Buvę Lenkijos prezidentai Aleksandras Kvašnevskis (Aleksander Kwasniewski), Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) ir Lechas Valensa (Lech Walęsa) pasirašė bendrą kreipimąsi į visuomenę. Jame teigiama, kad valdanti Teisės ir teisingumo partija eina tarptautinės izoliacijos kryptimi, linksta į autoritarizmą, o tai jau grėsmė demokratijai. Pasak kreipimosi autorių, Europos Sąjunga gali net apriboti Lenkijos įgaliojimus. Apie tai kalbamės su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, politikos apžvalgininku Rolandu PAULAUSKU.
- Gegužės 7 dieną opozicija planuoja respublikinę protesto akciją, kurios tikslas - akcentuoti, kad Lenkijoje atsirado grėsmė demokratijai. Į demonstraciją siekiama pritraukti milijoną žmonių. Kokios grėsmės demokratijai ir apie ką signalizuoja buvusių Lenkijos prezidentų bendras kreipimasis?
- Brolių Kačynskių partijos konfliktas su B.Komorovskiu, A.Kvašnevskiu ir ypač L.Valensa - jau senas. Broliai Kačynskiai kažkada buvo artimi L.Valensai, paskui jų matymai, kaip Lenkija turi elgtis, išsiskyrė. Teisės ir teisingumo partija prieš kelerius metus laimėjo rinkimus (dar abu broliai Kačynskiai buvo gyvi), o vienas iš brolių Kačynskių tapo Lenkijos prezidentu, tuomet buvo atidaryti specialiosios tarnybos „Karinė žvalgyba“ archyvai, šios tarnybos dokumentuose rasta, kad broliukų (Kačynskių) partiją buvo apraizgęs slaptų tarnybų tinklas ir daryta viskas, kad broliukai neateitų į valdžią. Tuomet „Karinė žvalgyba“ buvo išvis panaikinta.
Todėl nėra ko stebėtis, kai vėl Teisės ir teisingumo partija gavo daugumą rinkimuose ir turi absoliučią valdžią, - seni politiniai priešininkai imasi veiksmų.
- Kas opozicijai kliūva dėl Teisės ir teisingumo partijos veiksmų?
- Nes ši pertvarkė valstybinio radijo ir televizijos darbą. Nuo šiol valstybinio radijo ir televizijos viršininką skirs ta partija, kuri laimi rinkimus. Man atrodo, kad tai gana logiška, turint omenyje, kad lygiai taip pat yra Anglijoje. Tas labai nepatinka Europai, nes labai prieštarauja Briuselio supratimui, kaip turi būti reguliuojami santykiai tarp valdžios ir VALSTYBINĖS žiniasklaidos. Kitas konfliktas - dėl Konstitucinio Teismo, nes nueinanti partija „Platforma Obywatelska“ gerai žinojo, kad rinkimus pralaimės, ir įvedė į Konstitucinio Teismo teisėjų komandą savo žmonių. Teisės ir teisingumo partija mano, kad tai padaryta neteisėtai, ir juos pašalino bei įvedė savo žmones. Dėl to buvo kreiptasi net į tarptautinę instituciją „Venecijos komisija“, kuri tuos dalykus turi reguliuoti. Tačiau lenkai klausia, kodėl mes negalime patys spręsti, kaip mums norisi elgtis su Konstituciniu Teismu. Jie išplėtė sąrašą, pakeitė Konstitucinio Teismo kompetencijos ribas, - bet visa tai padaryta teisinėje bazėje. Esmė ta, kad brolių Kačynskių partija nebuvo labai euroentuziastiška. Nauja valdžia atvirai pasakė, kad artimiausiais metais jie nesvarsto savo valiutos atsisakymo klausimo, o tai nepatinka Briuseliui, nes Lenkija, kaip ir mūsų šalis, įsipareigojo atsisakyti savo valiutos.
- Tai žiniasklaidos, Konstitucinio Teismo ir kiti dalykai nėra esminiai, dėl kurių kyla konfliktas?
- Tai tik tam tikra išraiška kur kas gilesnių nesutarimų. Visos Europos visuomenė šiandien skyla nelygiomis dalimis į euroentuziastus ir euroskeptikus. Dalis Lenkijos nenori atsisakyti savo suvereniteto, teisės priimti savo įstatymus, turėti savo mokesčius, reguliuoti migrantų reikalus patiems. To nenori ir anglai, kurie išsiderėjo sau didžiausias išlygas. Natūralu, kad tai nepatinka Briuseliui, Vokietijai. Todėl ieškoma būdų, kaip paveikti tą pačią Lenkijos visuomenę, taigi šis Lenkijos prezidentų kreipimasis nekelia didelės nuostabos, nes jie yra euroentuziastai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“