respublika.lt
 

Kultūrų konfliktas virsta žudynėmisnuotraukos (9)

2019 kovo mėn. 16 d. 08:50:50
Ričardas ČEKUTIS

Kruvinus išpuolius dviejose mečetėse Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mieste, anot Australijos premjero Skoto Morisono (Scott Morrison), surengė „kraštutinių dešiniųjų pažiūrų“ australas Brentonas Tarantas (Brenton Tarrant).

×
nuotr. 2 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

 

Per ginkluotą dviejų mečečių užpuolimą Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mieste, vyriausybės duomenimis, žuvo 49 žmonės, mažiausiai 20 sužeisti. „Teroristiniam išpuoliui buvo gerai pasirengta“, - sakė premjerė Džasinda Ardern (Jacinda Ardern). Spėjami užpuolikai nebuvo įtraukti į teroristų sąrašus.

Kaip praneša „The Guardian“, šaulys tiesiogiai transliavo šaudynes socialiniame tinkle feisbuke, o dar prieš šaudynes socialiniame tinkle tviteryje buvo paskelbęs nuorodą į 74 puslapių apimties manifestą. Manifeste jis išdėstė savo motyvus, tarp kurių - „sukurti baimės atmosferą“ ir „kurstyti smurtą prieš musulmonus“. Manoma, kad manifestą parašė pats Australijos pilietis B.Tarantas. Įtariamasis teigia, kad jį įkvėpė norvegas teroristas Andersas Breivikas. Dokumente pateikiama daug klausimų ir atsakymų. Pavyzdžiui, klausiama: „kas tu esi?“ ir atsakoma: „paprastas baltaodis vyras, 28 metų amžiaus. Gimęs Australijoje, mažas pajamas gaunančių darbininkų šeimoje“. Be kita ko, jis apibūdino save kaip „etnonacionalistą ir fašistą“. Įtariamasis taip pat teigė, kad Naujoji Zelandija nebuvo pirminis pasirinkimas išpuoliui, tvirtindamas, kad atvyko į šalį tik laikinam laikotarpiui. Apie išpuolio planavimą jis rašė: „Išpuolį pradėjau planuoti maždaug prieš dvejus metus, o išpuolį Kraistčerče - prieš tris mėnesius“. Vyras neva norėjo pasiųsti žinią, kad „niekur pasaulyje nėra saugu“.

Policijos atstovas Maikas Bušas (Mike Bush) praėjus valandai po išpuolio sakė, kad suimti trys įtartini vyrai ir moteris. Prie užpuolikų automobilių rasti pritvirtinti sprogmenys, kuriuos kariuomenė padarė nekenksmingus.

Pirmieji šūviai, anot liudininkų, pasigirdo 13.45 val. vietos laiku (1.45 val. Vidurio Europos laiku). Mečetėje tuo metu buvo per 300 tikinčiųjų. Pasak liudininkų, šaulys buvo baltaodis vyras, buvęs su šalmu ir neperšaunama liemene, ginkluotas automatiniu šautuvu. Vienas tikinčiųjų Mohanas Ibrahimas žurnalistams kalbėjo apie „šoko momentą“. „Tada visi žmonės pradėjo bėgti“, - sakė jis. Kitas liudininkas Ahmadas al Mahmiudas teigė: „Nuaidėjo mažiausiai 50 šūvių, greitai vienas po kito. Galėjo būti ir šimtai“.

Šalies premjerė Dž.Ardern griežtai pasmerkė išpuolį. Ji kalbėjo apie vieną „tamsiausių dienų“ Naujosios Zelandijos istorijoje. „Tam nėra vietos Naujojoje Zelandijoje“, - sakė premjerė.

Naujojoje Zelandijoje islamą išpažįsta tik maža dalis gyventojų. Iš viso čia yra apie 50 000 musulmonų, daugelis jų - imigrantai iš tokių šalių, kaip Pakistanas ar Bangladešas.

Situaciją komentuoja Mykolo Romerio universiteto profesorius, psichologas Gediminas Navaitis:

- Kaip bežiūrėsi, sunku patikėti, kad Naujojoje Zelandijoje musulmonai keltų nors kokią žymesnę grėsmę ar rūpesčius, nes jų bendruomenės nėra gausios. Tačiau šiandien mes gyvename jau ne vien savo uždaroje bendruomenėje, bet ir globaliame pasaulyje, gaudami pasaulinio lygio informaciją, net nemąstydami, kiek tie reiškiniai yra artimi mums. O pasauliniu lygmeniu priešprieša tarp radikalaus islamo ir vakarietiškų vertybių stiprėja tiek psichologiniu, tiek ir ideologiniu lygmeniu. Tuomet vienos ar kitos pusės žmonės, pernelyg įsijautę į ideologinius skirtumus, griebiasi tokių veiksmų. Tai, aišku, labiau būdinga radikaliajam islamui, bet nėra svetima ir vakarietiškos civilizacijos bei kultūros žmonėms - čia galima prisiminti kad ir Breiviko atvejį Norvegijoje...

Prisimenu vieną mano diskusiją su užsieniečiu, kuris buvo artimas radikaliajam islamui. Jis aiškino, kad visi teroro aktai yra kova už dievą prieš bedievius ir t.t. Argumentai labai paprasti ir tokio tipo žmonėms priimtini. Aš jam pasiūliau kitą teiginį, sakydamas, kad tie džihadistai vargu ar yra tikintys žmonės. Jis labai nustebo, nes juk tie žmonės esą sprogdinasi dėl tikėjimo... Mano argumentas buvo toks: ar gali skruzdė, pasiėmusi spyglį, nuo ko nors apginti Gediminą? Tai yra palyginami dydžiai, bent jau įsivaizduojami. O žmogus ir dievybė? Iki kokio lygio reikia nužeminti dievybę, kad įsivaizduotum, jog kažkoks džihadistas su šautuvėliu gelbsti ją nuo visų problemų? Jis labai susimąstė, bet atsakyti neturėjo ką, tik pasakė, kad turės dabar apie tai ilgai galvoti...

Taigi kartais sveiko proto elemento įnešimas į bet kokius santykius yra labai svarbus. Vakarietiškos kultūros ir ideologijos pamatas yra racionalumas. Tai liečia tiek krikščioniškosios Europos kultūros pamatus, tiek ir antikinės Graikijos filosofiją, kuri padarė didelę įtaką tam, ką galėtume vadinti europietiška tapatybe. Taigi šiuo atveju to racionalumo tikrai nėra ir negali būti. Jeigu kas nors tų žmonių, surengusių teroro aktą, paklaustų apie jų veiksmo tikslingumą, ką jie tuo norėjo pasiekti (čia trumpam pamirškime humanizmą), jie neturėtų ką atsakyti. Ar įmanoma tokiais veiksmais sunaikinti musulmonus? Akivaizdu, kad ne. Ar įmanoma, kad šis veiksmas juos priartins prie vakarietiškų vertybių ir vakarietiškos gyvenimo sampratos? Akivaizdu, kad nepriartins. Tuomet kaip tai veikia? O tai veikia prieš mūsų kultūrą ir civilizaciją, nes atstumia žmones nuo jos ir formuoja radikalaus islamo grupes, kurios siekia keršto. Taigi šie žmonės, įvykdę aptariamą teroro aktą, iš esmės yra mūsų kultūros priešai.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (9)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MAŽINS: Italijos energetikos milžinė „Enel“ trečiadienį pranešė mažinsianti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 70 procentų iki 2030-ųjų.
  • LĖŠOS: Europos Parlamentas balsavo už papildomų 80 mln. eurų skyrimą ES tyrimų programai „Horizontas 2020“ bei 20 mln. eurų – jaunimo mainų programai „Erasmus+“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar pastebite maisto produktų kainų pokyčius?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+6 +7 C

 +4 +6 C

 

 +5 +7 C

+13 +11 C

+12 +13 C

 

 +11 +12 C

0-5 m/s

 0-5 m/s

 

0-4 m/s

 

reklama
Ūkis