Maskva siekia sukelti chaosą

Audrius Butkevičius, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:

Rusija ketina sukelti fizinį konfliktą, kad situacija jau nebūtų valdoma iš Kijevo, ir tuo pagrindu užimti rytines Ukrainos teritorijas.

Centrinė Ukrainos valdžia pirmiausia turėtų labai rimtai peržiūrėti visas savo turimas pajėgas tose teritorijose, taip pat vykdyti rimtą informacinę politiką, nukreiptą į vietinius gyventojus, t.y. aiškinamąjį darbą. Be to, reikia įtraukti kiek galima efektyvesnius VRM padalinius, kurie nenaudodami smurto ir šaunamojo ginklo sugebėtų valdyti šią situaciją. Situacijai tapus nekontroliuojamai, garantuotai gausime tai, ko labiausiai ir nori Maskva, t.y. šios teritorijos virs chaotiškų tarpusavio susirėmimų vieta, žus civiliai ir atsiras pretekstas Rusijai įvesti kariuomenę. Aš tikiu, kad yra įmanoma padėtį suvaldyti, nes gyventojų dauguma nenori prisijungimo prie Rusijos. Tačiau Kijevas neturi pakankamai jam lojalių VRM pajėgų, kurios tiktų šitai veiklai ir būtų pakankamai efektyvios.

O Vakarų reakcija yra tokia, kokia yra. Pirmiausia ES nėra valstybė. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį tik bandoma paversti bendrą valdymo sistemą turinčia organizacija. Kita vertus, niekas ten neturi plano, ką daryti toliau. Be to, niekas nenori prisiimti atsakomybės ir tempti Ukrainą iš duobės, į kurią ji yra pakliuvusi. Ši situacija yra iššūkis pačiai ES, kuri kartais bando elgtis, tarsi ji būtų Jungtinės Europos Valstijos, nors taip nėra.

Bet blogiausia, kad niekas nežino, ką daryti. Neegzistuoja joks krizės suvaldymo scenarijus, prie kurio dirbtų Europos ekspertai. Todėl viskas baigiasi tik tuščiomis kalbomis. Pirmiausia turėjo būti priimtas politinis sprendimas: ar ES veliasi į šį reikalą, ar ne. Jeigu nesivelia, tuomet reikia sėdėti tyliai savo pusėje, nieko nešnekėti ir stebėti, kaip tuos ukrainiečius „valgo“. O jeigu ES veliasi, ką ir bandė ne kartą parodyti, tada reikėtų užsakyti pas specialistus krizės suvaldymo planą. Jis gali būti priimtinas, gali būti nepriimtinas, tačiau bent jau būtų apie ką kalbėti ir ką svarstyti. Tuomet reikia pradėti skaičiuoti pinigus, kurie bus reikalingi tam planui realizuoti. Be to, pasverti, o ką toliau daryti su pačia Ukraina, nes į ją reikės įdėti milžiniškus pinigus ir t.t. Kitaip sakant, pirmiausia turi būti tikslas, paskui - strategija, o tada - planas. O kalbomis apie nieką ar „susirūpinimais“ problemos neišspręsi.