...
- Bet jums pasakys, kad ir Hitleris buvo išrinktas demokratiškai...
- Taip, ir tai bus tiesa. Hitlerį išrinko demokratiškai, tačiau po mėnesio jis paleido Reichstagą...
- Bet prieš paleidžiant Reichstagą, jis buvo padegtas. Neįžvelgiate analogijos su šiais laikais?
- Na taip, jūs pastebėjote išties siaubingą dalyką... Neduok Dieve, tikėsime, kad istorija šitaip nepasikartos...