respublika.lt

Nereikalingų žmonių panaudojimas

(0)
Publikuota: 2015 kovo 28 14:01:31, Ričardas Čekutis, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
ROTACIJA. „Nereikalingi“ ir sistemai pavojingi žmonės nukreipiami į konflikto zoną Ukrainos rytuose. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas „Respublika“ aptarė su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, politikos apžvalgininku Audriumi Butkevičiumi.

 

- Pasaulį sukrėtė naujausia lėktuvo katastrofa Prancūzijos Alpėse, kai žuvo 150 žmonių. Mes čia, žinoma, tikslių tragedijos priežasčių nenustatysime, tačiau buvusių aviacijos katastrofų patirtis rodo, kad dažniausiai jos nutinka dėl žmogiškojo faktoriaus. Vadinasi, tobulėja tik technika, o žmogiškoji prigimtis ir įgūdžiai nekinta?

- Tai yra amžina problema. Jeigu tu nori „nulaužti“ bet kokį, kad ir patį slapčiausią šifrą, tai tiesiausias kelias šiam darbui yra papirkti žmogų. Kitaip tariant, bet kokia technika veikia bukai ir tiesmukai, kaip užprogramuota, o klaidas visada daro tik žmonės - arba psichologines, arba fiziologines. Atrodo, kad ir šiuo atveju, kaip manoma, nutrūkus deguonies tiekimui, pilotai neteko sąmonės ir negalėjo atlikti reikalingo manevro. Ko gero, tol, kol technika nepasiekė tokio lygio, kad galėtų nuo pradžios iki pabaigos visiškai kontroliuoti skrydį ar bet kurį kitą procesą, žmogiškosios klaidos turi būti nuolat įskaičiuojamos ir priimamos kaip reali galimybė ar neišvengiamybė.

- Šią savaitę prasidėjo tam tikri „valymai“ Ukrainoje: nušalintas Dniepropetrovsko srities gubernatorius Ihoris Kolomoiskis ir tiesiai prieš televizijos kameras areštuoti du, kaip teigiama, korumpuoti pareigūnai. Kodėl prasidėjo toks sujudimas?

- Jeigu kalbėsime apie Ypatingųjų situacijų tarnybos vadovo ir jo pavaduotojo suėmimą posėdžio metu, tai Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas padarė tokią aiškią demonstratyvią akciją. Žinoma, ją galima priskirti „valymams“, bet kartu tai prilygsta tokiam nušautos ir už kojos pakabintos varnos demonstravimui, kad kiti bijotų. A.Avakovas ir visa A.Jaceniuko vyriausybė pirmiausia Vakarų partneriams rodo, kaip jie kovoja su korupcija ir kad jais galima pasitikėti. Kartu tai yra ir pagąsdinimas saviškiams vietiniams, kad jie pernelyg neužsimirštų. Manau, kad čia yra visiškai natūrali eiga. O štai I. Kolomoiskis yra jau visiškai kito lygmens reikalas...

- Kitaip tariant, I.Kolomoiskis, nepaisant visų jo buvusių ir esamų nuopelnų Ukrainai, pradėjo trukdyti valdžios elitui?

- Jau esame kalbėję, kad suprasti Ukrainą galima tik per viduramžišką baronų ir jų pavaldinių veiklos modelį. P.Porošenka nėra Dievo paskirtas karalius. Jis yra tik pirmas tarp lygiųjų... P.Porošenka nedalyvavo Maidano akcijose, o supratęs, kas laimi, tiesiog atėjo paskutiniu momentu ir jam buvo leista dalyvauti politiniame žaidime. Žmonės, kurie laimėjo Maidano procesą, kazino terminais kalbant, padarė statymą už jį, nes jis buvo labiau priimtina įvairiems žaidėjams figūra negu jie patys. Bet nebuvo susiderinta, kad P.Porošenka atsives su savimi ypač stiprią komandą, kuri pradės reikalauti kur kas daugiau teisių ir galimybių, negu buvo aptarta iš pat pradžių. Iš esmės būtent čia yra konflikto pradžia. Kadangi vienas iš labai aktyviai palaikiusių Ukrainos Nepriklausomybę asmenų buvo I.Kolomoiskis, tai jis vienas pirmųjų pajuto, kad iš jo yra atimama dalis turto, galimybių ir įtakos. Todėl į tai ir reikia žiūrėti kaip į viduramžių kovas, kaip į kažką panašaus, kas vyko prieš keletą šimtmečių Didžiojoje Britanijoje, kai feodalai reikalavo iš karaliaus Konstitucijos, lygiai ta pati situacija buvo ir per Kromvelio karus, kai karaliui buvo pateiktas reikalavimas gerbti stambiųjų žemvaldžių teises. Ir čia viskas vyksta panašiai...

- Panašūs procesai šią savaitę vyko ir Rusijoje, kur taip pat nušalintas vienas gubernatorius, o du aukšti Kremliaus pareigūnai neva atsistatydino patys. „Valymų“ prigimtis panaši?

- Manau, kad Rusijoje šių įvykių prigimtis yra šiek tiek kitokia. Ten mes matome tipišką pasiruošimą krizei, kai visi bent kiek neįtinkantys elementai, kurie žaidžia ne tuose klanuose arba kurių veiksmingumu bei teisinga orientacija iškilus konfliktui galima suabejoti, yra šalinami iš pozicijų. Artimiausias istorinis pavyzdys yra Stalino ruošimasis karui, kai nepatikimus asmenis, neefektyvius ir nusenusius karininkus, nepajėgius veikti pagal naujos epochos reikalavimus, paprasčiausiai brutaliai šalino ir šaudė. Manau, kad, Rusijai besiruošiant įvairaus pobūdžio konfliktui su Vakarais, tokio tipo „valymų“, kuriuos stebime dabar, tik daugės.

- Tai daugiau išorinė „valymų“ priežastis, tačiau daugelis mato ir vidines priežastis. Pavyzdžiui, dažniausiai įvardijama Kremliaus klanų kova dėl valdžios. Kiek patikima ši versija? Kokia yra vidinių konfliktų valdžios elite tikimybė?

- Be abejo, be klanų kovos čia neapsieinama. V.Putinas taip pat nėra Dievo pateptas karalius, nors jis ir bando pretenduoti į tokį vaidmenį. Jo aplinka ir daugybė kitų klanų jį, kaip ir atvejyje su P.Porošenka, tiesiog laiko pirmuoju tarp lygiųjų. Bet V.Putinas stengiasi visiems įteigti, kad jo valdžia eina iš Dievo ir kad be jo visa Rusija žlugs, o jo aplinka bus sunaikinta. Būtent šie dalykai ir buvo demonstruojami to vadinamojo V.Putino „dingimo“ metu, kai visi likusieji staiga neturėjo ką sakyti ir nė vienas nedrįso priimti sprendimo, kokios pagrindinės politinės linijos bus laikomasi dingus pirmajam... Visa tai mes jau stebėjome. Be abejo, vyksta ir V.Putino kovos su įtakingais klanais. V.Putinas buvo iškeltas ir atvestas į valdžią žmonių, kurie norėjo daryti verslą ir kuriems ideologiniai motyvai nebuvo patys svarbiausi. Ir dabar jis susiduria su interesais grupuočių, kurios šlovina imperijos atgimimą, „samoderžaviją“ ar „pravoslaviją“, kurios šiuos dalykus ant savo skydų užrašiusios kaip pagrindinius lozungus.

- Ir kokie šių kovų rezultatai?

- Krymo okupavimas, Novorosijos kariuomenės kūrimas, kaip esą naujai susikūrusios šalies ginkluotosios pajėgos, kurios pagal daugelį parametrų gali priminti „Islamo valstybę“, yra šios kovos rezultatas. Štai „Islamo valstybė“ turi savo kariauną ir jos niekas nekontroliuoja, o štai čia yra kažkokia Novorosija, kuri turi savo kariuomenę ir net specialią uniformą. Į šią Novorosijos kariauną yra nukanalizuojama masė Rusijai nereikalingų arba neparankių asmenų, kuriems suteikiama teisė užsikariauti sau naujas žemes. Vėl nieko naujo. Išveskime istorines paraleles. Susiformavus kazokų būriams Rusijoje, carams teko priimti sprendimą, ar juos maitinti, ar nukreipti gilyn į Sibirą, kaip buvo nukreiptas Jermakas, ar netgi organizuoti žygius į Indiją, o tokia misija taip pat buvo keliama kazokams. Čia lygiai tas pats. V.Putinas, jausdamas, kad egzistuoja perteklius žmonių, kurie dalijantis Rusijos turtą negavo nieko, nukreipia juos į konflikto zoną. Aš tai vadinu „antrųjų sūnų“ sindromu. Didžiojoje Britanijoje pirmasis sūnus paveldėdavo titulą ir dvarą, o antras sūnus buvo leidžiamas į armiją karininku, trečias - gaudavo civilinę profesiją. Tai štai ši publika yra tie „antrieji sūnūs“, kurie liko apdalyti tuo metu, kai artimi V.Putinui žmonės gavo milžiniškas verslo imperijas. Tai yra tie strelkovai-girkinai, kuriuos reikia kažkur padėti. Jie šlaistosi, apsikarstę juokingomis imperijos laikų uniformomis, ir imituoja caro laikų organizacijas, dedasi patriotai. Štai yra puiki galimybė - pirmyn į Ukrainą... O jeigu jie ten žus, vėl - nieko baisaus, tiesiog liks mažiau nereikalingų...

- Čia užsiminėme apie „Islamo valstybę“. Kaip tik vakar Saudo Arabija įvedė savo karinius dalinius į maišto apimtą Jemeno teritoriją. Kas tai - naujas karas?

- Galutines išvadas daryti dar anksti, tačiau aš manau, kad tokiu būdu yra gesinama galimybė „Islamo valstybei“ įsigyti labai rimtą bazę tolesnei atakai. Noriu atkreipti dėmesį į kelis momentus. Pirmiausia, islamas kaip religija yra labai jaunas. VI amžiuje gimęs islamas dabar išgyvena tas pačias grimasas, kurias išgyveno ir krikščionybė XIII-XIV šimtmetyje. Krikščionybėje, kaip tam tikrame valstybių konglomerate, vyravo inkvizicijos laužų smarvė ir niekada nesiprausiantys idiotai, įsitikinę, kad Dievui labai patinka nepraustas krikščionis. Jeigu dabar ten persikeltume, tai pamatytume visą masę kvailiausių grimasų, kurios yra priskiriamos Viešpaties Dievo poreikiams tarp savo tikinčiųjų... Lygiai tą patį turime su islamu, kuris šiandien dar yra pernelyg jaunas ir turi bręsti. Antras momentas - islamas visada, nuo pat savo kūrimosi pradžios buvo agresyvi religija. Užkariavimus pradėjo Mahometas, būtent jis pradėjo kurti kalifatus, kurie vėliau jungėsi į stambesnes teritorijas. Tradicija išlaikyta. Ir dabar kuriasi nauji kalifatai fundamentaliojo islamo sekėjų veiklos pagrindu, ignoruojant teritorijas, kurios tokių tradicijų neperėmė.

- Vadinasi, Saudo Arabija yra kur kas nuosaikesnė šalis, nusprendusi tramdyti įsisiautėjusius tikėjimo brolius?

- Saudo Arabija visą laiką buvo gana nuosaiki, tokio, sakyčiau, liberalaus islamo priebėga. Visur, kur islamas formavosi sufijų idėjų pagrindu, jis nebuvo piktas. Tiek Saudo Arabijoje, tiek Vidurinės Azijos valstybėse, tiek Kaukaze islamas tiesiog buvo adaptuotas gana taikiai ir jis perėmė labai senas kultūras. Tai buvo tas islamas, kurio šviesoje rašė ir Omaras Chajamas, ir Rumis, tai buvo islamas, kuris davė nemažai iškiliausių mokslininkų ir ištisus pasaulinės kultūros klodus, tai buvo tas islamas, su kuriuo bendravo ir į kurį orientavosi nemažai Europos filosofų... Tačiau greta jo egzistavo ir visai kitas islamas - laukinis ir piktas. Todėl ir turime tokią situaciją. Bet ir čia nelabai kas naujo. Britai, kurie valdė šias teritorijas, susidūrė su tokiais klausimais nuo XVIII šimtmečio pradžios. Jie sprendė klausimą palaikydami vienas religines islamo formas ir kovodami su kitomis. Pasitraukus anglosaksams iš šių teritorijų, persvarą įgavo brutalus ir juodas islamo komponentas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s