respublika.lt

2017 gegužės 29, pirmadienis

Lietuva Europos Sąjungoje, Europos Sąjunga Lietuvoje. Ar galima dėti lygybės ženklą?nuotraukos (3)

2012 rugsėjo mėn. 14 d. 10:04:31
Respublika.lt

Gyvename pačiame Europos centre, o ar jaučiamės europiečiais? Atrodytų, paradoksalus klausimas. Bet prisiminkime 2004-ųjų gegužės 1 dieną, kai tapome Europos Sąjungos nariais. Valdžios buvome apdalinti marškinėliais su šūkiu „Būkime europiečiai“,  lyg iki tol  būtume gyvenę Afrikoje ar Azijoje. Valdžios sukelta euforija pabuvus aštuonerius metus ES pamažu išblėso. Tai kas gi atsitiko?


Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo filosofė Nida VASILIAUSKAITĖ, buvęs Europos Parlamento narys ekonomistas Eugenijus MALDEIKIS ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas PAULAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

Diskusijos vaizdo įrašą žiūrėkite čia

G.JAKAVONIS: Šia tema paskatino pakalbėti pastarieji europarlamentarų vizitai į Ignalinos atominę elektrinę ir reikalavimai kuo greičiau ją uždaryti. Kita vertus, pinigų šiems procesams, kurie buvo numatyti stojimo į Europos Sąjungą sutartyje, duoti atsisakoma. Buvo net pasakyta, kad niekas mūsų į ES nevarė, patys prašėmės, patys raportavome, kaip savo įstatymus priderinome prie europinių reikalavimų. Didelio euroentuziasto Egidijaus Vareikio knygoje „Dinozaurėjanti Europa“ išsakytos mintys, kad atėjus į Europą nėra taip gerai. Yra daug blogybių, nuo kurių turime atsispirti. Pasiremsiu Anapilin išėjusio Gintaro Beresnevičiaus, kuris save laikė euroskeptiku, Užsienio reikalų ministerijos finansuotoje knygoje „Imperijos darymas“ išreikšta nuomone, kad kitos išeities neturėjome. Todėl mano klausimas ir skamba taip: ar galėjome išlikti neutralūs ir 2004 m. gegužės 11 d. nestoti į ES?

N.VASILIAUSKAITĖ:
Tikrai negalėjome. Bet ne dėl to, kad mus kas nors privertė, o dėl to, kad nebuvo racionalių priežasčių tai daryti. Aišku, Europos Sąjunga nėra ideali. Bet ne dėl tų priežasčių, kurias identifikuoja tokie autoriai kaip E.Vareikis. G.Beresnevičius pateikia ironišką fantaziją, iš esmės - fantastiką. Manyčiau, kuriozinis autorius. Nelabai skaitoma, kas finansuojama, ir nelabai suprantama, kodėl. Gana kurioziška situacija, kai valstybės institucija, tokia kaip Užsienio reikalų ministerija, save saisto su tokiomis beletristinėmis fantazijomis kaip G.Beresnevičiaus knyga. Tai yra visai kito lygio kalbėjimas. Nebuvo tam tikrais racionaliais argumentais grįstos Europos Sąjungos institucijų tam tikros veiklos kritikos, kurios netrūksta pačioje Europos Sąjungoje.

Pirmiausia reikia turėti omenyje, kad mes ir esame Europos Sąjunga. Ir pati perspektyva, kai mes save viešiname - čia Europos Sąjunga, čia mes, savaime yra pozicija, o ne koks objektyvus taškas, iš kurio galime kalbėti tarsi nešališkai. Mes ir esame ne kažkur už, Europos Sąjunga - ne užsienis, kaip kartais netyčia išsprūsta valstybinių institucijų tarnautojų pasisakymuose. Mes Europos Sąjungoje. Reikia nuo to pradėti.

G.JAKAVONIS: Įdomus jūsų požiūris. Mes buvome Sovietų Sąjungoje, bet aš savęs netapatinau, aš gyvenau Lietuvoje ir buvimas Sovietų Sąjungoje buvo kažkoks neteisingas, laikinas. Jaučiau didelį pasipriešinimą, kad mane kas laikytų tarybiniu žmogumi. O dabar taip išeitų, kad kitoje sąjungoje viskas gerai?


N.VASILIAUSKAITĖ: Man labai nepatinka, kai Europos Sąjunga imama gretinti su Sovietų Sąjunga. Čia toks „radžviliškas vareikizmas“, sakyčiau, gana juokingas. Nes vienintelis dalykas, kuris sieja, tai bene žodis „sąjunga“. Iš ko daryti išvadas, kad čia esama kokių paralelių? Gana primityvios politinės technologijos. Pats sugretinimas yra visai nekorektiškas. Visai skirtingi istoriniai kontekstai. Visai skirtingos valstybės. Visai skirtingos istorinės aplinkybės ir įsijungimo ar įtraukimo į tą sistemą priežastys. Tarsi kas nors Europos Sąjungoje atimtų mūsų lokalinę, nacionalinę tapatybę. Nieko panašaus nėra. Niekas nedraudžia jaustis savimi, būti lietuviais.

G.JAKAVONIS: Vienu atveju buvome varomi su lazda, kitu atveju - su saldainiu. Į vieną valstybių būrį vienaip, į kitą - kitaip.

E.MALDEIKIS:
Alternatyvų visada yra - geopolitiniu, kultūriniu, socialiniu požiūriu. Bet tuo metu jos buvo teorinio lygmens. Aiškiai identifikuotas tautos interesas, valia - grįžti, atkurti kultūrinius, politinius, socialinius, emocinius ryšius.

Visiškai pritariu gerbiamai Nidai, kad tai ne rojus, į kurį ėjome. Nereikia įsivaizduoti, kad Europos Sąjungoje mūsų kažkas laukia. Mes žinojome, kad ateiname į organizaciją, struktūrą, kurią sieja bendri ryšiai, ir kad ten mes turėsime ginti savo interesus, dalyvauti politiniame ir socialiniame mechanizme ir atstovauti savo interesams, save realizuoti, susirasti savo vietą ir veikti.

Ar buvo pasiūlytos alternatyvos? Taip, galime kalbėti, jos buvo. Apie jas buvo diskutuojama, bet jos netapo savastimi, nebuvo priimtos.

Lietuva galėjo laikytis tam tikros pozicijos ir nestoti į Europos Sąjungą. Geopolitiškai yra tokios salos kaip Šveicarija, kurios atlieka tam tikrą vaidmenį. Artimuosiuose Rytuose yra Libanas, kuriame vyksta visi ekonominiai, socialiniai, finansiniai procesai. Šalys, kurios išgyvena gilų konfliktą, ten susitinka, per ten juda pinigai, ten veikia bankai. Tokia zona, kurią visi yra suinteresuoti išlaikyti. Kaip ir Šveicarija - per visus karus išlaikiusi neutralitetą.

Turime atskirti paties stojimo proceso mechanizmą. Prieš tai vyko ilgos ir sunkios derybos. Ir mes čia egzamino, mano požiūriu, neišlaikėme. Labai gerai atsimenu tarp stojančių šalių dešimtuko vykusias lenktynes, kas greičiau uždarys derybų skyrius. Tas procesas vyko kelerius metus. Vyko daug sudėtingų dalykų. Ten parodėme savo nepasirengimą, nebrandumą. Ir propaganda buvo labai stipri, daromas didelis spaudimas.

Mano subjektyvia nuomone, mes šiandien Europos Sąjungoje neturime savo vietos, jos nesuradome. Antra, mes turime kalbėti, kiek toje bendrijoje save realizuojame. Mums duoda daug įvairiausių instrumentų - patirties, žinių, pinigų. Jūs tik tvarkykitės, niekas nediktuoja. Yra daug dalykų, ko nediktuoja.

Šiandien Europos Sąjunga išgyvena krizę - nuo vertybių iki finansų. Kai kalbame apie tas alternatyvas, mes žinojome, kur ėjome. Manau, mūsų žmonės to norėjo. Kitas svarbus momentas yra psichologinis - mes neįvertinome, kur esame.

Daug teko dirbti Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinėje asamblėjoje ar dalyvauti Afrikos Sąjungos asamblėjose. Mes kartais neįvertiname, kaip mums pavydi. Tos šalys, kur didžiulės tarpvalstybinės, kultūrinės problemos, ES mato kaip modelį. Jie tai vertina kaip didžiulę patirtį. Tai yra eksperimentas, niekada pasaulyje to nebuvo padaryta. Jis turi trūkumų, šiandien yra krizė, Europos Sąjungos krizė. Tiesiog yra tokia istorinė, kultūrinė, geografinė terpė. Mes joje esame. Manau, tai buvo logiškas kelias.

G.JAKAVONIS: Tarpukariu Pupų Dėdė dainavo: „Viens raudonas kaip šėtonas, kitas rudas kaip šuva“. Toje dainuškoje vis dėlto atsispindėjo tautos požiūris į savo kaimynus.

R.PAULAUSKAS:
Abu kolegos pasakė, kad mes gi žinojome, kur stojome. Drįstu teigti, kad šiandien Lietuvoje yra trys lietuvių grupės: tarybinis lietuvis, pereinamasis lietuvis ir naujasis lietuvis. Kas realizavo sprendimą stoti ar nestoti ir pačią galimybę rinktis? Tas tarybinis lietuvis, nes naujasis lietuvis buvo dar per mažas, o pereinamasis dar per jaunas.

Ir iš esmės ta karta, mūsų karta, kuri subrendo kaip tarybiniai žmonės, priėmė tuos sprendimus. Jie rinkosi už visus. Ką tas tarybinis žmogus žinojo apie pasaulį, į kurį jis eina? Jis nieko nežinojo. Iš nuotraukų, filmų, kažkokių smulkmenų jis buvo susikūręs mitą. Jis gyveno uždaroje erdvėje. Ta erdvė buvo labai didelė, tai buvo viena šeštoji pasaulio. Jis buvo pamaitintas, turėjo socialinį saugumą, bet jis turėjo ir tas ribas. Ir jis norėjo už tų ribų išeiti.

Kai mes rinkomės - stoti ar nestoti į Europos Sąjungą, mes stojome į savo pačių susikurtą viziją, neturėdami žalio supratimo, kas ten yra. Mes padarėme svarbiausią klaidą - supainiojome lietuvio problemas, sistemos problemas su žmogaus kaip tokio problemomis.

Juk yra žinomas žmonių skirstymas į avis, šunis, vilkus ir piemenis. Tai ne mano, tai psichologų nustatyta. Yra keli procentai, kurie kuria taisykles, keli procentai, kurie tas taisykles įgyvendina, ir keliasdešimt procentų, kuriems skirtos tos taisyklės. Ir, deja, šis santykis yra tiek toje sistemoje, tiek šitoje sistemoje.

Yra amžina žmogaus problema, kaip išsirinkti gerą valdžią ir panašiai. O tada mes galvojome, kad tai yra mūsų problema. Mums atrodė, kad ten tų problemų nėra. Todėl atsakydamas į klausimą, galėjome ar negalėjome stoti, pasakysiu - negalėjome nestoti. Nes mes buvome įsimylėję savo mitą ir viziją. O žmogus visada eina paskui savo jausmus, jo mąstymas dažniausiai fragmentinis ir jis vadovaujasi tuo „wishful thinking“. Jis į pasaulį žiūri taip, kaip nori, kad būtų, o ne taip, kaip realiai yra. Todėl mes negalėjome nestoti, nes tą sprendimą darė žmogus, nes jis žalio supratimo neturi apie tai, kur jis eina.

G.JAKAVONIS: Ką mes gavome įstoję? Pacituosiu G.Beresnevičių: „Atidarėme tokius pragaro vartus, už kurių radome tik senųjų Europos dievų kapines“.

N.VASILIAUSKAITĖ:
Mes vis verkiame, kad mums kažkas pažadėto rojaus vartų neatvėrė. Tuo tarpu mes tiesiog įstojome į struktūrą, kurios nariai patys turi aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, patys naudotis tiek ekonominėmis, tiek socialinėmis, tiek politinėmis galimybėmis.

Dar daugiau galėtume gauti, jeigu jomis pasinaudotume. Tarkim, atviros sienos, galimybė paprastai nuvykti į Paryžių, Londoną kaip į Kauną ar Kupiškį. Kažkam atrodo, kad tai mažas dalykas. Galimybė studijuoti Europos Sąjungos universitetuose, dirbti, keliauti. Priklausymas kitai kultūrinei erdvei, tam tikras saugumas, daugybė tokių dalykų, kurie iš esmės gali kokybiškai keisti gyvenimą. Bet tai nėra jokie rojaus pažadai, jokia utopija. Tai konstatuoju ne kaip nusivylimą, kaip čia kartais pasigirsta populiarios gaidelės, bet kaip labai normalų dalyką.

O dėl daug ko, kas atsitinka nelabai gerai, pirmiausia kalti patys. Patys nelabai suprantame, ko norime. O dėl tos G.Beresnevičiaus citatos - nežinau tikslaus konteksto, bet žinau, kad yra toks populiarus Lietuvoje liaudiškas, pavadinkime, diskursas, nors jame dalyvauja ir tituluoti akademikai, apie tuos pragaro vartus, atsiveriančius su Europos Sąjunga. Sakyčiau, tai neinformuotų ir jokio supratimo apie šiuolaikinį pasaulį neturinčių žmonių samprotavimas, iš to paties provincialaus taško sufokusuojamas: oi, mes maži, tai dabar, atsiradus įvairioms nenumatytoms, Lietuvos tarpukario kaime neįsivaizduotoms galimybėms, kažkas sugriaus, atims, išmes, padarys kažką baisaus. Čia tiesiog provincialo baimės.

E.MALDEIKIS:
Aš tai vadinu pilėnų sindromu. Nes mus visą laiką kažkas puola, skriaudžia ir mes visą laiką užimame tokią gynybinę poziciją. Bet tik mūsų valia yra susitvarkyti santykius su kaimynais. Kad ir su tais pačiais latviais. Tai mūsų, ne Briuselio problema.

Europos pinigai - tai ir Vokietijos mokesčių mokėtojų sumokėti mokesčiai. Mes jais naudojamės labai neatsakingai. Miesčionis pasakys: mes tikėjomės 100 milijardų, davė tik 35 - matote, kaip mus skriaudžia.

Mes esame dvilypiai. Mes lyg ir seniai Europoje, bet mes ne Europoje. Pateiksiu konkrečius pavyzdžius. Mes ne Europoje, kai garsiai rėkiame, kad yra krizė, kad reikia taupyti, ir bet kokia - europinė, pragmatinė, paprasta ar neeuropinė, galų gale sveiko proto - logika reikalauja taupyti. Bet tuo pačiu metu, kai sakome, kaip mes taupome, mes statome sporto arenas, kurių negalėjome sau leisti. Mes panašiai elgiamės kaip Ukraina, kuri stato stadionus, nors biudžete nėra pinigų.

Ką mato kitų šalių žmonės? Lietuviai prisistatė arenų, bet kaip jas išlaikys esant tokioms savivaldybių skylėms? Kas jomis naudosis, ar tik bus laukiama koncertų?

G.JAKAVONIS: Dabar Europos sankcijos Baltarusijai atsiliepia taip, kad baltarusiai pasitraukė iš Klaipėdos uosto. Kaip vertinti šiuos dalykus, kuriuos mus verčia daryti Europos Sąjunga ir kurie mūsų valstybei daro ekonominę žalą?

E.MALDEIKIS: Užsienio politika yra silpniausia Europos Sąjungos vieta. Visi sako: arba jūs einate su amerikiečiais, arba jūs neturite politinės valios, niekaip negalite susitarti bendros užsienio politikos klausimais. Viena iš mūsų nišų ir atsakomybių Europos Sąjungos politikoje buvo daryti viską, nes čia mūsų įtakos zona. Mes pabandėme, nes esame ekspertai, nes tai mūsų kaimynai. Dabar tą funkciją perėmė lenkai. Ir šiandien lenkai Europos Sąjungoje formuoja politiką Baltarusijos atžvilgiu. Mums buvo suteiktas šansas. Jeigu atsimenate, tai pradėjo mūsų prezidentė. Mes turėjome panaudoti savo įtaką tada formuojant politiką.

G.JAKAVONIS: Turėčiau suprasti, kritikuojate prezidentės D.Grybauskaitės politiką?


E.MALDEIKIS:
Nekritikuoju. Lietuva nėra tik D.Grybauskaitė. Užsienio politiką formuoja visi - ir Užsienio reikalų ministerija, ir visuomenės nuomonė, ir kultūra. Ispanai daro įtaką Lotynų Amerikai. Galime su jais konsultuotis. Čia yra mūsų europinė atsakomybė. Jeigu mes prasėdėjome, pratylėjome - mūsų problema.

R.PAULAUSKAS:
Pirmiausia girdžiu porą dažniausiai daromų klaidų. Kai jūs sakote: mes galime daryti įtaką, mes esame Europos dalis. Tai tas pats kaip akcininkas, turintis 5 proc., bandytų daryti įtaką akcininkui, kuris turi 51 proc. Jo įtaka yra nulinė.

E.MALDEIKIS: Pateiksiu asmeninį pavyzdį. Europos Parlamente parengiau dokumentą ir niekas man nenurodinėjo.

R.PAULAUSKAS: 5 proc. akcijų savininkas irgi gali pateikti pasiūlymus valdybai. Jeigu valdyba sutiks - priims. Jeigu tai bus nereikalinga - nieko nepadarysi.

Dabar dėl kelionių. Taip, tai neabejotina vertybė. Bet, kolegos, tai suteikė ne Europos Sąjunga, o Šengeno sutartis. Nereikia būti Europos Sąjungoje, norint keliauti po Europą. Reikia būti Šengeno sutarties dalyviu. Šiandien ir Rumunija, ir Bulgarija yra Europos Sąjungoje, o nėra Šengeno sutartyje ir ten yra pasienis, deja.

Ką mes atradome? Ką rado tas naivus tarybinis žmogus? Pirmiausia jis atgavo labai daug, bet nebūtinai reikėjo stoti į Europos Sąjungą. Kai išėjome iš Tarybų Sąjungos, tam atskiram individui atsivėrė visos galimybės patirti visus įmanomus žmogaus nuotykius šiame gyvenime. Jis galėjo žūti Indijoje, kažkur Amerikoje tapti ministru, kuo tik nori. Bet jeigu šnekame kaip „aš“. O aš visada šneku kaip „mes“.

Pažiūrėkime, ką gavo tas „mes“, atėjęs į Europos Sąjungą. Pirmiausia jie tikėjosi ir finansinės naudos. Pamename tą garsųjį posakį: „Už vieną litą gausi tris“. Visi šito tikėjomės, tokia buvo formuluotė. Kiekvienais metais į Briuselio kasą sumokame daugiau kaip milijardą. Tie, kurie ateina iš tenai, sunkiai paimami, dalis jų grįžta tiems patiems, kurie duoda, kurie bandė pasinaudoti. O aš bandžiau, pasinaudojau, žinau, kaip tas mechanizmas veikia. Bet net ne čia esmė. Vien tik pridėkite Ignalinos atominės elektrinės uždarymo išlaidas pakilus elektros energijos kainai ir jau visas finansinis pliusas pavirsta minusu. Ką ir kalbėti apie emigracijos žalą.

Mes labai šnekėjome ir dabar šnekame apie demokratiją. Europos Sąjungai vadovauja komisarai. Štai dar kas vienija Europos Sąjungą ir Tarybų Sąjungą. Ir ten, ir ten vadovauja komisarai, kurių niekas nerenka. Jie paskiriami ir jie formuoja ir įstatymų leidybą. Europarlamentaras įstatymų iniciatyvos teisės neturi, jis tiktai gali priimti ar nepriimti įstatymų projektus. Jokios demokratijos Europos Sąjungoje nėra.

Apie ekonomiką apskritai. Gamyba iškelta iš Europos Sąjungos. Tai sukelia milžiniškas problemas jiems ir mums taip pat. Jaunimo nedarbas pasiekė stulbinančius mastus. Tas pats atsilieps ir mums. Skolos! Mes prasiskolinę, o jie yra prasiskolinę 10 kartų daugiau. Ir visas jų ekonominis gyvenimas remiasi tik skolintais pinigais. Iš čia ta krizė kilo.

Mes daug šnekėjome apie laisvąją rinką, kurios labai norėjome kaip ekonominio proceso dalyviai. Kur jūs matote laisvąją rinką? Europos Sąjungoje viskas kvotuojama, o kai atėjo bėdos, be skrupulų buvo palaikomos įmonės, reikalingos, pavyzdžiui, vokiečiams. Bankai palaikomi mūsų visų pinigais. Tai kur ta laisvoji rinka? Jei ji būtų buvusi, šiandien dauguma bankų jau būtų bankrutavę.

Automobilių koncernus paėmė valstybė praktiškai nacionalizuodama. Ir ta laisvoji rinka pasirodė tik fikcija. Jos nebuvo ir niekada nebus. Sakoma, pas mus korupcija, o tenai to nėra. Ten ištisas ligonines dėl korupcijos uždaro. Futbolo čempionatas Italijoje buvo uždarytas, nes buvo korumpuoti visi - nuo totalizatoriaus iki žaidėjo. Šiandien atsiverskite bet kurį Europos laikraštį ir rasite tą patį, ką rašo Lietuvos laikraščiai. Lygiai tos pačios problemos ir čia, ir ten.

Žodžio laisvė. Tai geriausias pavyzdys. Ką mes šnekame, mes galime šnekėti tik čia. Į valstybinį radiją ar televiziją niekada nepateks tai, apie ką mes čia šnekame. Štai jums ir žodžio laisvė. Lygiai tas pats ir Europos Sąjungoje. Iš ten ateina visi šie dalykai.

E.MALDEIKIS:
Bet ta problema prigimtinė. Ar tai ne mūsų pačių problema?

R.PAULAUSKAS:
Be abejo. Aš tik įvardijau, į kur mes patekome. Paimkime tarptautinę erdvę. Kas šiandien darosi su Kosovo organų persodintojais. Kas rėmė? Europos Sąjunga rėmė tuos, kurie užsiiminėjo organų persodinimais Kosove.

E.MALDEIKIS: Kai buvo balsuojama už Kosovą, dalis šalių labai kategoriškai pasisakė. Tada pasakiau: čia yra Europos Sąjungos pabaiga, nes mes įteisinome teisinį kolonijos statusą vidury Europos.

R.PAULAUSKAS: Kas šiandien darosi Sirijoje? Ir kokia yra Europos Sąjungos užsienio politika šiuo klausimu? Jie patys organizuoja Sirijos likvidavimą ir patys vaidina išgyvenantys dėl žmonių aukų. O patys visa tai organizuoja, patys duoda ginklus. Ten yra Europos šalių spec. tarnybų atstovai. Ir čia pat kiekvieną dieną verkiama, kaip jie gailisi Sirijos žmonių. Ir, aišku, mes, būdami menki, norėdami gauti įvairių kreditų, ką galime čia priešpriešinti.

Bet yra bendros visiems žmonėms vertybės. Ir čia jau susiduriame su fundamentaliais dalykais. Europos Sąjunga keičia tėvų ir vaikų santykius. Tūkstančius metų besiklostantys santykiai šiandien keičiami pasitelkus juvenalinę justiciją, viskas verčiama aukštyn kojom. Kurioziškas atvejis - šią vasarą, regis, Norvegijoje įvyko vaikų gėjų festivalis. Šioje srityje Europos Sąjunga keičia iš esmės vyro ir moters santykį. Tų „aš“ yra visokių ir daliai „aš“ yra labai gerai. Suprantu, bet „mes“ yra daugiau. Ir tie „mes“ yra blogai.

N.VASILIAUSKAITĖ:
Jūs save tapatinate su „mes“?

R.PAULAUSKAS:
Taip, save tapatinu su „mes“. Suprantu, kad yra daug tų atskirų „aš“, kuriems tai, apie ką šneku, yra labai gerai. Kai sakoma tėvas Nr.1 ir tėvas Nr.2, yra žmonių, kuriems tai atrodo gerai. Bet man tai neatrodo gerai.

Galite paklausti, kodėl viso šito nemato žmonės. O todėl, kad važinėdami kaip turistai po Europos Sąjungą, pasinaudoję Šengeno erdve, matome ten labai gražiai sutvarkytą šalį. Ir tai ne kiekvieną. Atkreipkite dėmesį, dažniausiai save lyginame su Šveicarija, Vokietija, visai užmiršdami, kad yra Pietų Italija, Portugalija, Ispanija ir Graikija. Meilė būna akla.

G.JAKAVONIS: Kokios vis dėlto Europos Sąjungos perspektyvos? Europos Sąjunga subyrės neatlaikiusi ekonomikos krizių ar pavirsime viena valstybe - Jungtinėmis Europos Valstijomis?


N.VASILIAUSKAITĖ:
Visas pasaulio vaizdas, kurį mums čia signataras pateikia, maždaug toks, kad yra iš kažkokių žemės gelmių savo gerumą kaupianti Lietuva ir dar yra tokia metafizinio blogio vieta Europos Sąjunga, kur viskas tiesiog yra bloga, tik graži išorė, kuri mus čia kažkokiais pažadais priviliojo, apgavo, išdavė ir dabar dar, ko gero, mes esame tie, kurie Europos Sąjungą išlaiko.

Man tai primena tokį epizodą. Vilniaus geležinkelio stotyje, kuri sutvarkyta Europos Sąjungos lėšomis, kabo tai pažyminti lentelė. Vieną dieną dėl kažkokių priežasčių neveikė eskalatorius. Man praeinant pro šalį senyvi žmonės ėmė keiktis, kai pastebėjo lentelę. Jiems buvo blogai ne tai, kad neveikia, o kad pastatyta Europos Sąjungos lėšomis. Sakyčiau, čia toks labai tipiškas liaudiškas požiūris. Visas nepasitenkinimas sufokusuojamas į Europos Sąjungą, nematant, kad žemė, ant kurios stovi, dažnai būtent taip atsiradusi.

Visos tos fantazijos apie tūkstantmetes ar milijonmetes tradicijas irgi yra tiesiog obskurantizmas. Nebuvo jokių tūkstantmečių bendrų tradicijų. Pasaulis visada keitėsi. Nebuvo nė bendrų gyvenimo formų, apimančių visą Europą ir besitęsiančių tūkstančius metų. Bet kuris istorinį išsilavinimą turintis žmogus pasakys, kad tai yra gryna ideologija.

Kai kas keičiasi labai gerai, kai kas keičiasi nenumatytais būdais. Tiesiog verkti dėl tų pokyčių reiškia iš esmės palaikyti antidemokratinį visuomenės vaizdą, norėti, kad būtų taip, kaip buvo XIX a. Lietuvoje. Tokie vaikų ir tėvų santykiai. O jei jau einame labai giliai į praeitį, tai kažkada vaikai buvo tėvų nuosavybė, kurią buvo galima parduoti. Gal laikomės tokių tradicijų, kad jos nesugriūtų? Sakyčiau, net nekorektiška komentuoti. Nesąmonės yra tiesiog nesąmonės.

Visos prognozės yra nelengvas dalykas. Europos Sąjunga gali dėl įvairių priežasčių suirti. Nėra amžinų sąjungų, amžinų struktūrų, kaip ir amžinų nacionalinių valstybių. Yra procesų, kurie ardo šią struktūrą. Tokios šalys kaip Lietuva prisideda prie to su savo virkavimais.

Klausimas, kam būtų naudinga, jei taip nutiktų. Galiu pasakyti, tikrai Lietuvai nebūtų naudinga. Jei Europos Sąjunga suirtų, mes vėl patektume į tą pačią geopolitinę erdvę, iš kurios džiaugėmės ištrūkę. Gali ir nesuirti. Galbūt bus išmokta tuos konfliktus spręsti neišsprogdinant visų struktūrų, visoms pusėms priimtinais būdais. Tiesiog laiko klausimas.

Fobija, kad Europos Sąjunga pavirs į kokį monolitą, dings visi vietiniai identitetai, visi išmoks kalbėti viena kalba, ims gyventi vieną gyvenimo būdą, - tai iš fantastikos srities.

E.MALDEIKIS:
Problemos, kurios iškeltos, yra labai rimtos. Europa yra marga, įdomi ir stipri savo įvairove. Be abejo, visada vyksta kova - interesų, grupių kova. Siekiama stumti tam tikrus klausimus, primesti.

Visada bus jėgų, kurios bando unifikuoti arba sakyti tai, kam mes nepasiruošę. Visuomenė nepasiruošusi priimti daug dalykų. Negalima laužyti socialinių normų, jautrių dalykų ir psichologijos. Tai žmonėms labai skausminga.

Dėl krizės ir visų šių dalykų. Kai Europa įsivedė eurą ir įstojusios šalys buvo priimtos skubotai, jų produktyvumas socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis neatitiko branduolio. Per 10 metų apsisuko ciklas, kai tai susigeneravo. Čia yra centro ir periferijos problema. Tose šalyse susigeneravo skolos, o produktyviose šalyse susigeneravo ištekliai.

Kategoriškai noriu pasakyti apie krizę. Visą laiką sakoma: graikai tinginiai. Baisu klausytis - melas ir neteisybė. Va, lietuviai darbštūs, lenkai darbštūs. Netiesa. Graikijos krizę sukėlė finansinės institucijos ir vyriausybės. Jie žaidė žaidimus. Joks Graikijos ūkininkas to nepadarė. Kas leido? Europos Sąjungoje kiekvienas hektaras ir aras deklaruotas. Kiekviena višta suskaičiuota, žinoma, kiek vištų vaikšto Lietuvoje. Jie nepastebėjo krizės, prileido vertybinių popierių, žaidė žaidimus. Dabar kuriamos teorijos - surasti kraštinį.

Jeigu nebus politinės valios ir sprendimų, Europoje bus sunku. O kalbant apie irimą - tai niekada nebus griūtis, tokios sąlygiškai imperinės struktūros ilgai vegetuoja ir irsta. Tai labai ilgi procesai.

R.PAULAUSKAS:
Kokį uždavinį šiandien sprendžia Europos Sąjunga? Ir kodėl ta tautų Europa yra neįmanoma? Tai buvo gera, graži idėja, bet tai yra trečias kelias. Arba Europos Sąjunga tampa ketvirtuoju reichu. Ir dabar tiesiog kai kas vokiečių to prašo, pradedant Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslavu Sikorskiu. Lenkijoje buvo didžiulis skandalas, kai R.Sikorskis pasakė savo garsiąją kalbą Berlyne, kur, galima sakyti, prašė vokiečių imtis tą vaidmenį vaidinti. Arba Europos Sąjunga išsibėgioja. Jie sprendžia tą patį uždavinį: „aš“ ar „mes“. Ar Europos Sąjunga yra 27 „aš“ junginys, kur kiekvienas turi savo norus, pasaulėžiūrą, pomėgius.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Žalgiris"


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

  • vijole 2012 rugsėjo mėn. 14 d. 13:53:26

    is nuotraukos nelabai supratau kur cia moteris ir tik perskaicius straipsni
    supratau. atsakymai yra toki kaip atrodo.

  • Vienuolis 2012 rugsėjo mėn. 14 d. 11:57:12

    Nustebino Vasiliauskaitė,jai,matote,"niekas nedraudžia būti
    savimi,jaustis lietuviu". Argi TSRS būti lietuviu kas draudė? Kalbama
    apie "tarybinį žmogų" buvo,bet juk dabar peršama "būkite
    europiečiais' ir tai daryti sekasi kur kas geriau negu būti
    "tarybiniu".Dar ir Maldeikis:"Žinojome kur ėjome".Nelabai žinojome ir be
    skalbimo miltelių ar alaus butelio galėjome ir nenueiti. Teisus
    Paulauskas,bet išeities nesimato.Teks džiaugtis,kaip tai daro
    Vasiliauskaitė,tuo kas yra.

  • sigis 2012 rugsėjo mėn. 14 d. 11:05:43

    baikit svaičioti su tom apkakotom jevropom. Jom Lietuva reikalinga tik
    savo brokui, atliekoms, šlamštui realizuoti, kiaulidžių įrengimui bei
    kiaulių mėšlui po laukus išdrabstyti, pamalti liežuviais ir
    "pasirodyti gerais draugais", o žiūri tik savo interesų. Kaip jau buvo
    ne vieną kartą "išduos ir parduos" ir atsuks sabiną pačiu pirmu jiems
    tinkamu momentu (Šmoro bankyriai Angliejoj-parodė špygą, KGB
    bendradarbiai Avstrijoj-parodė špygą,dujotiekis in Fricliandiją per
    jūrę-parodė špygą,....)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SKAITYS: kitą ketvirtadienį, birželio 8-ąją, Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
  • PASKYRĖ: prezidentė Dalia Grybauskaitė generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimu paskyrė generalinio prokuroro pavaduotoju Darių Karčinską.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar inovacijos ir sparčiai plėtojamos technologijos kenkia žmonėms?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai naudojatės viešuoju transportu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +6    +14 C

   +5   +12 C

 

   +7   +10 C

   +16   +22 C

  +17  +22 C

 

   +15  +21 C

    2-7 m/s

     1-3 m/s

 

      5-10 m/s

USD - 1.1196 PLN - 4.1830
RUB - 63.7967 CHF - 1.0888
GBP - 0.8719 NOK - 9.4018
reklama
pirtis