respublika.lt

2017 lapkričio 19, sekmadienis

koncertas3

Nepriklausomybė, iškeista į pavaldumą Briuseliuinuotraukos (4)

2017 spalio mėn. 21 d. 16:39:12
Ričardas Čekutis, zinios@vakarozinios.lt

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Šią savaitę prasidėjusiame eiliniame ES viršūnių susitikime pagrindinis darbotvarkės klausimas - nevykstančios arba itin vangiai vykstančios derybos su britais dėl „Brexit“ kainos: Briuselis iš britų reikalauja 60 milijardų eurų už skyrybas, o britai pasirengę atseikėti ne daugiau 20 milijardų. Tad klausimas lieka vis tas pats - susitars ar nesusitars?

- Svarbiausia išvada čia viena: nesusitarti yra visiškai naudinga abiem pusėm. Mes jau esame kalbėję, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES šiuo metu nieko gero neduoda nei Europos Sąjungai, nei Didžiajai Britanijai. Taigi, ši būsena - nei karas, nei taika, nei pasitraukimas, nei likimas bendrijoje - kol viskas vyksta senu režimu, iš tikrųjų tenkina abi puses. Na, o „gražaus veido“ išsaugojimui ir yra pučiama visa ši migla eiliniams europiečiams tiesiai į akis... Tad aš lieku prie savo prognozės: artimiausius penkerius metus mes visi dar naudosimės Britanija.

- Keisti reiškiniai vyksta Katalonijoje. Kaip tik šiandien sukanka Ispanijos centrinės vyriausybės nustatytas terminas, kai katalonų premjeras Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) turi prisipažinti - skelbė jis nepriklausomybę, ar neskelbė... Kaip elgsis centrinė Madrido valdžia, jeigu jis ir toliau nieko neprisipažins?

- Žinoma, ispanai puoselėja seną imperinę tradiciją, todėl jie lauš per jėgą... Tuo labiau kad Madridas jaučia didžiosios Ispanijos dalies palaikymą. Žiūrint objektyviai, tai iš katalonų visą laiką buvo tyčiojamasi, nuo pat pilietinio karo laikų jie turėjo tam tikrą specialų statusą, jie net ir psichologiškai buvo vertinami kitaip. Tad nereikia norėti, kad katalonai būtų priimtini daugumai ispanų. Todėl centras lauš, o katalonai bėgs link pagrindinio sąjungininko, t.y. Briuselio. Tas šūkis „mažiau Madrido, daugiau Briuselio“ yra tikroji, pagrindinė, viso katalonų judėjimo priežastis ir linija. Aš sąmoningai nesakau „išsivaduojamojo judėjimo“... Manau, kaip tik dabar pradeda ryškėti, kad visas šis katalonų spektaklis yra skirtas tik vienam dalykui, t.y. didinti Europos integralumą ir mažinti tokių valstybių kaip Ispanija vaidmenį ES. Kitas žingsnis turi būti žengtas Briuselio ponų - jie turi pasakyti: ką gi, duokime katalonams papildomas galimybes bendrauti tiesiogiai su mumis, juk jiems nepriklausomybės ir nereikia, jeigu jie jos nepaskelbė iki šiol... Mes esame patys ne kartą skelbę nepriklausomybes ir todėl puikiai suprantame, ką reikia jausti tuo momentu. Tačiau toks nesugebėjimas pasakyti, ar tu paskelbei, ar ne yra pats blogiausias ženklas patiems katalonų rinkėjams, visiems katalonų patriotams. Nes iš esmės jų vadovai niekina pačią nepriklausomybės idėją kaip tokią, ją visiškai sumenkindami. Ir tikėtis, kad kitą kartą su ta pačia idėja bus įmanoma startuoti, kai dabar, vos pagrasinus piršteliu iš Madrido, K.Pučdemonas jau nežino ką daryti, būtų juokinga.

- Jis juk bijo būti areštuotas. Antai, du jo draugus ispanai jau suėmė, o jie ten nepratę prie represijų...

- Na gerai, o ispanai juos pakorė ar sušaudė?.. Mes turime patirtį nuo pat 1794 metų, kai kiekvienas mūsų bandymas tapti laisvais baigdavosi kruvinu sukilimu, Sibiru, trėmimais, partizaniniu karu, besitęsiančiu 15 metų... Tad apie ką mes kalbame? Yra kova už nepriklausomybę, o visas šis žaidimas, kurį mes dabar stebime, tėra politinio spektaklio konstravimo dalykėliai. Didelės emocijos ten nėra.

- Maltoje buvo nužudyta žurnalistė, daug rašiusi apie tos šalies valdžios korupciją. Ta proga pas mus buvo prisiminta, esą Malta yra ne kokia nors laukinė, o ES šalis, ten esą yra demokratija, todėl daugeliui tai buvo netikėta, kiti net buvo „šokiruoti“... Ar tikrai netikėta, ar yra ko „šokiruotis“?

- Kaip danguje, taip ir žemėje... Bent jau mes niekada nemelavome savo skaitytojams sakydami, kad kur nors kitur yra daugiau teisybės, negu Rytų Europoje - neva tai kažkokios senos demokratijos valstybės turi kitą situaciją... Anaiptol. Aš net nelabai galiu suprasti, kodėl šis atvejis yra toks išskirtinis. Žurnalistika yra rizikinga profesija, žurnalistai žūsta visur. Malta gi yra sena islamo ir krikščionybės konflikto teritorija, per kurią eina viena iš civilizacinio lūžio linijų. Todėl labiau reikėtų stebėtis, kad šiuo momentu ten yra dar taip ramu...

- Didžiojoje Britanijoje buvęs ministrų kabineto narys lordas Piteris Heinas pareiškė, kad britų bankai galėjo dalyvauti „plaunant“ stambias pinigų sumas iš Pietų Afrikos... Kaip galėjo taip nutikti? Juk bankai, o ypač užsienio bankai, pas mus yra visiškai „skaidrūs“ ir šventi?

- Kiekvienas parlamentas turi savo „teisuolį“... Žmogus geras, bet jis nepasakė absoliučiai nieko, kas būtų kam nors nežinoma ar nesuvokiama. Tiesiog gražu, kad jis taip pasakė, kad pagaliau britų parlamento narys užėmė tokią poziciją... Didžiosios Britanijos bankai nuo seno buvo vienas svarbiausių imperinės politikos elementų, siekiant aptarnauti savo šalį ir užtikrinant jos interesus pasaulyje. Jie užsiėmė viskuo - pradedant opiumo karų aptarnavimu ir baigiant stambiomis pinigų „plovimo“ operacijomis visame pasaulyje. Tai nieko neturėtų stebinti. Todėl mums ir mūsų skaitytojams turėtų būti tiesiog gražu, kad britų parlamentas turi vieną kovotoją už teisybę... Tuo ir pasidžiaukime.

- Pats kaip tik šiuo metu esate Kijeve, kur, kaip skelbiama, vėl prasideda įvairūs neramumai, o prie parlamento statomos protestuotojų palapinės. Be to, teigiama, kad į audringus protestus prieš valdžios korupciją kviečia garsusis demokratas Michailas Saakašvilis. Kas ten iš tiesų vyksta?


- Kaip tik dabar esu netoli tų protestų vietos... M.Saakašvilis yra vienas iš tų, kurie bando dabar „įsiūbuoti“ situaciją Ukrainoje, tokiu būdu yra daromas spaudimas prezidentui Petro Porošenkai. Noriu iškart pranešti mūsiškiams, kad tai nėra kažkokia masinė - nacionalinė kova prieš korupciją ar kažkoks didelis visuomenės pasipriešinimas. Tiesiog tai yra šiandien Ukrainą valdančių klanų tarpusavio karas, į kurį specialiai įvedami tam tikri socialinio protesto elementai, o tiksliau - tų elementų režisūrinis variantas, kuomet už pinigus nupirkti asmenys atlieka tam tikrus veiksmus. Tai yra būtent tai, ką mes šiandien matome Kijeve. Dalis politikų bando prie to prisišlieti ir gauti politinių dividendų, o kita dalis, tokie, kaip M.Saakašvilis, tiesiog atlieka visuomenės nuteikimo, informavimo ir dezinformavimo vaidmenį. Jeigu kas nori pasižiūrėti, kuo baigėsi visos M.Saakašvilio politinės veiklos, galiu atsakyti: Gruzijos teritorijų praradimu ir prorusiškų asmenų atvedimu į valdžią. Jeigu Ukrainai reikia dar vienos tokio pobūdžio problemos, tai, žinoma, M.Saakašvilis puikiai tam tinka - tiesiog apsisprendimo klausimas...

- Kitaip sakant, tai nėra joks antrasis Maidanas? Kiek žmonių dalyvauja tuose protestuose?

- Ne, tai joks Maidanas... Tiesiog vyksta grubiai režisuotas spektaklis, kai visiems žiūrintiesiems, ypač per televizijos ekranus, bandoma vietoj tikros emocijos pasiūlyti tam tikrą surogatą... Šiuo metu ten yra apie 500 žmonių, vakar buvo apie 700-800. Ukrainos masteliais tai yra labai maži skaičiai. Be to, labai jaučiamas iš anksto surežisuotas „protestuotojų“ elgesys, grubus puolimas prieš policiją, bandant būtinai įvelti į konfliktą, kad televizijos ekranuose pasirodytų „žiaurūs“ valdžios atstovai, daužantys nekaltus protestuotojus... Žodžiu, iki nuobodulio prastas vaizdelis...

- Šią savaitę Kinijoje vyko šalies komunistų partijos visuotinis suvažiavimas, kuriame nuskambėjo labai aiški pretenzija jau artimiausioje ateityje tapti visiškai dominuojančia pasaulio galybe. Ar tai virsta tikrove? Ar jiems kas nors leis tai pasiekti?

- Čia reikia aiškiai konstatuoti: Kinija jau seniai yra didžioji pasaulio galybė. Ir kokiu nors būdu nesiskaityti su kinų ambicijomis yra neįmanoma. Kinai galybe yra ne tik savo tradicinėse teritorijose - kuo toliau, tuo labiau jie slenka į Rusiją, jie įsigali visoje Azijoje ir Afrikoje. Europą jiems užvaldyti yra sudėtingiau dėl įvairių barjerinių mechanizmų ir JAV veiklos, tačiau visos Trečiojo pasaulio šalys yra praktiškai perimtos kinų. Pažiūrėkime, kas vyksta Šiaurės Afrikoje, Nigerijoje ar Sudane - tai yra tiesiog teritorijos, tampančios Kinijos protektoratais. Todėl kinai, veikdami labai strategiškai, šią savo ambiciją įvardijo tada, kai ji jau yra beveik realizuota. Vienintelė jėga, kuri dar gali kažkiek sulaikyti kinus, yra Indija ir, žinoma, Jungtinės Valstijos su savo potencialais. Bet jėgos augimo dinamika yra tokia, kad dar dešimtmetis ir kalbėti apie JAV pranašumus bus labai sudėtinga, ypač turint galvoje amerikiečių finansinę situaciją.

- Šiaurės Korėja šią savaitę net du kartus pagrasino tai „branduoliniu atsaku“, tai „netikėtu smūgiu“... Ar visos šios kalbos gali virsti niūria tikrove? Juk amerikiečiai taip pat neatsilieka ir kaskart svaidosi karinį konfliktą provokuojančiomis užuominomis.

- Aš netikiu, kad visas tas kalbas „varinėja“ patys Šiaurės korėjiečiai... Šiaurės Korėja šiuo atveju atlieka tam tikro trigerinio mechanizmo vaidmenį, siekiant pažeminti Jungtines Valstijas, kurios vis dar pozicijonuoja save kaip pagrindinę pasaulio galybę, ir priversti jas atskleisti kortas. T.y. įrodyti, kad amerikiečiai šiuo momentu negali imtis jėgos, karinių veiksmų, nes tai iškart įtrauks ir kitas regiono valstybes į pakankamai didelį konfliktą. Žinoma, JAV demonstruoja jėgą ir gąsdina, ypač negrabiai tą daro įvairiomis Donaldo Trampo inscenizacijomis - juk po kiekvieno jo pasakyto žodžio būtinybė kažką daryti tik auga. Jungtinės Valstijos dabar yra įvarytos į kampą - nieko nedaryti jie negali, o daryti yra praktiškai neįmanoma, nes būsi įveltas į tokį konfliktą, kokio nebuvo nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Prognozė yra tokia: anksčiau ar vėliau ši konflikto eskalacija sprogs ir karinė konflikto fazė prasiverš. Politiniu-psichologiniu-informaciniu lygmeniu karas jau vyksta. Kol kas tik nekrinta bombos, bet situacija amerikiečius privers žengti šį žingsnį.

- JAV diplomatijos šefas Reksas Tilersonas jau pasakė „mes užsiimsime diplomatija iki pirmos bombos...“.

- Kaip nediplomuotas, jis pasakė labai gražiai. Bet tikėtis čia reikia realaus karo, ir kaip tik tada ateis metas, kai atsiskleis tikroji Šiaurės Korėjos bei jos sąjungininkų galia. Nes dabar dominuoja blefas ir pasakojimai, kaip jie atakuos Jungtines Valstijas. Bet po pirmojo smūgio visiems taps aišku, kuo šis reikalas turi baigtis...

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (4)

  • gdr 2017 spalio mėn. 22 d. 09:39:38

    atrodo kad tamsta,sakei,jog amerikai tai būtų katastrofa.Jei ne
    karinė,tai ekonominė.O tai irgi katastrofa.Taigi,bombos nepradės
    krist.

  • Jo 2017 spalio mėn. 22 d. 06:29:13

    Nepriklausomybė,parduota už trisdešimt sidabrinių.

  • . 2017 spalio mėn. 21 d. 22:31:55

    Per švelniai pasakyta "iškeista"...

  • toto 2017 spalio mėn. 21 d. 21:36:20

    turbut sis veikejas ir vadovauja jav nurodymu pas ukropus.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČIUOŽIMAS: Varšuvoje vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybų „CS Warsaw Cup“ solisčių grupėje Lietuvos atstovė Greta Morkytė užėmė 11-ąją vietą.
  • UŽĖMĖ: Singapūre vykstančio paskutinio - devintojo - pasaulio plaukimo taurės varžybų etapo vyrų 50 m plaukimo nugara atrankos varžybose sekmadienį Lietuvos atstovas Arijus Pavlidis užėmė 23-iąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0  +1 C

   0  +1 C

 

   0  +2 C

   +2  +6 C

  +1  +3 C

 

   +1  +2 C

    1-5 m/s

    4-6 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12