respublika.lt

Negyjanti Europos žaizda - Kosovasnuotraukos (15)

2019 birželio mėn. 23 d. 07:00:32
Vidmantas MISEVIČIUS

Netrukus Paryžiuje turėtų prasidėti derybos dėl Kosovo ateities. Stebint situaciją, ima atrodyti, kad Kosovas ir serbų bei albanų santykiai netrukus vėl gali tapti pagrindine naujienų tema, kaip ir įvykiai prieš 20 metų byrant tuometinei Jugoslavijai.

 

Istorinis ekskursas

Serbijos autonominis Kosovo ir Metochijos regionas, vienašališkai, 2008-aisiais, paskelbė savo nepriklausomybę. 2010-aisiais krašto nepriklausomybę pripažino JTO teismas. Belgrado teigimu, minėtą respubliką pripažino 99-ios pasaulio šalys, Priština teigia, kad tokių yra 117-a. Prieš Kosovo, kaip nepriklausomos valstybės, pripažinimą pasisako Kinija, Indija, Izraelis, Ispanija, Graikija, Kipras, Slovakija, Rumunija ir t.t.

Ilgai galima diskutuoti, kas teisus, tačiau reikėtų prisiminti, kad Kosovui „iškovoti“ nepriklausomybę padėjo ne kas kita, o NATO „taikdariai“, 1999-ųjų pavasarį kelis mėnesius iš eilės bombardavę nepriklausomą ir suverenią Jugoslaviją. Oro antskrydžių, kurių tikslas buvo priversti Jugoslavijos karinius dalinius palikti Kosovą, pretekstu esą buvo Račako kaimelyje rastos masinės kapavietės. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo dar vienas falsifikatas, tačiau iki to laiko serbų karinių dalinių Kosove jau nebebuvo.

Ir viskas būtų aišku, jeigu ne dar keli „bet“. Pačių serbų teigimu, Kosovas ir Metochija buvo jų etninės kultūros lopšys. Nuo pat seniausių laikų iki XX amžiaus vidurio serbai šiame regione visada sudarė gyventojų daugumą. Radikaliai situacija pasikeitė tik Antrojo pasaulinio karo metais, kai už pagalbą Musoliniui (Italijos fašistų lyderis - aut. past.) apie „Didžiąją Albaniją“ svajojantys albanai pradėjo etninius valymus ir serbai Kosove tapo mažuma. Nors situacija kažkiek primena XX amžiaus pradžios Vilniaus, kuriame per 20 lenkų okupacijos metų gerokai sumažėjo lietuvių, istoriją, Vakarų šalys, XX amžiaus pabaigoje „padėdamos“ Kosovo albanams, apie tai neužsiminė.

Kelerius metus trukusi „taikdariška misija“ (kaip ji tuomet buvo vadinama) baigėsi valstybėlės, panašios į Padniestrės respubliką („valstybė“ Moldovos teritorijoje) ar Donecko ir Luhansko respublikas (Ukrainos teritorijos, paskelbusios nepriklausomybę) sukūrimu.

Tiems, kas buvo įsitikinę, jog nuvertus Slabodaną Miloševičių (nuo 1997 iki 2000 m. spalio 5 d. Jugoslavijos federacijos prezidentas - aut. past.) ir leidus albanams Kosove tvarkytis savarankiškai, problemos pasibaigs, šiandien tenka skaudžiai nusivilti, nes serbų ir albanų priešprieša, galinti vėl peraugti į karą, niekur nedingo. Juolab kad Serbija (analogiškai kaip Ukraina kalba apie Luhansą, Donecką ar Krymą) Kosovo nepriklausomybės, net ir pasikeitus prezidentams, nepripažįsta ir pripažinti nesiruošia.

Kova su korupcija ar susidorojimas?

Situacija Kosove paaštrėjo prieš trejetą savaičių, kai gegužės 28-ąją ROSU (Kosovo respublikos specialiosios policijos pajėgos) įsiveržė į Kosovsko Mitrovicos, kur gyventojų daugumą vis dar sudaro serbai, savivaldybę. Tai sukėlė jų nepasitenkinimą ir paskatino gyventojus išeiti į gatves. Netrukus žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad ROSU šaudė į demonstrantus ir net apmėtė juos granatomis.

Belgrado turimomis žiniomis, albanų policija planavo suimti 26 serbų tautybės policininkus ir dar 15 civilių. Oficialiai jie buvo apkaltinti korupcija, tačiau Serbija baiminasi, kad tokiais metodais albanai siekė Kosovsko Mitrovicą palikti be vietos policijos apsaugos.

Per gyventojų ir ROSU susidūrimus, du žmonės buvo sužeisti. Taip pat albanų policija Kosove ir Metochijoje suėmė 24 žmones - serbus, bošniakus (vietinė tautybė) ir JTO misijos atstovą laikinosios Kosovo administracijos (UNMIK) klausimais Michailą Krasnoščenkovą.

Reaguodamas į situaciją, Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius šalies kariuomenei davė nurodymą pasirengti kovos veiksmams, o kalbėdamas Parlamente pareiškė, kad Belgradas neleis skriausti autonominiame krašte gyvenančių serbų. Aktyvūs kovos veiksmai bent kol kas neprasidėjo, tačiau situacija regione vis dar lieka įtempta.

Beje, tarptautinės taikdariškos, vis dar veikiančios Kosove ir Metochijoje, misijos (KFOR) atstovo spaudai Vinčenco Graso (Vincenzo Grasso) teigimu, ROSU veiksmai nebuvo nukreipti prieš serbus. „Kosovo policija, prokuratūros nurodymu, vykdo operacijas visame Kosove, o ne tik regiono šiaurėje. Jos nėra nukreiptos konkrečiai prieš serbų tautybės atstovus. Policijos tikslas - sulaikyti korupcija ir kriminaliniais nusikaltimais įtariamus asmenis. Mes stebime situaciją ir palaikome kontaktą tiek su Priština, tiek su Serbija“, - agentūrai „Tanjug“ sakė V.Grasas.

Artėja naujas karas?

Artimiausios derybos, kurių tikslas - sureguliuoti padėtį Kosove, vyks liepos 1-2 dienomis Paryžiuje. Tai bus balandžio 30-ą Berlyne pasibaigusių ir jokių apčiuopiamų rezultatų nedavusių derybų tęsinys. Derybos vyks situacijai vis labiau kaistant.

Be minėto incidento, šiauriniuose Kosovo rajonuose vis aiškiau išsakomas nepasitenkinimas Priština, o neseniai vykusiose neeiliniuose vietos rinkimuose net keturiuose municipalitetuose pergalę šventė serbų interesus atstovaujantis „Serbų sąrašas“.

Tuo pat metu Prištinoje vis dažniau girdimi raginimai sukurti „Didžiąją Albaniją“. Sutapimas ar ne, tačiau ROSU „kovą su korupcija“ pradėjo iškart po to, kai Kosovo prezidentas Hašimas Tačis (Hashim Thaçi) paragino Albaniją susivienyti.

„Didžioji Albanija“ - albanų nacionalistų puoselėjama idėja apjungti visas teritorijas, kuriose gyvena albanų etnosas. Bandant ją realizuoti praktikoje, dalį savo teritorijų naujajai valstybei turėtų atriekti Graikija, Makedonija, Serbija ir Juodkalnija. Labai abejotina, kad šios šalys, nepaisant albanų noro „vienytis“, geranoriškai sutiktų atiduoti savo žemes.

Optimaliausias sprendimas - laukimas

Valdas Rakutis, karo istorikas, buvo įsitikinęs, kad viena iš padėties paaštrėjimo regione priežasčių yra Serbijos planai stoti į Europos Sąjungą ir siekis suartėti su Vakarais.

„Šis serbų noras jau duoda „rezultatų“ - šalys vėl žvangina ginklais. Labai tikėtina, kad prie to prisidėjo Rusijos specialiosios tarnybos, kontroliuojančios ne tik didžiąją dalį Serbijos žvalgybos, bet ir turinčios nemažą įtaką šios šalies karinėse pajėgose, - „Respublikai“ sakė istorikas. - Negalima pamiršti ir to, kad bet kokie neramumai Balkanuose yra Vakarų valstybių problema, todėl Rusijai paranku, kad ta pati Kosovo problema kaip galima ilgiau nebūtų išspręsta. Tai leis Maskvai, pateikiant save kaip „vienintelį draugą“, analogiškai Armėnijai, savo įtakos zonoje išlaikyti ir Serbiją.“

Taip pat, kalbant apie Balkanus, būtina įvertinti ir šio krašto specifiką. „Čia valstybės sąvoka glaudžiai siejasi su tautybe, o tokios susijusi kaip kosovarai nėra. Kosove daugiausia gyvena serbai ir albanai. Gal kultūriškai kažkiek panašios, tačiau kalbiniu ir religiniu požiūriu visiškai skirtingos tautos. Šie akivaizdūs esminiai skirtumai ir užkerta kelią susiformuoti nacionalinei Kosovo valstybei“, - teigė pašnekovas.

Dabartinį Kosovą, istoriko nuomone, kažkiek būtų galima lyginti su Vilniumi - ilgus amžius buvęs Lietuvos sostine, tarpukariu jis tapo lenkiškas, tačiau lietuviai su tuo nesusitaikė.

„Kosovą serbai laiko savo tautos lopšiu. Aplinkinės tautos tą irgi žino, tad atsiranda dar viena priežastis, neleidžianti kalbėti apie normalų Kosovo respublikos egzistavimą. Tikėtina, kad gali būti kažkoks laikinas kompromisinis sprendimas, bet negalima pamiršti, jog prieš keletą metų serbai aiškiai pasakė, kad karas nevyksta tik tol, kol regione yra tarptautinės taikos palaikymo misijos. Tuomet buvo teigiama, kad šiai karinei jėgai pasitraukus, karas vėl atsinaujins. Stebint tai, kas vyksta dabar, darytina prielaida, kad padėtis regione mažai pasikeitė“, - situaciją analizavo istorikas.

Konfliktui įtakos turi ir paties regiono specifika. Šis regionas visada buvo daugiatautis, tai būdinga kalnų regionams visame pasaulyje. Tokios valstybės suformavimas buvo tarptautinės bendruomenės bandymas apmalšinti čia kylančius neramumus, kuriems prielaidas sudarė Balkanų teritorijas valdžiusios ir gyventojus iš vienos vietos į kitą kilnojusios imperijos.

„Kol viskam vadovavo vienas asmuo, situaciją pavykdavo suvaldyti. Subyrėjus Jugoslavijai, teko ieškoti naujų „tramdymo“ būdų, nes dar vienas karas pačioje Europoje Vakarų šalims nebuvo naudingas. O suvaldyti situaciją bus sunku, nes po visus Balkanus išskaidytos tautos turi tiek mažosios, tiek ir didžiosios tautinių valstybių idėjas, kurias realizavus, neišvengiamai kiltų konfliktai su kaimynais, kadangi valstybės čia formuojamos būtent tautiškumo pagrindu. Tai, kas įvyko prieš dvidešimt metų (NATO atakos prieš serbus), buvo bandymas sustabdyti Serbijos revanšizmą. Ar tai yra teisinga? Atsakyti sunku, nes teisybės čia rasti praktiškai neįmanoma,“ - buvo įsitikinęs V.Rakutis.

Bene vienintelis galimas dabartinės problemos sprendimas - išlaukti, kol pačios tautos susitaikys su esamomis sienomis.

„Tiesa, to gali tekti ilgokai palaukti, nes, kaip rodo istorija, konfliktai dėl sienų trukdavo ir šimtą, ir keletą šimtų metų.

„Dar variantas - Kosovo šiaurę, kur daugiausia gyvena serbai, atiduoti Serbijai. Tik tada kyla pavojus, kad likusi Kosovo dalis norės jungtis prie Albanijos, o serbai tam tikrai nepritars. Tad, siekiant išvengti naujo kraujo praliejimo, belieka ramiai laukti. Nes, kaip yra pastebėta, net pati nestabiliausia taika yra geriau už stabilų karą. O taika, kad ir dirbtinė, šiuo metu Kosove yra“, - reziumavo pašnekovas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (15)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TARA: daugiau nei dvejus metus diskutuojamas Seimo narės Virginijos Vingrienės siūlymas į taromatus rinkti vyno ir degtinės butelius Aplinkos apsaugos komitete nukeltas iki Seimo rudens sesijos.
  • TRENERIS: Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo jaunimo sistemą sustiprins treneris Arvydas Gronskis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar smulkieji ūkininkai turėtų auginti kiaules vien šaltuoju metu?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +12 C

 +12 +14 C

 

 +12 +13 C

+18 +19 C

 +19 +22 C

 

 +21 +23 C

 0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 0-3 m/s

 

USD - 1.1269 PLN - 4.2622
RUB - 70.5998 CHF - 1.1071
GBP - 0.8987 NOK - 9.6223
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis