Pabėgėliai ES dar neišardė

Tokį kompromisinį susitarimą Bendrijos lyderiai pasiekė penktadienį paryčiais, po daugiau kaip 12 valandų trukusių derybų. Tą jie padarė pastaruoju metu išaugusio spaudimo išspręsti migracijos klausimą, vis dažniau pavadinamą keliančiu grėsmę pačios Bendrijos išlikimui, kontekste.

Šis sandoris - nemažas pasiekimas naujojo premjero Džuzepės Kontės (Giuseppe Conte) vadovaujamai Italijai. Dž.Kontė spaudė Bendrijos nares lygiau pasidalyti migrantų naštą ir grasino vetuoti viršūnių susitikimo išvadas tol, kol visos 28 ES narės nepasieks bendro susitarimo dėl migracijos.

„Per šį Europos Vadovų Tarybos susitikimą gimė atsakingesnė ir solidaresnė Europa, - po derybų sakė Dž.Kontė. - Italija - nebe viena.“

Dž.Kontės vadovaujama Italijos vyriausybė pakurstė atsinaujinusias diskusijas dėl migracijos, kai per pastarąsias dvi savaites uždraudė į šalies uostus įplaukti dviem migrantų gelbėjimo laivams. Tuo pat metu šalis ragino imtis radikalių ES migracijos politikos permainų.

Pagal naująjį susitarimą ES valstybės narės savo teritorijoje galės savanoriškai steigti vadinamuosius „kontroliuojamus centrus“, kuriuose bus priglaudžiami jūroje išgelbėti žmonės. Tie asmenys, kurie bus įvertinti kaip turintys teisę į tarptautinę apsaugą, bus paskirstyti Bendrijos narėms, savanoriškai pasisiūliusioms juos priimti.

Tokia tvarka turėtų palengvinti naštą Italijai, pastaruoju metu priimančiai didžiąją dalį Viduržemio jūroje išgelbėtų migrantų.

Be to, Bendrija žada kiek įmanoma „greičiau išnagrinėti galimybes steigti regionines išlaipinimo platformas“ - už ES ribų planuojamus įkurti centrus, kuriuose būtų nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį. Realiausia, kad jie galėtų iškilti Šiaurės Afrikos šalyse.

Tačiau, norėdama įgyvendinti šią iniciatyvą, Bendrija pirmiausia turės gauti šių šalių sutikimą.

Tikėtina, kad Lietuva bus tarp savanorių, sutinkančių priimti nelegalus, nes ji buvo viena pirmųjų, maloniai sutikusių su ES primestomis kvotomis, pagal kurias įsipareigojome priimti 1105 pabėgėlius. Kaip gi jiems sekasi Lietuvoje?

Ruklos pabėgėlių priėmimo centras pateikė trijų mėnesių senumo duomenis (naujesnių kažkodėl nepateikia), kad pagal ES kvotas Lietuva į savo teritoriją jau perkėlė 468 nelegalus. Tačiau iš jų net 338 jau spruko iš mūsų šalies svetur geresnio gyvenimo ieškoti. 58 asmenys tebegyvena pabėgėlių centre, 72 perkelti į savivaldybes: 13 - į Vilnių, 19 - į Kauną, 23 - į Jonavą, 13 - į Ruklą, 3 - į Kaišiadoris ir 1 - į Kėdainius. Iš 253 darbingo amžiaus perkeltų asmenų tik 16 turi aukštąjį išsilavinimą, 7 - nebaigtą aukštąjį, 20 - aukštesnįjį, 31 - vidurinį, 71 - pagrindinį, 98 - nebaigtą pradinį, 10 - iš viso be jokio išsilavinimo.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centro projektų vadovė Eglė Renkauskienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad beveik visi minėti skaičiai neturėjo pasikeisti, nes nuo pernykščio gruodžio nė vienas „kvotinis“ pabėgėlis nebebuvo perkeltas į mūsų šalį. Galėjo pakisti tik išvykusių iš Lietuvos nelegalų skaičius, nes pas mus jie labai nenori likti: su tokiu išsilavinimu įsidarbinti sunku, o pašalpos yra daug menkesnės nei Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse.

„Paskutiniai perkelti žmonės - 52 asmenys, pernai gruodį atvykę iš Turkijos. Visi - sirai. Dabar nebekeliame. Kvotų vykdyti Lietuva neatsisakė, tačiau Graikijoje, Italijoje esantys pabėgėliai neatitinka reikalavimų, nes nepatenka į rizikos grupę: turbūt yra pripažinti ekonominiais pabėgėliais. Kvotas pirmiausia vykdė didžiosios šalys, todėl tinkami perkelti asmenys pirmiausia buvo perkeliami į jas. O pas mus procesas sustojo. Šiemet iš Turkijos laukiame dar 22 žmonių“, - atskleidė Ruklos pabėgėlių priėmimo centro atstovė.

Pasak E.Renkauskienės, kai kuriems „mūsų“ pabėgėliams nepasisekė - pabėgę į Vokietiją jie iš šios šalies buvo sugrąžinti atgal į Lietuvą.