respublika.lt

NATO: Ukrainos pasienyje dislokuota 35-40 000 rusų karių

(0)
Publikuota: 2014 balandžio 10 20:12:00, Respublika.lt, Eltos inf.
×
nuotr. 12 nuotr.
NATO: Ukrainos pasienyje dislokuota 35-40 000 rusų karių

Aukšto rango NATO kariškio duomenimis, Ukrainos pasienyje yra dislokuota 35-40 000 Rusijos karių, kurie pasirengę veikti bet kuriuo metu.

"Tai yra gausios aukštos parengties ginkluotosios pajėgos. Ir jos geba labai greitai judėti", - NATO karinėje būstinėje Monse (Belgija) pareiškė brigados generolas britas Garis Dykinas (Gary Deakin), kuris yra krizių valdymo centro direktorius.

Generolo teigimu, artilerija, šarvuočiai, sraigtasparniai, specialiosios pajėgos, koviniai lėktuvai ir logistikos daliniai dislokuoti daugiau kaip 100 vietų. Dauguma dalinių įsikūrę laikinose buveinėse, lėktuvai ir automobiliai stovi lauke.

"Tai nėra daliniai, kurie visada būna ten, kur yra dabar", - kalbėjo G. Dykinas. Pajėgos esą jau 3-4 savaites nebuvo judinamos, pavyzdžiui, manevrų tikslais. "Labai neįprasta, kad tokios didelės pajėgos taip ilgai tiesiog čia būna", - pabrėžė kariškis.

Stiprūs šarvuoti junginiai dislokuoti įvairiose vietose tik už 40 km nuo Ukrainos sienos, palei dideles magistrales. "Jie neabejotinai sugebėtų labai greitai įsiveržti į Ukrainą, jei gaus tokį įsakymą", - mano generolas. Tačiau rusų pajėgų ketinimai neaiškūs. Kareivių skaičius pirmiausiai įvertintas pagal automobilių ir palapinių kiekį.

G. Dykinas sakė, kad jau kitą savaitę ar bent jau per ateinančias 14 dienų NATO Taryba turėtų priimti sprendimą sustiprinti NATO pajėgas rytinėse Aljanso šalyse. Kariškiai esą pasiūlė "pastebimų priemonių", kurios rytinėms NATO narėms pademonstruos Aljanso apsaugą.

 

G. Dykinas nenorėjo atskleisti, kokios tai priemonės. Be sustiprinto oro erdvės stebėjimo galimi ir manevrai. Tačiau nuolatinis didelio skaičiaus karių dislokavimas neplanuojamas. Generolas patikino, kad priemonės yra "deramos ir deeskaluojančios".

Rusija beprasmiškomis vadina Vakarų sankcijas

Rusija Vakarų sankcijas šaliai dėl Ukrainos krizės vadina beprasmiškomis ir įspėja pirmiausiai Vokietiją dėl žalos ilgametei partnerystei, praneša agentūra "Reuters".

"Kuo griežtesnės bus sankcijos, tuo tvirčiau elgsis rusų visuomenė", - ekonomikos konferencijoje Berlyne ketvirtadienį pareiškė Rusijos vicepremjeras Igoris Šuvalovas. Anot jo, grasinimai neprivers nei prezidento Vladimiro Putino, nei kitų rusų užimti tokią poziciją, kurios norėtų JAV, Vokietija ar kitos Vakarų partnerės. Vicepremjeras kartu įspėjo netempti Ukrainos Vakarų kryptimi. Tai esą "tikrai būtų nusikalstama".

Rusijai aneksavus Krymą, Vakarai paskelbė sankcijas, kurios apima ir kelionių draudimą aukštiems Rusijos ekonomikos atstovams. Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ir JAV grasina Maskvai ir naujomis sankcijomis.

Neprotingais I. Šuvalovas vadino Vakarų svarstymus mažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų. Tokie debatai pirmiausiai Vokietijoje įgavo pagreitį. "Jei jūs norite sumažinti priklausomybę, būsite priklausomi nuo kitų", - sakė jis. Rusija, ant vicepremjero, turi kitų potencialių partnerių energijos tiekimui. Jis turėjo omenyje tokias Azijos valstybes, kaip Kiniją. Pareigūnas pabrėžė, kad Rusija ir praėjusiais dešimtmečiais visada punktualiai tiekė naftą ir dujas. Jo šaliai esą negalima primesti nepatikimumo.

Apklausos rodo, kad dauguma Vokietijos gyventojų yra už ramius ir apdairius santykius su Rusija, o ne už sankcijas Ukrainos krizėje.

I. Šuvalovas sakė esąs įsitikinęs, kad padėtis po kurio laiko nurims, ir Rusija bei Vakarų šalys vėl atnaujins pokalbius dėl bendros Europos ekonominės erdvės.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja iš Rusijos atstovų atėmė balso teisę

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja dėl Ukrainos krizės iš Rusijos atstovų atėmė balso teisę. Atitinkamas sprendimas priimtas ketvirtadienį Strasbūre.

Tokia sankcija galios iki metų pabaigos. Deputatai atmetė reikalavimą 18 Rusijos atstovų visiškai pašalinti iš Asamblėjos.

Rusai galės dalyvauti debatuose, tačiau balsuoti - ne. Rusijos delegacija, reaguodama į šį sprendimą, paliko posėdžių salę.

Posėdyje Rusijos įvykdyta Krymo aneksija pasmerkta kaip nusižengimas tarptautinei teisei.

Jau 2000 metų balandį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja dėl Čečėnijos karo metams buvo atėmusi iš rusų balso teisę. Tuo tarpu 2008-aisiais Rusijos daliniams įžengus į Gruziją, tokios sankcijos buvo atsisakyta. Tada Asamblėja kritikavo Rusijos karinę akciją, tačiau nenorėjo nutraukti dialogo su Maskva.

NATO vadovas: Dėl dialogo Rusija turi atitraukti kariuomenę

NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen) teigia, kad pirmas žingsnis Ukrainos krizės sureguliavime turėtų būti Rusijos kariuomenės atitraukimas nuo vakarinių šalies sienų, praneša "Reuters".

Čekijoje besilankantis A. F. Rasmusenas tvirtino, kad tolesnė Rusijos karinė agresija ves prie "rimtų pasekmių" ir ekonominių sankcijų. Anot Aljanso vadovo, 40 tūkstančių karių pajėgos šalia rytinių Ukrainos sienų laikomos "ne pratybų o būsimos kovos tikslais".

"Iš Prahos siunčiu žinią Rusijai: turite galimybę nustoti kaltinti kitus dėl savo paties veiksmų, galimybę atitraukti kariuomenę ir galimybę sustabdyti krizės eskalavimą prieš pradedant tikrą dialogą, - kalbėjo A. F. Rasmusenas. - Jei Maskva tikrai pasirengusi dialogui, ji turėtų atitraukti savo pulkus. Kasdien stebime palydovines nuotraukas. Rusija Rytų Ukrainoje kursto etninę įtampą ir provokuoja neramumus. Naudodama savo karinę jėgą Maskva primeta Kijevui federacinės ir neutralios šalies modelį. Šį sprendimą gali priimti tik suvereni Ukrainos valstybė".

Anksčiau NATO generalinis sekretorius buvo pareiškęs, kad Aljansas peržiūrės 1997 m. bendradarbiavimo susitarimą su Rusija ir 2002 m. Romos deklaraciją, kuria įsipareigojama susilaikyti nuo karinių bazių steigimo Vidurio ir Rytų Europoje. Sprendimą šiuo klausimu ketinama priimti NATO šalių užsienio reikalų ministrų suvažiavime birželį.

Separatistai Rytų Ukrainoje prašo V.Putino pagalbos

Prorusiškai nusiteikę separatistai rytiniame Ukrainos Luhansko mieste sustiprino barikadas prie Valstybės saugumo tarnybos pastato ir prašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pagalbos po to, kai šalies vyriausybė įspėjo, jog gali panaudoti jėgą siekiant įvesti tvarką, praneša "Reuters".

Protestuotojai taip pat dalyvauja derybose, norint rasti kelią iš susidariusios aklavietės, kuria, Kijevo teigimu, gali būti pasinaudota kaip pretekstu Rusijos įsiveržimui.

Buvusi KGB būstinė yra viena iš trijų administracijos pastatų, kuriuos šią savaitę užėmė protestuotojai, reikalaudami referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.

"Žinoma, mes turime paprašyti Rusijos priimti mus, nes nematau kitos alternatyvos", - sakė pastato komendantu prisistatęs vyras.

Per spaudos konferenciją trečiadienio vakarą, kuri buvo surengta protestuotojų užimtame pastate, pietinių ir rytinių regionų kariuomenės dalinių atstovas Valerijus Bolikovas sakė, kad per derybas su valdžia nepavyko susitarti.

Nors protestuotojai pasisako už prisijungimą prie Rusijos, kaip padarė Krymas, V. Bolikovas pažymėjo, kad jie reikalauja surengti referendumą dėl didesnės autonomijos Luhanskui, kaip federalinės Ukrainos struktūros subjektui.

"Mes paliksime pastatą tik tada, kai bus įgyvendinti mūsų reikalavimai - surengtas referendumas dėl federacijos sudarymo", - akcentavo V. Bolikovas.

Pasak vietos milicijos atstovės Tatjanos Pogukai, pareigūnai nesiima jokių veiksmų, kol vyksta derybos. "Mes nenorime smurto. Niekam nereikia mirčių ar kraujo praliejimo", - telefonu sakė atstovė.

Kijevas: Komunistų partijos būstinę nusiaubė gaisras

Ukrainos komunistų partijos būstinėje Kijeve trečiadienio naktį kilo gaisras, pareigūnai įtaria padegimą.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos pareigūnų duomenimis, trečiadienio naktį įsiplieskęs gaisras sunaikino du pastato aukštus, šiuo metu vykdomas incidento tyrimas. Tarnybos atstovų teigimu, neatmetama ir tyčinio padegimo versija.

"Mažai tikėtina, kad gaisras savaime įsiplieskė trijose pastato vietose tuo pačiu metu", - tvirtino pareigūnai.

Trečiadienio vakarą Komunistų partijos būstinėje Kijeve buvo susirinkęs būrys Ukrainos vyriausybę palaikančių aktyvistų, kurie išsiskirstė tik po antro policijos pareigūnų raginimo. Netrukus po to pastatą apėmė ugnis.

Ukrainos komunistų partijos deputatai pareikalavo skubaus incidento tyrimo ir ketvirtadienį protestuodami paliko Aukščiausiosios Rados posėdžių salę. Parlamentinės frakcijos lyderis Petras Symonenko teigė, kad partijos atstovai posėdžiuose nedalyvaus tol, kol nebus nustatyti "padegimo kaltininkai".

"Kreipiuosi į teisėsaugos pareigūnus ir reikalauju nedelsiant ištirti šį nusikaltimą bei pradėti teisinius veiksmus prieš kaltininkus. Komunistų partijos deputatai Rados veikloje iki to laiko nedalyvaus", - pranešė P. Symonenko.

Laikinasis Ukrainos prezidentas: taikiai pasidavę protestuotojai nebus teisiami

Laikinasis Ukrainos prezidentas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pranešė, kad prorusiškai nusiteikę separatistai nebus teisiami, jei savo noru sudės ginklus ir paliks okupuotus administracinius pastatus, informuoja "Reuters".

"Garantuojame, kad prieš ginklus sudėjusius ir savo noru pastatus palikusius žmones nebus vykdomas kriminalinis persekiojimas, - Aukščiausiojoje Radoje kalbėjo O. Turčynovas. - Esu pasiryžęs tai patvirtinti prezidento dekretu".

JAV ir Rusija ragina taikų Ukrainos krizės sprendimą

JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas priėjo prie vieningos nuomonės, jog būtina taikiai spręsti saugumo situaciją Rytų Ukrainoje, remdamasi pareigūnais skelbia BBC.

JAV ir Rusijos pareigūnų pokalbiai įvyko prorusiškai nusiteikusiems aktyvistams tęsiant administracinių pastatų užėmimą rytiniuose Ukrainos miestuose. Vyriausybė Kijeve įspėjo juos pradėti dialogą siekiant rasti kelią iš krizės, priešingu atveju, prieš juos bus panaudota "jėga".

Prorusiški demonstrantai nuo sekmadienio užblokavo administracinius pastatus Charkove, Donecke ir Luhanske ir reikalauja didesnės regiono autonomijos bei smerkia vyriausybę Kijeve.

Trečiadienį Dž. Keris ir S. Lavrovas "aptarė saugumo situacijos pagrindiniuose miestuose Rytų Ukrainoje sprendimo per dialogą svarbą ir abu atmetė jėgos panaudojimą siekiant politinių tikslų", informavo JAV valstybės departamento atstovė Džen Psaki (Jen Psaki).

Dž. Keris ir S. Lavrovas trečiadienį dukart kalbėjo telefonu apie didėjančią įtampą Ukrainos rytuose.

Kaip buvo pranešta, Europos Sąjungos, Rusijos, JAV ir Ukrainos atstovai kitą savaitę dalyvaus susitikime. Tai pirmas toks susitikimas nuo krizės pradžios Ukrainoje.

Anksčiau vykusiame pokalbyje su Dž. Keriu S. Lavrovas sakė, kad kitą savaitę vyksiančiose diskusijose didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas "dialogui tarp ukrainiečių", o ne dvišaliams su krize susijusių šalių santykiams.

S. Lavrovas susitiks su Dž. Keriu, ES vyriausiąja užsienio reikalų įgaliotine Ketrina Ešton (Catherine Ashton) ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Deščycia.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s