respublika.lt

Mūsų ateitis darosi vis menkiau nuspėjama

(0)
Publikuota: 2018 rugpjūčio 18 15:09:11, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Berlyne susitinka aptarti projekto „Nord Stream 2“, nors šį susitarimą Europa vertina kritiškai. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

 

- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakeliui į Berlyne rugjūčio 18 dieną numatytą susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel ketina apsilankyti Austrijos užsienio reikalų ministrės Karinos Kneisl (Karin Kneissl) vestuvėse. Į jas Austrijos diplomatijos vadovė V.Putiną pakvietė dar birželį, Rusijos prezidento vizito Austrijoje metu...

- Pasakyčiau, kad Pranciškus Juozapas I (Franz Joseph I), matyt, vartosi grabe...

- Pakalbėkime, nuo kada V.Putinas užsuka į privačius vakarėlius? Ar tiesiog padaryta išimtis populistinės Austrijos Laisvės partijos atstovei, pasisakančiai už stiprius ryšius su Rusija? Ką, jūsų manymu, visa tai reiškia?

- Tai reiškia, kad Austrija iš Austro-Vengrijos imperijos tapo Europos prostitute. Nes kitaip to nepavadinsi. Kai į privatų renginį politikas kviečiasi valstybės, kuriai Europos Sąjungos vadovybės sprendimu skirtos sankcijos, vadovą, tiesiogiai atsakingą už svetimų teritorijų grobimą, vadovą, kaltinamą žmogžudystėmis kitoje Europos Sąjungos valstybėje, niekaip kitaip to nepavadinsi. Todėl mano toks apibūdinimas ir vertinimas teisingas. Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) su Europos vadovų tarybos prezidentu Donaldu Tusku (Donald Tusk) turėtų man paploti už tokius teiginius.

- Na taip, juk visa tai daro ne šiaip kas, bet Austrijos diplomatijos vadovė...

- Taip, ji puikiai supranta, ką daro. Ji nėra Tirolio ar Austrijos Alpių valstietė, ji puikiai orientuojasi situacijoje ir žino, ko šiuo savo veiksmu siekia. Yra tiesiog atakuojama Europos Sąjungos vienybė ir interesai. Ir už to gesto, be abejo, stovi seni gilūs susitarimai tarp Austrijos valdančiosios partijos ir Rusijos. Ir apskritai tai Austrijos politika, kurios viena iš išraiškų buvo Vienoje sulaikyto asmens, kalto dėl Sausio 13-ąją žuvusių Lietuvoje žmonių, paleidimas, nepaisant Lietuvos interpolo paskelbtos paieškos. Visa tai yra susieta, tai viena politikos grandis. Ir tai labai gražiai rodo, ko apskritai verta Europos Sąjunga.

- Kaip manote, kas minėtame Rusijos prezidento V.Putino rugpjūčio 18 dienos susitikime su Angela Merkel bus svarbiausia?

- „Gazpromo“ vamzdis. Tas vamzdis užduoda bendrą šio susitikimo toną. Žinoma, nebus nueinama ir nuo kitų klausimų. Bet jau dabar tenka konstatuoti, kad ta senoji geopolitinė dedamoji, kai Rusijos carai ieškodavo nuotakų Vokietijoje, ir kai tik didžiulėmis pastangomis anglosaksams pavykdavo įtraukti Rusiją į savo aljansus kovoje su Vokietija, ta senoji dedamoji vėl atgijusi. Ši geopolitinė dedamoji duoda savo išraiškas ir kalbėti apie Europos Sąjungos atskirus interesus be Rusijos darosi vis sunkiau. Kaip matote, mes turime problemą su NATO, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) nesugebėjus susitvarkyti su maištininku Redžepu Tajipu Erdoganu (Recep Tayip Erdogan). Mes turime problemą su Austrija. Dabar turime problemą su Vokietija, kurios pramonininkų interesai tampa vedančiąja Vokietijos politine linija. Ateitis darosi vis menkiau nuspėjama. Ir toks Lietuvos politinis kursas, pagal kurį buvo nuolat plaukiama Jungtinių Amerikos Valstijų lėktuvnešio farvateryje, jis šitų situacijų šviesoje atrodo ne per labiausiai viliojantis ir perspektyvus.

- Tvyrant diplomatiniam ir prekybos ginčui su JAV, Turkija trečiadienį padidino tarifus JAV pagamintiems produktams - nuo automobilių iki tabako. Kaip atsaką į JAV veiksmus, kai prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad JAV padvigubina importo tarifus plienui ir aliuminiui iš Turkijos. O Turkijos prezidentas R.Erdoganas įspėjo Vašingtoną nerizikuoti santykiais su Ankara, nes kitaip jo šalis ieškos „naujų draugų ir sąjungininkų“. Taigi kuo rizikuoja Vašingtonas? Ir ar jau reikia pradėti būgštauti, kad dvi galingos NATO šalys rimtai susiplieks? Kas tada bus su NATO?


- Pradėkime nuo to, kad ardomas ir skaldomas NATO blokas. Žinoma, ir rusai, ir kinai, ir iraniečiai piktdžiugiškai trina rankas. Taigi, D.Trampas savo teiginius apie tai, kad NATO yra neefektyvi, pasenusi ir nereikalinga, realizuoja ne tiesiogiai išstodamas iš NATO, bet nespręsdamas svarbių diplomatinių problemų, susijusių su Turkija ir Erdoganu, ir atakuodamas NATO tokiu būdu. Žinoma, netgi Turkijos išėjimas iš aljanso dar nereiškia NATO pabaigos, tačiau tai būtų rimtas smūgis. Galų gale Turkija yra labai rimta NATO bazė vykdant aljanso operacijas, Jungtinių Amerikos Valstijų operacijas tiek Afganistane, tiek Irake, tiek Sirijoje, visuose Artimuosiuose Rytuose. Dabar Turkijai vis labiau tampant neprognozuojama ir „savarankiška“, šitą vaidmenį reikia atiduoti kažkam kitam. Kaip suprantate, Graikija taip pat nėra pats patikimiausias partneris šiuo atveju. Manau, rusai tą kuo puikiausiai supranta. Ir jų kalbos, kad neleis Gruzijai įstoti į NATO, yra susijusios su tuo, kad Gruzija yra to regiono valstybė, dar vienas nepaskandinamas lėktuvnešis, kurį NATO ir Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų naudoti regiono kontrolei. Dar Afganistane esančios bazės. Kaip matote, situacija labai sparčiai keičiasi ir kalbų apie aljanso pajėgų išvedimą iš Afganistano, manyčiau, dar negirdėsime.

- Rusijos prezidentas V.Putinas pareiškė esąs pasiruošęs asmeniškai susitikti su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Čen Unu (Kim Jong-un). Kuriam lyderiui šito susitikimo reikia labiau? Dėl ko jie galėtų susitarti?

- Pradėkime nuo to, kad V. Putinas daro klasikinį ėjimą. Jis pakiša galimybę Šiaurės Korėjos lyderiui sakydamas: tu neturi kalbėtis vien tik su D.Trampu, mes turime alternatyvų pasiūlymą. Ir šitame žaidime Šiaurės Korėja akivaizdžiai laimi. Sukūrusi skandalą, sukūrusi atominę ginkluotę, ji gali savo piliečiams sakyti: žiūrėkit, kaip šitie europiečiai šoka pagal mūsų dūdelę, ir Trampas, ir Putinas nori su manimi pasimatyti. Žinoma, iš tikrųjų jie yra konflikto, kuris vyksta dėl pasaulio įtakos zonų perdalijimo, dalis, beje, tapusi gana svarbia ir reikšminga dalimi. Atramos tašku, ant kurio galima pastatyti svertą. Ir V. Putinas, nepalikdamas šitos situacijos vien D.Trampui, kišdamasis į sudėtingą derybų eigą, stipriai apsunkina ir komplikuoja D.Trampo derybų su Šiaurės Korėja situaciją.

- To jis ir siekia, ar ne?

- Be abejo. Čia yra toks politinis chuliganizmas. Bet V. Putinas kaip tik tuo ir garsus. Kai visi mato, kad yra perspektyvos D.Trampo ir Kim Čen Uno derybose, tada įvyks Šiaurės Korėjos lyderio ir Rusijos prezidento susitikimas, po kurio derybų vaizdelis gali išsikreipti. Niekas nežinos, dėl ko tiksliai buvo susitarta, bet aiškiai sumažės spaudimo Šiaurės Korėjai galimybės. Taigi, kai mes anksčiau Šiaurės Korėją vadinome siundomu Rusijos ir Kinijos pitbuliu, dabar mes matome dar vieną to pitbulio dresūros komponentą.

- Šiaurės ir Pietų Korėjos atstovai pirmadienį susitarė, kad rugsėjį Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane vyks Kim Čen Uno ir Pietų Korėjos prezidento Mun Čei Ino (Moon Jae-ino) susitikimas, beje, jau trečiasis. Ką duoda ar jau davė šie susitikimai? Ar tikrai realu, jog abi Korėjos susitars ir Korėjos pusiasalyje bus ramu?

- Manyčiau, kad ta kryptimi reikalai ir juda. Pietų Korėja nėra amžina ir iki galo ištikima Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkė, kaip kad būtų bandoma piešti. Jie puikiai supranta, jog išsprendus krizę su Šiaurės Korėja, jų ekonominis potencialas, jų galia šoktels dar aukščiau. Šiaurės Korėjos valdantieji klanai supranta, kad tai yra galimybė jiems saugiai išnešti uodegą iš Šiaurės Korėjos ideologijos paspęstų spąstų, tapti galingais oligarchiniais klanais būsimoje bendroje Korėjos teritorijoje. Taigi visi juda tokia kryptimi.

- Nuo birželio iš Venesuelos į kaimynines šalis pabėgo apytikriai 2,3 mln. gyventojų, dauguma kurių aiškina, jog išvyko dėl maisto trūkumo. Didžioji dalis jų išvyko į Kolumbiją, Ekvadorą, Peru ir Braziliją, pranešė Jungtinės Tautos. Kas ten vyksta? Kuo tas vyksmas gali baigtis?

- Visų pirma reikia kalbėti apie bendrą ekonominės migracijos ideologiją, kurią, pasauliui tapus dideliu internetiniu kaimu, pasigavo ir Venesuelos gyventojai. Tiesiog ši ideologija sako, jog išnaudojant žmogaus teisių gynimo schemas, demonstruojant savo ekonominę negalią ir panašius dalykus, jie gali tikėtis būti priimti gretimai esančiose turtingesnėse valstybėse. Žinoma, tai ir daro. O tai, kad Venesuelai iki šiol vadovavo Rusijos ir Baltarusijos draugai, akivaizdu, jog ekonominio potencialo, galinčio išlaikyti tam tikrą gerbūvį šios šalies gyventojams, jie nesukūrė.

- Ką ketinama daryti? Ką gali Venesuelos valdžia padaryti?

- Nieko čia nepadarysi. Reikia atsisakyti viso iki šiol vykdyto politinio kurso, reikia sukurti verslui palankų klimatą, reikia ieškoti investicijų galimybių, nes tai yra gana turtinga šalis. Jeigu vertintume vadybą kaip pagrindinį resursą, šis resursas Venesueloje sudavė didžiausią smūgį šalies ekonomikai.

- Rumunijos sostinėje Bukarešte tęsiasi tūkstantiniai protestai prieš valdžios atstovų korupciją. Ar šie antikorupciniai protestai, kuriuos pirmomis dienomis lydėjo ir žiaurus elgesys su demonstrantais, kai buvo šimtai sužeistų, nukentėjusių žmonių, gali išjudinti Rumuniją, kuri reitinguojama tarp labiausių korumpuotų šalių Europos Sąjungoje?

- Negalėčiau prognozuoti, jog ten yra pasiektas tam tikras taškas, kuomet krizė išsilietų į visą šalį, apimtą neramumų. Kalbant apie neramumus... Paprastai tai atsitinka tada, kai gyvenimas pradeda gerėti, kai žmonės pajunta šiek tiek daugiau laisvės ir tai išsilieja į jų bendras tokias laisvamaniškas nuotaikas. Manyčiau, kol kas tai yra tik tam tikras simptomas. Nemanau, kad tai privestų prie didesnių pokyčių Rumunijoje.

- Grįžkime prie D.Trampo. Jo paskutinis veiksmas, kai atėmė leidimą gauti slaptą informaciją, dokumentus jį kritikavusiam buvusiam Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) vadovui Džonui Brenanui (John Brennanui), sulaukė, švelniai tariant, nuostabos. Buvęs CŽV vadovas D.Trampą apibūdino kaip žmogų, nesilaikantį net „minimalių padorumo, mandagumo ir sąžiningumo standartų“. Apskritai D.Trampas nuolat konfliktuoja su įvairių tarnybų vadovais, nuolat keičia neįtikusius.

- Ir šis veiksmas - tokia drastiška desperatiška kvailystė, kokiomis Trampo vadovavimas yra labai turtingas. Dėl to jis sudaro žmogaus, nesugebančio diplomatiniu keliu suvaldyti situacijos, įspūdį. Mes iki galo nežinome visų duomenų ir aplinkybių, bet vis daugiau atsiranda galimybių, jog prezidentui D.Trampui dar iki kadencijos pabaigos gali būti pareikšti kaltinimai. Taigi, į visa tai reikėtų žiūrėti kaip į ganėtinai desperatišką gynybą.

- Bet toks įspūdis, kad D.Trampas vis dažniau naudoja tokią desperaciją - tiesiog atleidžia jį kritikuojančius...

- D.Trampas ir anksčiau, dar versle, garsėjo savo pareiškimais: „Jūs atleistas“. Vadybos stilius, kurį jis taikė savo verslo įmonėse, perkeltas į politiką, todėl jis sudaro tokį ne savo vietoje atsidūrusio žmogaus įspūdį. Reikia suprasti, jog Trampas gavo labai sudėtingą paveldėjimą. Iš esmės valstybė, kurią jis gavo po prezidento Barako Obamos (Barack Obama), jau ne ta Amerika, kuri buvo prieš dešimt metų. Ir, žinoma, jis tokiais metodais bando atkurti visą galių paketą. Ir politinių svertų paketą. Bet dar kartą sakau, jog tai sukuria labai nediplomatiško, nesugebančio ramiai tvarkytis politiko įspūdį.

- Bet kol kas jo reitingai pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo to nenukenčia, ar ne?

- Reitingai reitingais, bet Jungtinėse Amerikos Valstijose didelę galią turi teisinė sistema. Ir nė vienas politikas negali ignoruoti šito komponento. Štai čia yra silpnoji D.Trampo vieta.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s