respublika.lt

Nepaisant sankcijų, Rusija didina karines išlaidas

(0)
Publikuota: 2017 balandžio 24 10:07:20, Respublika.lt, Eltos inf.
×
nuotr. 1 nuotr.
Nepaisant sankcijų, Rusija didina karines išlaidas. EPA-Eltos nuotr.

Rusija 2016 metais tapo trečiąja daugiausiai karinių išlaidų turėjusia šalimi, nepaisant žemų naftos kainų ir ekonominių sankcijų. Antrus metus iš eilės augo pasaulinės išlaidos gynybai, parodė atliktas tyrimas, informuoja naujienų agentūra AFP.

 

2016 metais Rusijos karinės išlaidos siekė 69,2 mlrd. dolerių (apie 64 mlrd. eurų), o tai 5,9 proc. daugiau nei 2015 metais, teigiama Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ataskaitoje.

"Padidintos išlaidos ir sunki našta ekonomikai užkraunama tuo metu, kai Rusijos ekonomika dėl žemų naftos ir dujų kainų bei 2014 metais įvestų ekonominių sankcijų yra atsidūrusi rimtoje bėdoje", - teigė SIPRI.

2015 metais trečiąja daugiausiai karinių išlaidų turėjusia šalimi buvo Saudo Arabija, tačiau 2016 metais ji nukrito į ketvirtąją vietą. Saudo Arabijos karinės išlaidos pernai sumažėjo 30 proc., iki 63,7 mlrd. dolerių.

"Mažėjančios pajamos iš naftos ir su naftos kainų krize susijusios ekonominės problemos privertė didžiąją dalį naftą eksportuojančių šalių mažinti karines išlaidas", - skelbia SIPRI.

Jungtinės Valstijos liko didžiausiomis švaistūnėmis, karinės išlaidos tarp 2015 ir 2016 metų išaugo 1,7 proc., iki 611 mlrd. dolerių. Tuo tarpu Kinija išlaidas padidino 5,4 proc., iki 215 mlrd. dolerių.

Anot SIPRI, "daugelio Vidurio Europos šalių karinių išlaidų didinimas iš dalies gali būti susijęs su didesnės Rusijos keliamos grėsmės suvokimu, nepaisant fakto, kad 2016 metais Rusijos karinės išlaidos prilygo tik 27 proc. visų NATO narių Europos šalių išlaidoms kartu sudėjus".


2016-aisiais pasaulyje didėjo karinės išlaidos

Pasaulyje antrus metus iš eilės didėjo karinės išlaidos. Iš viso ginkluotės pardavimai pernai siekė 1 572 mlrd. eurų (1 686 mlrd. dolerių). Tai yra 0,4 proc. daugiau nei 2015-aisiais, rodo Stokholmo Taikos tyrimo instituto „Sipri" paskelbta ataskaita, kuria remiasi agentūra AFP.

Šiais duomenimis, karinės išlaidos pirmą kartą nuo 2011-ųjų augo antrus metus iš eilės. Tiesa, lyginant pasaulio regionus, skirtumai yra dideli. Išlaidas gynybai didino Azijos, Okeanijos, Vidurio ir Rytų Europos bei Šiaurės Afrikos šalys. Tuo tarpu jos mažėjo Vidurio ir Pietų Amerikoje, Karibų jūros regione, Artimuosiuose Rytuose bei Užsachario Afrikoje.

JAV, anot „Sipri", karines išlaidas didino 1,7 proc. 2015-2016 metų laikotarpiu jos iš viso sudarė 611 mlrd. dolerių. Tai yra pirmas kartas nuo 2011-ųjų, kai JAV išlaidos didėjo. Antroje vietoje yra Kinija, ginkluotei išleidusi 215 mlrd. dolerių (plius 5,4 proc.), trečioje - Rusija su 69,2 mlrd. dolerių (plius 5,9 proc.). Pastaraisiais metais tik Kinija (plius 118 proc.) savo karines išlaidas didino labiau už Rusiją (plius 87 proc.)

Saudo Arabija, kuri 2015-aisiais dar buvo trečia, „Sipri" pernai metų reitinge smuko į ketvirtą vietą. „Nepaisant besitęsiančio dalyvavimo regioniniuose karuose", šios šalies išlaidos susitraukė 30 proc. iki 63,7 mlrd. „Sipri" ekspertai tai sieja su sumažėjusiomis įplaukomis už naftą. Indija tuo tarpu savo išlaidas padidino 8,5 proc. iki 55,9 mlrd. dolerių ir pakilo į penktą vietą, aplenkdama Prancūziją ir Didžiąją Britaniją.

Vokietija pernai savo gynybines išlaidas paaugino 2,9 proc. iki 41,1 mlrd. ir liko devinta.

Tik 4 iš 27 NATO šalių, kurios gynybos išlaidas lygino institutas, pasiekė NATO tikslą skirti gynybai 2 proc. savo BVP. Tai yra JAV, Estija, Prancūzija ir Graikija. Šioje srityje ypač turi pasistengti Vokietija, Belgija, Kanada, Danija, Nyderlandai ir Ispanija. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trup) ne kartą ragino Aljanso šalis didinti savo gynybines išlaidas ir taip įnešti deramą indėlį. Gegužę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime išlaidos bus viena pagrindinių temų.

Vakarų Europoje ginkluotės išlaidos didėjo iš viso 2,6 proc. Išskyrus tris šalis, išlaidos kilo visose Vakarų Europos valstybėse, o labiausiai Italijoje - 11 proc.

Rytų Europoje išlaidos augo iš viso 2,4 proc. Tačiau Latvija gynybai skyrė net 44 proc., o Lietuva - 35 proc. daugiau lėšų. Šios šalys atitinkamai yra pirmoje ir trečioje vietoje pagal procentais didžiausią augimą. „Sipri" tyrėjai tai aiškina tuo, kad Rusija čia vėl traktuojama kaip „didesnė grėsmė" - nors jos išlaidos ginkluotei 2016-aisiais tesudarė 27 proc. bendrų visų NATO šalių išlaidų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s