respublika.lt
 

Lietuviai grįš namo? Vakarai vis labiau nepatenkinti imigrantais

2014 balandžio mėn. 02 d. 13:14:36
Monika BURVYTĖ, zinios@vakarozinios.lt

Nepasitenkinimą imigrantais demonstruoja ne tik Didžioji Britanija, bet ir vokiečiai. Pastarieji priešingai nei anglai susirūpino ne darbo vietų užimtumu, o dykaduoniais imigrantais, kurie atvažiavę gyvena iš pašalpų ir jokios pridėtinės vertės šalyje nesukuria. Nors žinutė tiesiogiai lietuviams neadresuota, to užteko nepasitenkinimo bangai pasklisti.

×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuviai grįš namo? Vakarai vis labiau nepatenkinti imigrantais. Stasio Žumbio nuotr.


Ieško priemonių

Vokietija pranešė apie savo planus bausti ES migrantus, kurie piktnaudžiauja socialinio aprūpinimo pašalpų sistema po to, kai perspėjimas dėl migrantų iš Bulgarijos ir Rumunijos sukėlė nacionalinius debatus.

Vyriausybė priėmė preliminarią ataskaitą, kurioje numatytos tam tikros priemonės tiems ES piliečiams, kurie piktnaudžiauja savo teisėmis, susijusiomis su laisvu judėjimu bloke. Ataskaitoje numatyta uždrausti nusižengėliams grįžti į Vokietiją tam tikrą laikotarpį, taip pat nustatytas terminas, iki kurio migrantai privalo susirasti šalyje darbą, sustiprinti kriterijai, keliami vaiko pašalpai gauti.

„Mes neturėtume užmerkti akių į tai, kad problemos, susijusios su migracija, egzistuoja”, - kalbėjo šalies vidaus reikalų ministras Tomas de Maizyras.

Tačiau kartu jis pabrėžė, kad plūstelėjusi imigrantų banga yra „gera žinia” Vokietijos ekonomikai, kuri susiduria su tokiomis problemomis kaip gyventojų senėjimas ir jų skaičiaus mažėjimas.

Berlynas taip pat planuoja sukurti apie 200 mln. eurų fondą, iš kurio lėšų būtų padedama Vokietijos bendruomenėms, kurios labiausiai nukentėjo dėl gausių imigrantų srautų.

Vakarai nori tik geriausiųjų

Parlamentaras, ekonomistas Povilas Gylys teigė, jog tokia didžiųjų šalių politika - riboti imigrantų srautus, prieštarauja pačiai ES ideologijai.

„Kaip matome, ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir Vokietijoje prasideda kalbos apie tai, kad reikia riboti imigraciją. Kitaip sakant - laisvą darbo jėgos judėjimą tarp ES šalių, o tai yra vienas pamatinių, ES kaip vieningos rinkos principų - laisvai judanti darbo jėga.

Realijos rodo, kad visiškai laisvas žmonių judėjimas sukelia įvairių problemų: ir toms šalims, iš kurių žmonės emigruoja, ir toms, į kurias imigruoja. Kėsinamasi į vieną bazinių ES gyvavimo principų. Kažkas labai rimto vyksta”, - „Vakaro žinioms” pasakojo ekonomistas.

Anot P.Gylio, mūsų šalis apskritai neteko, palyginti su Nepriklausomybės pradžia, apie 700 tūkst. žmonių. O dar prie viso to vyksta ir depopuliacija.

„O ką reiškia žmonių skaičiaus mažėjimas? Tai reiškia turto kūrėjų, darbingų žmonių mažėja šalyse, kuriose pragyvenimo lygis yra žemesnis negu išvystytose Vakarų šalyse. Vadinasi, mes netenkame pagrindinio turto - žmonių. Deja, visų mentalitetas yra toks, kad visi žiūri tik į BVP. O tai privedė prie to, kad mes nemokame įvertinti pasekmių. Žmogus kuria ne tik materialinį, bet ir dvasinį turtą”, - teigė P.Gylys.

Parlamentaras taip pat piktinosi tuo, jog šalys rūšiuoja imigrantus.

„Matote, prasidės rūšiavimas. Juk iš principo žmonės turėtų judėti laisvai. Dabar kas įvyks? Rūšiuos į geruosius imigrantus ir bloguosius. Tai kam atiduos bloguosius? Lietuvai. Ar tai yra teisinga? Jie gauna išmokytą, darbščią darbo jėgą, raštingą. Jie stengiasi įsikabinti, labai daug ką aukoja, laisvą laiką, bendravimą su vaikais ir panašiai. Ir dar dirba už nedidelį atlygį. Imigrantai tikrai didina tų šalių BVP, todėl jų ir nori. Tai taip išeina, kad iš mūsų paims tik vertingą tautos dalį. Ar tai yra lygių valstybių santykis?” - retorikos pažėrė P.Gylys.

Vytautas RUBAVIČIUS, filosofas:

Šita problema yra bendra europinio kapitalizmo raidos problema, kuri susiklostė ES. Sąjungą apskritai sudaro skirtingo ekonominio išsivystymo šalys. Aiškiai skiriasi skurdusis nuo gerovės sluoksnio. Bet čia reikia turėti omenyje vieną dalyką, kad kapitalizmo raidą lemia tam tikras netolygumas, kurio raidoje visada turi būti skurdo ir tų šalių, kurios turi daug išteklių, bet yra skurdžios, arba tų, kurios turi perteklinės darbo jėgos ir kurios sutinka dirbti už daug mažiau, o tai yra varomoji kapitalizmo jėga. Kapitalizme negali būti vien gerovės šalys, turi egzistuoti ir nuskurdinimas. ES visada išliks netolygumas.

Jau pačioje Lietuvoje yra užfiksuota socialinė atskirtis, o šito net artimiausioje ateityje, per artimiausius 10 metų neįveiksime. Lietuva bus didelio skurdo šalis, palyginti su kita, geriau gyvenančia dalimi, juo labiau su kitomis šalimis.

Aišku, Lietuvos darbo jėga tam tikra prasme padėjo per krizę susitvarkyti ir Anglijai, ir Vokietijai. Bet žmonės yra gudrūs ir iš tų neturtingųjų šalių, jie labai greitai išmoksta mažiau dirbti, bet ne mažiau uždirbti. Susipažįsta su pašalpų sistema ir, pasirodo, gali puikiausiai gyventi nieko nedirbdami.

Čia susiformuoja visa tokia kultūra, kuri remiasi į akivaizdų dalyką. O žmonės mato, kaip valdžia vagia. Valstybė yra išvagiama 20 metų. Žmonių sąmonėje tai veikia. Kodėl nepasiimti, kas nepriklauso ir patiems? Žmonės mato, kaip plaunami europiniai pinigai, kaip gyvena valdžios žmonės, kaip aprūpinti jų giminaičiai. Bet koks veiksmas turi atoveiksmį. Tai demoralizuoja žmones, iškreipia jų sąmonę ir verčia prisitaikyti prie esamos situacijos.

Dar vienas dalykas, kad žmonės mato, jog dabartinė ekonomika yra pinigų spausdinimo ekonomika. Pinigai nebesusiję su auksu ar realia verte. Tai galima, jei trūksta, tų pinigų prispausdint. Tai o kodėl neėmus tų pinigų, jeigu jų yra. Tokie veiksmai naikina nuolatinio darbo vertės supratimą.

VŽ statistika

Naujausi duomenys rodo, kad 2013-aisiais Lietuvą paliko 40 391 tautietis. Tiesa, tai 709 žmonėmis mažiau nei 2012-aisiais. Prie šio skaičiaus prisidėjo ir tai, jog grįžtančiųjų buvo kur kas daugiau. 2013 metais tokių buvo 20,5 tūkst.

Tiesa, džiaugtis nėra kuo. Lietuva vis tiek sparčiai traukiasi - gyventojų skaičius per 2013 metus sumažėjo 27,4 tūkst. gyventojų. Šių metų pradžioje iš viso Lietuvoje gyveno 2,944 mln. žmonių, o atkūrus Nepriklausomybę mūsų buvo net 3,702 mln. Per dešimtmetį iš Lietuvos išvyko beveik pusė milijono - 441 tūkst. - piliečių.

Statistiniai duomenys apie tai, kiek emigrantų dirba ir kiek ne, taip pat nedžiugina. Airijoje 2011 metais gyveno 30 259 lietuviai. Iš jų dirbo - 19 753, darbo neturėjo (įskaitant ir ieškančius pirmojo darbo atvykus) - 6244. Nedirbo ir neieškojo darbo - 4262 lietuviai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar baltų religinė bendrija „Romuva“ turėtų gauti valstybinį pripažinimą?

balsuoti rezultatai

Ar žinotumėte, kaip elgtis atominės avarijos atveju?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +10 +11 C

 

 +12 +14 C

+22 +24 C

 +24 +25 C

 

 +23 +25 C

0-2 m/s

 0-3 m/s

 

0-5 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis