respublika.lt

2018 rugsėjo 23, sekmadienis

Kuriasi Italijos ir Vengrijos aljansas prieš masinę migracijąnuotraukos (5)

2018 rugpjūčio mėn. 30 d. 19:22:24
Ričardas ČEKUTIS

Milane apsilankęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas negailėjo pagyrų Italijos vidaus reikalų ministrui Matėjui Salviniui (Matteo Salvini) dėl griežtos jo pozicijos migrantų klausimu. „Nuo M.Salvinio sėkmės priklauso Europos saugumas“, - pareiškė V.Orbanas.

 

Užvakar Milane buvo organizuota protesto demonstracija prieš M.Salvinio ir V.Orbano susitikimą. Tarp mitingo dalyvių buvo liūdnai pagarsėjusių „pabėgėlių“, aukštų kairiųjų partijų politikų bei vadinamųjų „žmogaus teisių“ organizacijų aktyvistų. Protesto moto buvo „Kartu prieš sienas“. Nors tokie protestuotojai, žinoma, nesugebėjo pasiūlyti, kaip spręsti Europą siaubiančią migrantų krizę.„Orbanai, keliauk namo“, - skandavo demonstrantai, daugelis kurių yra asmeniškai suinteresuoti tokia tragiška padėtimi: vieni yra patys nelegalai, o kiti iš jų uždarbiauja, „įsisavindami“ ES lėšas.

„Nuo M.Salvinio sėkmės priklauso Europos saugumas, - akcentavo V.Orbanas spaudos konferencijoje Milane po susitikimo su M.Salviniu. - M.Salvinis įrodo, kad migracija Viduržemio jūra gali būti sustabdyta. Iki šiol to nepadarė nė viena šalis. M.Salvinio drąsa verta pagarbos. Mes raginame jį nenuleisti rankų ir toliau ginti Europos sienas. Mes pasiruošę užtikrinti jam visą savo paramą“.

Migracija, anot V.Orbano, yra didžiausia Europos problema, nuo kurios priklauso žemyno ateitis. „Vengrija įrodė, kad imigracija gali būti sustabdyta. Prieš tai visi sakė, kad tai neįmanoma nei teisiniu požiūriu, nei fiziškai“, - toliau kalbėjo premjeras. Jo manymu, migrantai turi būti ne dalijami po šalis, bet siunčiami namo. „ES elitas tvirtina, kad tai neįmanoma. Tai įmanoma, tam tik reikia ryžto ir politinės valios“, - sakė V.Orbanas.

M.Salvinis pareiškė, kad Italija bendradarbiaus su Vengrija siekiant Europos politikos reformos. Pirmoje vietoje vėl turi atsidurti teisė į darbą, saugumas ir sveikata. „Mūsų laukia istorinės permainos Europos lygiu“, - akcentavo patriotinio judėjimo „Lega“ vadovas M.Salvinis.

Prieš susitikimą V.Orbanas sakė, jog džiaugiasi, kad asmeniškai susipažins su M.Salviniu. Jis yra „mano didvyris“, - teigė premjeras. Jis akcentavo, kad Italijos ir Vengrijos santykiai naujos dešiniosios populistinės vyriausybės Romoje dėka yra puikūs.

Vengrija savo pasienyje su Serbija ir Kroatija pastatė šimtų kilometrų spygliuotos vielos tvorą. Nuo tada vadinamuoju Balkanų maršrutu migrantai į Vidurio Europą beveik nepatenka. Tačiau tada smarkiai išaugo Viduržemio jūra keliaujančių nelegalų, kurių tikslas - Italija.

„Vakaro žinios“ kalbėjosi su M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitiku, saugumo politikos ekspertu Ignu Stankovičiumi.

- Po Vengrijos ir Italijos lyderių susitikimo pastebėta, kad dabar Europoje tarsi formuojasi naujas aljansas iš valstybių, nepatenkintų oficialiąja Briuselio politika, ypač migracijos klausimu. Kokios galimos tokios aljanso perspektyvos?


- Manau, ES pirmiausia dominuoja įtakų klausimas. Visi supranta, kas šiandien Europoje yra sunkiasvoriai, o kieno įtaka kur kas menkesnė... Idealistiniu požiūriu vertinant, esą turėtų visų šalių interesai vienodai būti vertinami ir saugomi, bet netgi teorinis tokios sąjungos modelis, ko gero, yra neįmanomas. Nes niekada nebus taip, kad 80 milijonų gyventojų turinčios Vokietijos balsas skambės lygiai taip pat, kaip Estijos ar Lietuvos balsas... Tačiau niekas netrukdo burtis į grupes ir didinti savo įtaką, siekiant apginti savus interesus. Būtent tokį reiškinį dabar ir stebime, kai suartėja Vengrija ir Italija. Italija šiuo metu yra karščiausias taškas visų migrantų kelionių žemėlapyje, todėl natūralus italų interesas yra kaip įmanoma labiau apriboti migrantų srautus. Tam interesui visiškai pritaria Vengrija, kuri visai neseniai pati buvo tokiu karštuoju tašku. Aš manau, kad jie šiuo klausimu vienas kitam tikrai turi ką pasakyti. Interesai sutampa ir būtų netgi keista, kad jie neieškotų suartėjimo ir bendros pozicijos. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lenkija, kuri nori smarkiai pakelti savo reikšmę visoje ES, bei Čekija, Slovakija. Migracijos problema aktuali ir Graikijai. Todėl matome visiškai natūraliai besiformuojančią valstybių grupę, kuri turi savo interesą ir nori jį apginti. Kita vertus, vengrai su italais turi ir politinį interesą, t.y. kurti tam tikrą atsvarą bazinėms ES šalims, ant kurių ekonomikos laikosi visa Bendrija. O Italija yra viena iš didžiųjų ES šalių, ypač traukiantis iš Bendrijos Jungtinei Karalystei, todėl ji, būdama trečiąja ES ekonomika, siekia svaresnio balso Briuselyje, ypač migrantų klausimu.

- O šiuo klausimu Briuselis aiškina, kad uždaryti migrantų srautų per Viduržemio jūrą neįmanoma fiziškai. Italai ir vengrai tvirtina priešingai: viskas įmanoma, tik reikia parodyti valią. Ar gali italų, vengrų, lenkų vieninga pozicija paveikti Briuselį, kad šis peržiūrėtų savo migracinę politiką ir imtųsi radikalesnių veiksmų, stabdant nelegalų srautus?

- ES nusistovėjo toks humanitarinis aspektas, kad Bendrija visus pabėgėlius priima ir kad tai yra viena iš pagrindinių ES vertybių, esą jeigu žmonės kenčia, tai jiems reikia padėti. Bent jau tokia dainelė dainuojama... Ką dabar daryti? Atsakymas lyg ir paprastas: problemas reikia spręsti vietoje. Tačiau čia ir prasideda visa velniava. O kokie sprendimo keliai vietoje? Ar pakanka juos tik pamaitinti ir suteikti humanitarinę pagalbą? Jokia humanitarinė pagalba ten nepadės, nes Afrikoje ir Azijoje yra daug smurto, be to, pagalba nebus paskirstyta teisingai. Vadinasi, norint išspręsti vietoje, reikia tą daryti jėga, atsakyti smūgiu į smūgį. Kitaip sakant, elgtis panašiai kaip amerikiečiai, vaidinantys pasaulio policininko vaidmenį. Jeigu ten smurtaujama, jeigu vyrauja netvarka, tai ateina policininkas ir visus pastato į vietą, jeigu reikia, smogdamas ir bananu. Ar ES yra pasiruošusi dalyvauti tokiame „bananų baliuje“? Nemanau... Čia ir yra svarbiausia prieštara: ar naudoti jėgą smurto apimtose šalyse, ar tiesiog visus priimti... Be to, nėra aišku, kaip atskirti tuos tikruosius, nuo smurto bėgančius, pabėgėlius nuo grynai ekonominių migrantų, kurių yra dauguma. Manau, daugeliu atvejų jų yra ir tokių, ir tokių...

- Visai neseniai ES buvo svarstoma steigti pabėgėlių stovyklas Afrikoje, išlaikant viską už europiečių pinigus, tačiau dabar tokios kalbos jau nutilo. Ar būtų tinkamas toks modelis?

- Nebent kaip laikinas modelis, primenantis pokario laikus, kai Vakarų sąjungininkai steigė laikinąsias Perkeltųjų asmenų stovyklas... Bet šis modelis nesprendžia svarbiausios problemos: jis nepanaikina smurto. Reikia suvokti, jog žmonės negyvena be smurto - smurtas visą laiką prasiveržia, todėl ginkluoti policininkai yra netgi visko pertekusioje Šveicarijoje. Dar vienas momentas: jeigu tie pabėgėliai duotų kažkokią ekonominę naudą, nemanau, kad gimtų tokie aljansai, kaip minėtu atveju: daugelis juos priimtų ir klausimų nekeltų. Tačiau dabar jų nauda, švelniai tariant, labai abejotina, o besižavinčių pabėgėliais visoje Europoje vis mažiau ir mažiau. Vadinasi, Europai išeitis čia viena: reikia ryžtis tapti tuo policininku, kuris pajėgtų sutramdyti smurtautojus, t.y. panaikinti tikrąsias migracijos priežastis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (5)

  • As 2018 rugpjūčio mėn. 31 d. 10:03:41

    Mano manymu sendiena nesustabdzius emigrantu bangos ES laukia PRAZUTIS.Jie
    verzesi ne taikiai dirbti ir uzsidirbti ir taikiai gyventi su ES zmonija,o
    gyventi veltedzio statusu ir norma.Kada galingosios ES valtybiu vadovai
    primeta prievarta svetimtaucius ir isako jais rupintis daug geriau nei savo
    pilieciais atleiskite,kur sveika logika,mastymas,kur ta isaukstinta
    DEMOKRATIJA.Sicia gerai ir taikliai matosi ES didziuju valstybiu siaubinga
    DIKTATURA.Kas tie emigrantai karaliai be karunu kuriais reikia rupintis be
    islygu,ar zmonies prasantys pagalbos,jei butu zmonies prasantys pagalbos
    manau ju elgesys butu visai kitoks ir viskas butu visai kitaip nei
    sendiena,matau tik viena kaip zmoniu didziule minia nori gyventi be
    rupesciu,darbo ir sunkumu kitu zmoniu saskaita.Gaila kad ES didziuju vadovu
    ismintis ir samoninga samprata mire,o uzvalde didybe ie godumas kurie ir
    nesa visai bendrijai prazuti.Tolimos praeities ismintingas ispejimas JOS
    PRIIMSIME ISTIESIA RANKAS O JIE MUS IZUDYS,susimastyki

  • VILNIETIS 2018 rugpjūčio mėn. 30 d. 21:43:37

    migracijos priežastys ne smurtas afrikoje, o išmokos geyropoje. pasakyt
    kad nepriimsim nei vieno , o tiems kurie atbėgs neduosim nei cento- nei
    vienas nei bėgs nei ką. smurtas afrikoje buvo visada bet niekas čia
    nebėgo. nebėgo nes niekas nepriiminėjo. tą patį privalu padaryt ir
    dabar. nuskandint 1000 kad išgelbėt milijonus kurie čia nebėgs. o kad
    ten smurtas- nu tai patys tegu nuverčia savo valdžias ir išsivaduoja iš
    smurto. o jei neišsivaduos- ne mūsų reikalas.

  • ceslovas 2018 rugpjūčio mėn. 30 d. 21:43:33

    Ne tik vengrai ir italai neketina priimyti zmogbezdzioniu, bet ir cekai
    atsisako juos isileisti.

  • blogai 2018 rugpjūčio mėn. 30 d. 21:22:19

    Jei Lietuvos atstovas prie Jungtiniu Tautu organizacijos pasirasys ju
    sukurta "Migracijos pakta",pagal kuri salys bus isipareigojusios neribota
    laika saugiai atsivezti,migrantus apgyvendinti,suteikti med. ir mokymo
    salygas ir t.t.,musu mazytei saliai su menku gyventoju skaiciumi bus
    isnykimo nuosprendis.Ju rase,kad tolimoje ateityje issirutuliuos
    euroaziskai negroidine rase...del beprotisko Azijos,Afrikos,Artimuju Rytu
    saliu gyventoju augimo.Vien Afrikoj yra 1 milijardas 250 tukstanciu
    zmoniu,ir manoma,kad nuo 2018m iki 2050m prieaugis bus dar 1
    milijardas...Jie neturi ka valgyti,truksta vandens,o moterys gimdo ir gimdo
    viena paskui kito.Afrikieciai atrado nisa /Dz.Soroso finansuojami laivai ir
    savanoriai daro meskos paslauga Europai/kaip patekti i Europa kur viska
    gaus veltui.O ka jie veiks? Ginklai,narkotikai,prievartavimai,zudymai ir
    t.t.

  • Pagarba 2018 rugpjūčio mėn. 30 d. 20:20:28

    protingiems žmonėms, kuriems rūpi savo šalių ir ES žmonių ateitis,
    kovojant prieš šio amžiaus "marą."

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASIEKIMAS: sekmadienį Austrijoje prasidėjusio pasaulio dviračių plento čempionato moterų komandų atskiro starto lenktynėse Italijos „Ale Cipollini“ ekipa, kuriai atstovauja lietuvė Daiva Ragažinskienė, užėmė devintąją vietą.
  • VYRIAUSYBĖ: Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sekmadienį prasidedančioje neformalioje Žemės ūkio taryboje Austrijoje aptars priemones, kurios galėtų padidinti regiono žemdirbių konkurencingumą, skatinti aukštos kokybės produkcijos gamybą ir pan.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6 +9 C

   +6  +9 C

 

   +5  +8 C

  +11  +15 C

   +12  +11 C

 

   +10  +12 C

  1-6 m/s

 0-4 m/s

 

    1-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Sveikata Grožis